Konstitucinis Teismas (KT) pranešė penktadienį priėmęs nagrinėti Seimo prašymą išaiškinti, ar teisės aktai, kuriais numatoma ateityje atsisakyti šauktinių kariuomenės, palaipsniui pereinant prie profesionalios, neprieštarauja Konstitucijai.
Seimas kovo 26-osios nutarime prašo KT ištirti, ar 2008 metų kovą priimtoje rezoliucijoje "Dėl Lietuvos kariuomenės organizavimo principų" esanti nuostata, kad "tikslinga pereiti prie profesinės ir savanorių karo tarnybos pagrindu organizuotos Lietuvos kariuomenės", privalomąją karo tarnybą išsaugant tik mobilizacijos atveju, o privalomosios pradinės karo tarnybos poreikį persvarstyti kiekvienais metais Seimo sprendimu tvirtinant ribinius karių skaičius, neprieštarauja Konstitucijai.
Parlamentarai taip pat klausia, ar Konstitucijai neprieštarauja Vyriausybės pernai birželį priimtu nutarimu patvirtinta naujos redakcijos Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo koncepcija ir įstatymai, kuriais nustatoma principinė kariuomenės struktūra 2008 ir 2009 metais.
Konstitucijoje numatyta, kad Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo - kiekvieno piliečio teisė ir pareiga, o įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.
Kreipimąsi į KT inicijavę parlamentarai - valdantieji konservatoriai, taip pat iniciatyvą parėmę opozicinių Darbo partijos ir "tvarkiečių" frakcijų atstovai teigia, kad Konstitucijoje įtvirtintas karo prievolės institutas nėra savitikslis, kad jo paskirtis yra parengti piliečius, kurie galėtų deramai vykdyti savo konstitucinę pareigą ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.
"Įstatymu ar kitu Seimo, Vyriausybės aktu numačius galimybę neatlikti privalomosios pradinės karo tarnybos visiems LR piliečiams, jie gali likti neparengti vykdyti šią savo konstitucinę teisę ir pareigą", - teigiama kreipimosi tekste.
Rezoliuciją, sukėlusią abejonių dėl atitikimo Konstitucijai, Seimas priėmė pernai kovą. Remiantis ja ir kitais teisės aktais tuometinis krašto apsaugos ministras socialdemokratas Juozas Olekas pernai rugsėjį pasirašė įsakymą dėl šaukimo į privalomąją pradinę karo tarnybą sustabdymo.
Ministro įsakymu taip pat nustatyta, kad dabar privalomąją pradinę karo tarnybą atliekantys kariai tarnaus iki 2009 metų liepos 1 dienos, o vėliau bus paleisti. Tuo metu įstatymai numato, kad šauktinių turėtų nebelikt iki 2013 metų.
Šiuo metu tarp 26 NATO narių, be Lietuvos, šauktinių kariuomenes turi Estija, Norvegija, Graikija, Turkija, Vokietija bei Danija, beje, pastaroji sutrumpino privalomosios tarnybos trukmę iki 3 mėnesių trunkančių mokymų.
