Krokuvos lietuviai sako, kad statinys sulaukė didžiulio dėmesio: jaunimas juokauja, o vyresni griebiasi raminamųjų vaistų matydami tokius vaizdus.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Šalia garsiųjų Rakovickio kapinių, gatvėje, verslininkai įrengė karstomatą – jame galima išsirinkti ir nusipirkti karstą ar urną pelenams.
„Tai atrodo gan įspūdingai, pasakyčiau. Daugiau net humoro prideda. Dabar visko… kavos aparatų turime, gėlių aparatų, ir dabar tokį automatą kur gali nusipirkti“, – kalbėjo Krokuvoje gyvenantis lietuvis Viktor Blincov.
Vyras spėja, kad veikiausiai toks karstomatas atsirado ne šiaip sau, tai verslininkų bandymas žmonėms mirtį reklamuoti kuo originaliau.
„Susidomėjimo tikrai turi daug, nes ir socialiniai tinklai, ūžia dėl to…“ – sakė V. Blincov.
Komentaruose žmonės vienas per kitą bando ir pajuokauti, esą vyresniems reikia net raminamųjų matant tokius vaizdus, kiti neslepia pykčio, kad verslininkai peržengia visas ribas, dar kiti ploja jiems.
„Vidutinio amžiaus žmonės tikriausiai palaiko net dauguma, o va taip vadinami senjorai, vyresnio amžiaus, jiems yra sunku“, – minėjo V. Blincov.
Sunku būtų ir mūsų tautiečiams, jeigu toks įrenginys vieną dieną išdygtų ir sostinės gatvėse, pavyzdžiui šalia Rasų kapinių. Nesvarbu, net jeigu tik reklamos tikslais.
Ką apie parduodamus karstus gatvėje mano lietuviai?
„Nu nesąmonės yra. Gatvėje pardavinėti. Juokinga. Nu arba labai jau nori greitai išparduoti. Nu kas jau čia gali...aš pirksiu gatvėje. Nesąmonės gatvėje pirkti karstą arba urną. Ar aš negaliu užeiti ir pasižiūrėti visko. Ir kainas, viskas“, – pasakojo senjorė.
„Mano nuomone, čia kažkaip ne taip, naujoviškai, ne senoviškai. Aš daugiau prie tų senų papročių pripratau“, – dalijosi kita senjorė.
„Atrodo, kad ir gyvenimas, bet… ai, nu kam to reikia, prie laidojimo namų, prie šarvojimo salių tegul būna“, – aiškino moteris.
Atokiau nuo didmiesčių žmonės dar skeptiškiau žiūri į karstomatą Krokuvoje.
„– Oi ne. Jau geriau kiti tegu pasirūpina. – Ir nenorėtumėt matyti? – Ne, ne, nenorėčiau. Yra tam vietos“, – svarstė vyras.
„Aš sakau...aš net Kaune mačiau, laidojimo ten prekės, viršuje žmonės gyvena. Nu man kažkaip nežinau“, – sakė moteris.
„Man tai tas pats. Aš gyvenu kapų gatvėje, ir paminklus dirbu. Kitą kartą ir karstą panešu“, – minėjo vyras.
Dvasininkai išsakė ir savo poziciją
Dvasininkai nieko bloga tokioje reklamoje neįžvelgia. Mat mirties tema bažnyčioje tabu niekada nebuvo.
„Bažnyčia visais laikais neslėpė mirties. Jeigu šiais laikais mirtis išnykusi iš mūsų gyvenimo, stengiamės tikrai apie mirtį negalvoti, tai bažnyčios interjeruose, freskose, lipdiniuose, visą laiką buvo toks memento mori, atmink, kad mirsi“, – aiškino kunigas, Vilniaus arkivyskupijos komunikacijos sk. atstovas Mykolas Sotničenka.
Vilniaus Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje mirtis pavaizduota ant sienos.
„Yra giltinė kuri pamynusi po savo kojomis karūnas, vyskupų mitras, popiežių tiaras, knygas, parodo, kad mirtis sulygina visus žmones. Kartu giltinė savo pirštu rodo kai savo žvilgsniu nuvedi į ką ji rodo, giltinė rodo į prisikėlusį Kristų. Tai reiškia gyvenk taip, kad galėtum prisikelti“, – pasakojo M. Sotničenka.
Bet čia pat kunigai pastebi, kad visur reikia saiko, ir ragina nepasimauti ant verslininkų kabliuko, kurie gali siūlyti ne tik karstus gatvėje, bet ir papuošalus skirtus mirusiųjų pelenams. Tai esą tiesiog verslas.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
