Lietuvių kalbos mokytoja įspėja: vaikai neberašo iš didžiosios raidės, o skaitymas daugeliui tapo sunkiu darbu

@nu Jus teisi, aš baigiau vidurinę viename aukštaitijos miestelių ir taip pat rašiau po pamokų dailyraštį ir jei padarei klaidą, turi vėl perrašyti,užduodavo vasaros atostogoms perskaityti tuos rašytojų kurinius,kurie bus nagrinėjami ateinančiais mokslo metais,jau kad tu būtum susipažinęs iš anksto,ir taip eidavom į biblioteką ir skaitydavome.Reikėdavo rašyti rašinį kaip praleidai atostogas ir ką perskaitei,ką veikeiAš iš kaimo, tai visas atostogas dirbdavau kolūkyje,kai tik laisva minutė, tuoj knyga į rankas,nes parėjus namo iš brigados ,nebus kada skaityti,teks namuose padėti.Skaityti galėdavai tik sekmadieniais ,nes sekmadienį švesk ,o ne dirbk,tokie švento rašto kanonaiTaip kad sovietmečiu didelis dėmesys buvo skiriamas skaitymui,ir dar buvo raiškaus skaitymo ,deklamavimo būrelis kultūros namuose,tai po kolūkio ataskaitinio susirinkimo,per koncertą,aš dainavau ansamblyje ir dar deklamuodavome eiles,taip kad skaitydavome daug, nors mano tėvai,tai tik tėtis skaitydavo šventas knygas o mama visai beraštė,bet mums penkiems vaikams įdiegė meilę skaitymui sovietinės mokyklos mokytojai,žemai lenkiuosi jiems, nors jų dauguma jau anapilyje,nes aš vidurinę baigiau 1977m.,mes "nesedėjome "telefone ar prie kompiuteriaus. ,o daug dirbome atostogų metu,net fabrike teko dirbti po dešimtos klasės ir kaip ištikimiausias draugas buvo knyga,vat taip,mes išaugome sveika karta, o dabar kuproti,žabali,ir dar su priedurniaus angliškais žargonais...ką ten kalbėti apie skaitymą ,naudoja lietuvių kalboje daug anglosaksų žargonų...