Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje trečiadienį rinkosi lietuvių kalbos likimu susirūpinę vyresni tautiečiai – jie ruošiasi ginti laisvą žodį – to, kurio, jų manymu, negina jaunimas:
„Tenka mums padėti ginti laisvą žodį – iš kitos pusės.“
„Taip, lietuvių kalba nebeturi laisvo žodžio. O kur tie, kurie baubia, kad reikia laisvo žodžio? Kodėl jų čia nėra?“
„Sistemingai, pastoviai yra puolamos, kaip nekeista, tos institucijos, kurios gina lietuvių tautos teises, lietuvių kalbą.“
Gina A. Valotką
Plakatais apie sugrįžusią sovietinę Lietuvą ir kitokiais apsiginklavę daugiau nei pusšimtis žmonių sako: lietuvių kalbai gresia pavojus, ji menkinama ir žeminama, o jos įprastus žodžius tariantys žmonės yra persekiojami.
Mitinguotojus sukvietė Vytauto Radžvilo ir bendraminčių „Tautos forumas“ po to, kai Kultūros ministerija paskelbė žinią apie skiriamą tarnybinę nuobaudą Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkui Audriui Valotkai.
Jis gavo pastabą už viešą pasisakymą apie terminų „čigonai“ ir „negrai“ vartojimą portalui LRT. Nors lietuvių kalbos tradicijoje jie yra prigiję, kai kuriems socialiniams aktyvistams, taip pat daliai romų ir juodaodžių, kliūva šių terminų įžeidžiamas apibūdinimas.
„Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis. Teismas tą yra seniai konstatavęs. <...> Žodis „čigonas“ yra senas, tradicinis, geras žodis“, – anksčiau sakė A. Valotka.
„Kalbos darkymas vyksta, tai yra vykdoma iš ideologinių paskatų. Šitaip galima nugenėti kalbą taip, kad ji praktiškai nebeišreikš nieko. Iš tiesų – ar mes atsisakysime, pavyzdžiui, Afrikos valstybių pavadinimų Nigerija ir Nigeris?“ – klausia V. Radžvilas.
Skyrė A. Valotkai pastabą
Tiesa, kultūros ministrė nerado nė minutės, kad galėtų nuraminti mitinguotojus. Jie ir toliau neramiai lauks, kada teks kitaip vadinti Nigeriją ir Nigerį. O ministrė patikslina, ko sulauks negrus ir čigonus gynęs A. Valotka.
„Pastaba – tai nėra atleidimas iš pareigų ar siūlymas atsisakyti šių pareigų, tai yra pastebėjimas, kad vadovas turėtų atkreipti dėmesį į savo viešus pasisakymus“, – komentuoja kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.
„Aš nesuprantu, už ką jam reikėtų susirūpinti – tai pirma. Antra, pastabos tam ir egzistuoja, kad jos įbaugintų žmones“, – sako V. Radžvilas.
Ar jau įbaugino ministerijos pastaba, A. Valotka TV3 Žinioms sako neatskleisiantis. Prabils viešai tada, kai gaus visą medžiagą, kurią nagrinėjo komisija.
Būdamas ankstesnėje viršininko kadencijoje A. Valotka taip pat savo pasisakymais įžiebdavo ugnies. Dėl to pastabas jam pylė tuometis kultūros ministras, liberalas Simonas Kairys. Išvyti iš kėdės nespėjo, nes pačiam baigėsi kadencija.
„Tokio tarnautojo negalima skatinti, negalima įvairių priedų prie atlyginimo nustatyti ir panašiai. <...> Ne vieta yra tokiam žmogui vadovauti tokiai inspekcijai, kuri nėra kažkoks pokalbių šou, o ponas Valotka tą padaro kaip kažkokią pasilinksminimo ir kiršinimo vietą“, – komentuoja buvęs kultūros ministras Simonas Kairys.
Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko kadencija trunka penkerius metus. Taigi A. Valotka bent teoriškai gali išsilaikyti savo kėdėje iki 2030 metų.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
