„Artimas laikotarpis, mes esame realiai finišo tiesiojoje“, – šią savaitę sakė ministras, BNS paklaustas, kada planuojama pasirašyti pagrindinį kontraktą.
Patenkins 90 proc. poreikio
Krašto apsaugos ministerija (KAM) yra skelbusi, kad sutartį pasirašyti planuota šių metų pradžioje.
R. Kauno teigimu, procesas užsitęsė, nes CV90 gaminantis „BAE Systems Hagglunds“ gruodžio mėnesį informavo apie negebėjimą iki 2030-ųjų pristatyti reikiamo kiekio pėstininkų kovos mašinų.
Lietuva šių mašinų pirkime dalyvauja kartu su Suomija, Švedija, Norvegija ir Nyderlandais.
Dar praėjusių metų gruodį prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis po Valstybės gynimo tarybos posėdžio tikino, jog Lietuva įsigis 100 CV90.
„Dabar mes artėjame jau pagal kiekius link užsakyto kiekio, jis nėra šimtaprocentinis, bet jau yra protingumo kriterijus, nes pirminiai skaičiai buvo tikrai liūdinantys“, – pasakojo R. Kaunas.
„Aš įsivaizduoju, dabar bus apie 90 procentų, 80 procentų. Pradiniai procentai buvo labai liūdni, jie siekė kokius 20–30 procentų iki viršaus“, – tikino ministras.
Anot krašto apsaugos ministro, skaičių pavyko padidinti dėl pirkime iš pradžių turėjusios dalyvauti Estijos sprendimo nutraukti šarvuočių įsigijimą ir skirti atlaisvėjusius 500 mln. eurų oro gynybai, kitų įsigijime dalyvaujančių šalių geranoriškumo prioritetą suteikiant Lietuvai bei diskusijų su pačiu gamintoju.
CV90 pristatymas numatomas nuo 2028 metų. R. Kauno teigimu, su gamintoju taip pat kalbama dėl galimybių Lietuvoje vykdyti dalinį pėstininkų kovos mašinų surinkimą, įrangos instaliavimą.
Prasideda diskusijos dėl antrosios HIMARS baterijos pristatymo terminų
Tuo metu balandžio pabaigoje skelbta, jog JAV vyriausybė ir Gynybos resursų agentūra pasirašė sutarties papildymą dėl raketinės artilerijos sistemų HIMARS antrosios baterijos įsigijimo dar už maždaug 280 mln. JAV dolerių.
Pagal šį HIMARS įsigijimo sutarties papildymą Lietuvos kariuomenei perkami papildomi paleidimo įrenginiai su kovine ir mokomąja amunicija.
Ukrainiečių portalas „Defence Express“ šią savaitę skelbė, jog Lietuva galimai susitarimą pasiekė per vėlai, kad būtų įtraukta į 17-osios partijos gamybą, kurios sutartį planuojama įvykdyti iki 2028 metų.
R. Kaunas tikino neturintis atsakymo, į kurį krepšelį Lietuva papuolė, tačiau pažymėjo besitikintis, jog dėl Rytų flango geopolitinės ir saugumo padėties atsiras politinė valia pasižiūrėti bei perstumdyti diapazonus.
Šios JAV bendrovės „Lockheed Martin“ gaminama 17-os partijos produkcija bus skiriama paties Vašingtono pajėgumams, taip pat Švedijai, Estijai, Kanadai, Australijai ir Taivanui.
„Gali būti politinis susitarimas su kažkuria valstybe (...) sakykime, susikeisti eilėmis, bet ta diskusija dabar prasideda“, – aiškino R. Kaunas.
Kaip rašė BNS, Lietuva 2022-ųjų pabaigoje pasirašė 495 mln. dolerių sutartį su JAV dėl aštuonių salvinės ugnies sistemų HIMARS įsigijimo.
Pasak KAM, bendra pirmos ir antros HIMARS baterijų sutarties vertė apie 778 mln. JAV dolerių (apie 661 mln. eurų). Tai reiškia, kad sutarties papildymo vertė, kiek pakitus pirmosios baterijos kainai, siekia apie 280 mln. eurų.
R. Kaunas jau anksčiau yra sakęs, kad pirmoji baterija Lietuvą turėtų pasiekti šiemet. Kariuomenė tikisi, kad HIMARS sistemos pilną kovinį pajėgumą turėtų pasiekti iki 2027 metų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
