• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kol gyventojai jau ir taip skundžiasi augančiomis kainomis ir vis didesniais mokesčiais, tarptautiniai ekspertai Lietuvai siunčia dar vieną žinią – norint suvaldyti augančią skolą reikia imtis veiksmų. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) siūlo Lietuvai svarstyti didesnius mokesčius, mažesnes valstybės išlaidas ir stiprinti pensijų kaupimo sistemą. 

Kol gyventojai jau ir taip skundžiasi augančiomis kainomis ir vis didesniais mokesčiais, tarptautiniai ekspertai Lietuvai siunčia dar vieną žinią – norint suvaldyti augančią skolą reikia imtis veiksmų. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) siūlo Lietuvai svarstyti didesnius mokesčius, mažesnes valstybės išlaidas ir stiprinti pensijų kaupimo sistemą. 

REKLAMA

Tokios ekspertų rekomendacijos jau kelia diskusijas – ar gyventojams netrukus teks mokėti daugiau mokesčių?

Siūlo didinti mokesčius ir mažinti išlaidas?

Siekiant stabilizuoti viešosios skolos augimą, TVF ekspertai Lietuvai rekomenduoja didinti mokesčius ir mažinti išlaidas.

REKLAMA
REKLAMA

Fondo vertinimu, Lietuvoje mokestinės pajamos tebėra santykinai mažesnės nei daugelyje Europos valstybių, o galimybės reikšmingai mažinti išlaidas nebloginant pagrindinių viešųjų paslaugų kokybės yra ribotos.

REKLAMA

„Todėl fiskalinio tvarumo stiprinimas pirmiausia turėtų remtis ilgalaikėmis pajamų priemonėmis – plečiant nekilnojamojo turto mokesčio bazę ir didinant tarifus, stiprinant gyventojų pajamų mokesčio progresyvumą, ribojant pelno mokesčio ir akcizų lengvatas, taip pat mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį“, – nurodė TVF ekspertai.

Tuo metu mažinti išlaidas pastarieji rekomenduoja pristabdant darbo užmokesčio fondo augimą, tikslingiau teikti socialines išmokas ir optimizuoti išlaidas sveikatos bei švietimo sektoriuose.

REKLAMA
REKLAMA

Artimiausiu metu pokyčių neplanuoja

Finansų ministerija nurodė, kad TVF ekspertų pateiktas įžvalgas ir rekomendacijas, susijusias su viešųjų pajamų didinimu mokestinėmis priemonėmis, vertina kaip pasvertus siūlymus toliau stiprinti viešųjų finansų tvarumą.

Visgi ministerija atkreipia dėmesį, kad mokesčius didinti reikia saikingai ir nuosekliai.

„Tačiau didėjančių ilgalaikių struktūrinių ir geopolitinių iššūkių kontekste, svarbu, kad sprendimai mokesčių politikos srityje ir toliau būtų priimami laikantis nuoseklaus ir subalansuoto požiūrio“, – paaiškino ministerijos atstovai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jie taip pat priminė, kad nuo šių metų pradžios įsigaliojo 2025 m. pirmąjį pusmetį priimti mokesčių sistemos pakeitimai. Tuo metu naujų esminių pakeitimų artimiausiu metu ministerija tikina neplanuojanti.

„Atidžiai stebėdami ekonominį ir geopolitinį kontekstą, šiuo metu pagrindinį dėmesį skiriame sklandžiam jau priimtų sprendimų įgyvendinimui, išlaikant mokestinės sistemos stabilumą“, – įvardijo Finansų ministerijos atstovai.

REKLAMA

Pabrėžia pajamų senatvėje svarbą

Tiesa, TVF taip pat pažymi poreikį stiprinti pensijų sistemą, siekiant užtikrinti pakankamas gyventojų pajamas senatvėje.

Pasak Fondo, svarbu tausoti „Sodros“ rezervą ateičiai bei išlaikyti valdžios skatinamąsias įmokas kaupiantiesiems II pensijų pakopoje.

„Ilguoju laikotarpiu reikėtų kompleksiškos pensijų sistemos peržiūros, įskaitant priemones, sustiprinančias II pensijų pakopą ir priartinančias Lietuvos pensijų sistemą prie gerųjų Europos pavyzdžių“, – pridėjo ekspertai.

REKLAMA

Pasak Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovo Vaidoto Rūko, toks vertinimas rodo, kad diskusijose dėl pensijų kaupimo svarbiausia turėtų būti stabilumas ir tęstinumas.

„Likę II pakopos dalyviai nebeturėtų būti alinami nuolatinėmis kalbomis apie pokyčius ar reformas – jie turėtų jaustis saugūs ir užtikrinti, nes kaupia savo ateičiai“, – komentavo LIPFA vadovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, TVF vertinimas yra svarbus ženklas, kad kalbant apie pensijų sistemą reikia grįžti prie jos esmės – ilgalaikio stabilumo, tęstinumo ir žmonių pajamų senatvėje.

„Senėjanti visuomenė nėra teorinė problema, tai – realybė, kuri ateityje vis labiau slėgs viešuosius finansus ir pačius gyventojus. Todėl sprendimai, mažinantys paskatas kaupti ar silpninantys papildomą kaupimą, iš esmės prieštarautų tam, kam ši sistema buvo sukurta“, – atkreipė dėmesį V. Rūkas.

REKLAMA

Jis pastebėjo, kad pastaruoju metu viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama tiems, kurie nusprendė iš kaupimo pasitraukti.

Visgi, pasak V. Rūko, didesnė dalis žmonių – 875 tūkst. – kaupime liko, todėl būtent jie šiandien yra svarbiausi.

„Jie tikisi, kad taisyklės nebus nuolat keičiamos. Galiausiai ne vien dalyvių skaičius lemia, ar papildomas kaupimas yra reikalingas – pensijų kaupime negalima visko vertinti tik juodai ar baltai. Net jeigu dalis žmonių pasitraukė, tai nereiškia, kad pati sistema prarado prasmę. Priešingai – jeigu kaupime lieka didelė dalis gyventojų, jie turi turėti galimybę rinktis ir kaupti papildomai, o valstybė – užtikrinti, kad jų pasirinkimas būtų gerbiamas, o pati sistema veiktų stabiliai“, – komentavo LIPFA vadovas.

REKLAMA

Jo nuomone, kaupimo esmė yra ilgalaikis pasitikėjimas.

„Tam labiausiai kenkia ne rinkų svyravimai, o politinis neapibrėžtumas. Kiekvienas siūlymas vėl keisti taisykles, mažinti valstybės paskatą ar kitaip silpninti papildomą kaupimą siunčia priešingą žinutę – sistema nėra stabili, nors būtent stabilumas ir tęstinumas yra būtini, kad ilgalaikis kaupimas duotų rezultatą“, – aiškino pašnekovas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jis pabrėžė, kad rezultatas atsiranda ne per vienus ar dvejus metus, o nuosekliai kaupiant ilgą laikotarpį.

Pavyzdžiui, nuo 2019 m. bendra fondų grąža, kurią uždirbo pensijų fondų valdytojai, viršija 88 proc., todėl ilgalaikėje perspektyvoje gyventojų sukaupta yra suma gerokai didesnė nei jų pačių įmokos. 

Lietuvoje ir dabar mokesčiai vieni didžiausių ES?

Mokesčių dydį skirtingose šalyse galima palyginti remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaita „Taxing Wages 2026“. Tiesa, svarbu paminėti, kad į šiuos duomenis neįskaičiuotos socialinio draudimo įmokos.

REKLAMA

Pavyzdžiui, ES gyvenantis vienišas asmuo be vaikų, uždirbantis 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio, 2025 m. vidutiniškai skyrė 17,2 proc. mokesčiams.

Mažiausius mokesčius vieniši asmenys mokėjo Lenkijoje (6,6 proc.), o didžiausius – Danijoje (35,3 proc.).

Pagal šį rodiklį Lietuva pateko į dešimtuką šalių, kur tokiems asmenims mokesčiai yra didžiausi (19,2 proc.).

REKLAMA

Tuo metu, ES pora, turinti 2 vaikus, kurioje dirba tik vienas iš sutuoktinių, 2025 m. vidutiniškai mokėjo 11 proc. mokesčių.

Šiuo atveju mažiausius mokesčius moka slovakai (6,5 proc.), tuo metu didžiausius – danai (31,8 proc.).

Lietuva pagal šį rodiklį atrodo dar prasčiau ir įsitaiso didžiausius mokesčius taikančių valstybių ketvertuke (19,2 proc.).

Galiausiai du vaikus turinti pora, kurioje dirba abu sutuoktiniai, 2025 m. vidutiniškai mokėjo 15,5 proc. mokesčių.

Mažiausiai mokesčių tokie asmenys moka Slovakijoje (4,7 proc.), tuo metu daugiausiai – Danijoje (35,3 proc.).

Lietuvoje tokia pora mokėtų 19,2 proc. mokesčių, o tai yra vienas didžiausių rodiklių ES.

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.

REKLAMA
Lietuvoje ne mokesčius reikia didinti , o mūsų valdžiai uždėti apynasrį kad negalėtu švaistyti mūsų visų suneštus pinigus , mažinti visą biurokratinį aparatą kad nereiktų vienam dirbančiam išlaikyti dviejų vadovų .
mokesciai ka tik buvo jau pakelti o islaidas mazint nesugebejo pasakyt jog sumazint biurokratu per puse?? tai tokios cia ir rekomendacijos.. kiek esu pastebejas jie niekada nerekomenduoja nieko normalaus tik kaip labiau smaugt gyventojus
vaikšto su tais paciais šablonais iš šalies i sali, gauna už tuos.pačius kliedesius alga ir tiek. Nėra ten protingi žmonės, jei butu protingi pasakytų kad mus klerkynas viršija 30proc es vidurki. Be to nėra jokiu progresiniu kapitalo mokesčiu, elitas turtingeja kvadratu ir jam kapitalo mokesčiu jokiu, jokiu ten antram treciam butui mokesčiu, jokiu ten prabangos mokesčiu. Keliai supuvę lt, apie tai vėl niekas nesneka...nieko idomaus
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų