Daugiau nei pusę milijono eurų kasmet kainuosiantis registras, kaip tikisi medikai, bus naudingas ir ligonių gydymui.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Vilnietis Jonas kantriai laukė savo eilės pas gydytoją Vėžio institute. Dar gegužę 73 metų vyras pasijuto blogai ir iki šiol nepasveiksta.
„Laikas nuo laiko pakyla temperatūra, tris kartus gulėjau ligoninėje nuo gegužės mėnesio“, – sakė vilnietis Jonas.
Jonas ištvėrė tris operacijas, kol galiausiai gydytojai atsiuntė išsitirti į Vėžio institutą. Sužinojusi, kad vyras gali sirgti onkologine liga, jo žmona pradėjo internete ieškoti informacijos, kokios galimos prognozės.
„Taip, skaitom, ir kai paskaitai, tai išsigąsti, kas gali būti“, – kalbėjo jo žmona Milda.
„Informaciją skirtingai supranti. Vienam žmogui galbūt streso sukelia, o kitam galbūt ir apsiramina“, – pridūrė Jonas.
Visi duomenys – Vėžio registre
Kiek ligonių nuo kokios vėžio formos pasveiksta, dabar spėlioti nereikia – duomenis apie sergamumą vėžiu Lietuvoje galima rasti Vėžio registre. Seniausi įrašai – kone pusšimčio metų.
„Šiai dienai turime duomenis apie sergamumą vėžiu Lietuvoje nuo 1978 metų, na, o įrašų skaičius viršija pusę milijono“, – aiškino Giedrė Smailytė, Vėžio registro vedėja.
Pacientų atstovai sako, pagaliau žinos tikslius skaičius, koks vėžys lietuvius puola labiausiai.
„Bus galimybė matyti realius duomenis ir realią situaciją, visų pirma, tai kiek žmonių suserga per metus, nes mes ilgą laiką sakydavom, kad suserga 18 tūkstančių, dabar, kaip pasižiūrim į Vėžio registro duomenis, tai tie skaičiai yra 20 tūkstančių“, – minėjo Neringa Čiakienė, Pagalbos onkologiniams ligoniams organizacijos vadovė.
Moterų išgyvena daugiau
Į akis krenta, kad vyrams neretai sekasi su vėžiu kovoti prasčiau nei moterims. Pirmaisiais metais susirgusių moterų išgyvenamumas yra 84 procentų. Tai yra septyniais procentais daugiau nei šį laikotarpį išgyvena vyrų.
„Deja, vyrai šiek tiek mažiau sveikai gyvena, žymiai daugiau rūkymo, pats vėžių profilis bent jau kai kurių, susijęs su rūkymu, plaučių vėžys iki šiol sunkiai gydoma liga“, – aiškino Valdas Pečeliūnas, Nacionalinio vėžio instituto direktorius.
Vėžio registras atskleidžia, kad kurį laiką gerėjęs trejų metų išgyvenamumas sergant vėžiu devynioliktais metais ėmė prastėti – nukrito trimis procentais iki 67 procentų.
„Yra susijęs su tuo, kad 2019, 2020, 2021 metais gyvenome karantino sąlygomis ir žmonės tikrai neturėjo galimybių profilaktiškai eiti tikrintis savo sveikatos. Tikrai matome 4 stadijos ligos padaugėjimas po 2021 metų“, – kalbėjo Marius Kinčius, gydytojas urologas.
Sergamumas vėžiu augo
Po karantino ypač padaugėjo prostatos vėžio atvejų – nuo 1620 pirmaisiais metais per porą metų padidėjo iki beveik 2000.
„Prostatos vėžys, smegenų vėžys, deja, jie neturi savo rizikos nustatytų faktorių, kurių atsisakius arba vengiant mes galėtume išvengti šitos ligos. Gaila, bet šitoj vietoj gerų žinių neturiu“, – teigė M. Kinčius.
Moterims dažniausiai nustatomas krūties vėžys. Skaičiai panašūs kaip ir sergančiųjų prostatos vėžiu – trejus metus augo ir artėja prie dviejų tūkstančių per metus. Kasmet krūties vėžio diagnozę išgirsta ir apie 10 vyrų.
„Tos kreivės ne tiesiog statistika, kažkokie banalūs skaičiai, čia yra mūsų Lietuvos gyventojų likimai, tikri žmonės, tikrų žmonių rezultatai. Mes, matydami tas kreives, jaučiame šiek tiek daugiau nei vien kreives, mes tikrai jaučiame tą atsakomybę“, – sakė Nacionalinio vėžio instituto direktorius V. Pečeliūnas.
Vėžio registras per metus kainuos apie 600 tūkstančius eurų. Jo kūrėjai laukia, kada jį papildys duomenys iš ligonių kasų – tuomet bus galima analizuoti, koks gydymas kokį išgijimo rezultatą duoda.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
