Prieš metus niekas neabejojo, kad vairuotojų rengimo sistema mūsų šalyje reikalinga, o dabar susisiekimo ministerija pagreitintais tempais gamina teisės aktus, kuriais valstybiniu lygiu trumpinamos vairuotojų mokymo programos ir atvirai peršama mintis, jog vairuoti kiekvienas gali išmokti savarankiškai.
Rūstybės demonstracija
Prieš kelias dienas Valstybinė kelių transporto inspekcija (VKTI) prie Susisiekimo ministerijos paskelbė rūstybe žaibuojantį pranešimą spaudai, kuris labiau primena nuosprendį, o ne bandymą informuoti visuomenę apie dabartinę šalies vairuotojų rengimo sistemos būklę. Žodžiu, pranešime trumpai drūtai teigiama, jog VKTI pareigūnai per 9 šių metų mėnesius patikrino 123 vairavimo mokyklas ir rado jose... daug netvarkos.
Net jei nekreipsime dėmesio į deklaratyvų turinį, įspūdingas patikrintų vairavimo mokyklų skaičius kelia daug abejonių. Vienos mokyklos patikrinimui skirta vos 2,4 paros - net turint Einšteino smegenis sudėtinga įsigilinti į kiekvieno kolektyvo veiklą per tokį trumpą laiką, o tiksliau - neįmanoma. Inspektorių veiklą tiriančių teisėtvarkos institucijų specialistų nuomone, žaibiškas patikrinimas įmanomas tik tuo atveju, jei keliamas konkretus tikslas rasti iš anksto žinomus formalių reikalavimų pažeidimus.
Būtent tokį tikslą ir turėjo VKTI inspektoriai, kuriems, matyt, buvo keliamas reikalavimas žiniomis, surinkti formalią statistiką, leidžiančią apibendrintai teigti apie nepatenkinamą vairavimo mokyklų veiklą. Todėl neatsitiktinai VKTI parengtame pranešime spaudai reziumė labiau primena ne dalykiškas išvadas, o rūstybės demonstravimą. Jame teigiama, kad už “nustatytus pažeidimus 69 vairavimo mokyklų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims surašyti administracinės teisės pažeidimų protokolai”, o dviejų vairavimo mokyklų veikla laikinai sustabdyta, kol bus pašalinti trūkumai, dar dviejų mokyklų vadovams pareikšti įspėjimai. Ši retorika kaip du vandens lašai panaši į praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio partinių susirinkimų protokolų kalbą. Įdomiausia, kad , mūsų šaltinio žiniomis, iš aukščiau gautą užsakymą atlikusių valdininkų nuomone, tokia retorika, matyt, turi įtikinti, kad vairavimo mokymas yra visuotinis blogis.
Biurokratų gudravimai
Vyriausybių kaita, po eilinių Seimo rinkimų, biurokratams atveria neribotas galimybes įgyvendinti seniai puoselėtus planus, kuriuos kai kas linkęs vadinti užmačiomis. Kokie tie planai? Koks kryžiaus žygio, pradėto prieš vairavimo mokyklas, tikslas? Užkulisuose jau seniai diskutuojama, kad, matyt, yra susiformavusi savo interesus stumianti asmenų grupė, kuri siekia modernizuoti vairuotojų mokymą. Manoma, kad bus siekiama vairuotojų rengimą perduoti darbo mokymo centrams. Tokių ženklų jau galima pastebėti, nes minėtiems centrams dabar pavesta auklėti vairuotojus, kurie buvo sulaikyti neblaivūs vairuojantys automobilius.
Suprantama, kad dabar siekiama įrodyti, jog šalyje veikiančios vairavimo mokyklos dirba prastai, reikiamai neparengia būsimųjų vairuotojų, tačiau tokiame kontekste, Lietuvos vairuotojų mokymo ir kvalifikacijos kelimo mokyklų asociacijos (LVMKKMA) prezidento Kęstučio Vaicekiūčio nuomone, nesuprantama, kodėl valstybiniu lygiu nusprendžiama trumpinti būsimųjų vairuotojų rengimo programų trukmę? Tai akivaizdžiai prieštarauja deklaracijoms, kuriomis įrodinėjama, kad “vairavimo mokyklose - daug netvarkos”. Vadinasi, vairavimo programas reikėtų ilginti, mokymo procesą tobulinti, o ne atvirkščiai...
Akivaizdūs formalumai
Nuostabą kelia VKTI inspektorių protokoluose fiksuojami vairavimo mokyklose iškapstyti pažeidimai. Kokias asociacijas kelia teiginys, kad vairavimo mokyklose periodiškai nevertinamos mokinių žinios. Tik keistas ir leidžiančias labai kritiškai vertinti pačių vairavimo mokyklų tikrintojų lygį.
Įdomių logikos vingrybių netrūksta ir toliau: VKTI inspektoriai teigia, kad “mokomieji automobiliai irgi turi įvairių trūkumų”, netgi pateikiama statistika, jog gatvėse ir aikštelėse VKTI pareigūnai patikrinino 409 mokomąsias transporto priemones ir už jiems nustatytų reikalavimų nesilaikymą surašė 39 administracinių teisės pažeidimų protokolus. LVMKKMA pateiktais duomenimis, šalies vairavimo mokyklų automobilių parką sudaro apie 500 transporto priemonių. Tad inspektoriams reikėjo patikrinti beveik visą jį, kad rastų nors kažkiek trūkumų.
Įdomiausia, jog kelių priežiūros įmonės griebiasi už galvos, kad mūsų keliais važiuoja daugybė perkrautų automobilių, tačiau VKTI nespėja jų kontroliuoti. Kita vertus, kaip spės, jei inspektoriai užimti vairavimo mokyklų purtymu, o šalies keliai tuo tarpu anksčiau laiko susidėvi nuo sunkiasvorių automobilių. Dar įdomesnis atvejis Klaipėdoje - VKTI inspektoriai tik po “Respublikos” publikacijų “pastebėjo”, kad miesto gatvėmis važinėja konteinerių terminalo uosto vilkikai, kurių velkamos priekabos be... stabdžių. Šiame fone vairavimo mokyklų revizijos atrodo kaip seksualinis priekabiavimas prie nepilnamečių.
Viktoras ARMALIS
