Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
MERGAITĖ ŽIŪRI Į MUS
III-A DALIS
Suaugusius mergaitė vertina pagal savo suvokimą ir trumpo gyvenimo patirtį. Visi tie, kurie nepajėgūs įsijausti ir pažvelgti į pasaulį vaiko akimis neturi moralinės teisės būti funkcionieriais vaikų teisių apsaugos srityje.
Mergaitė, gyvenanti Klonio gatvėje turėjo ją mylinčius mamą ir tėtį, kuriuos ji taip pat savo maža širdute nuoširdžiai mylėjo ir jais pasitikėjo. Gal mamos jaunystės įpročiai, o gal ir tėtės nepakankamas gyvenimo sudėtingumo suvokimas taip ir neleido sukurti visapusiškai darnios šeimos, apiforminti ją teisiškai ir su Dievo palaiminimu. Kartais net ir tokie antspaudai leidžia neperžengti šeimos santykių darnumo ribos bei padeda išsaugoti tuos jausmus, be kurių pasaulis daug prarastų, kad ir ką beaiškintų netikėtai apsireiškę šeimos institucijos griovėjai.
Manau, kad D.Kedžio stiprus noras būti kartu su mergaite ir ją apsaugoti atsirado kiek vėliau, sužinojus, kad jo buvusi mylimoji vėl grįžta į ankstesnio gyvenimo būdą. Žinia iš dukrelės, kad mama ir ją išnaudoja dėl “raudonos piniginės” storio, galėtų priblokšti bet kurį, o tuo labiau tokį ambicingą ir savimi pasitikintį, jau subrendusį vyrą.
Pradėjus ryškėti įvairioms aplinkybėms, D.Kedys paskelbė, jo žodžiais, “kovą prieš pedofilus iki savo gyvenimo pabaigos”. Manau, kad šiam siekiui buvo lemta nelemtai išsipildyti ir mergaitė neteko tėvo, kuris jau buvo tapęs jos dėmesingu globėju bei užtarėju.
Pamąstykime kokias patirtis mergaitė gavo iki to laiko, kai mama pasirašė atsisakanti pati auginti savo mergaitę. Maža mergaitė, gyvendama su mama, nieko apie TAI, kas su ja vyko nežinojo ir nesuprato. Ji ir toliau visiškai pasitikėjo savo mama ir jos klausė. Jei mama lipdavo “pakentėti, kai gerklytę nuo dėdės skauda”, ji kentėdavo, jei liepdavo “nieko nekalbėti”, ji pritildavo iš pagarbos, o gal ir baimės. Jos vyresnė pusseserė suprato daugiau, aiškinama, kad “tas storas Ūsas jai visiškai kaip kavalierius nepatinka”. Mūsų visų (taip, jau visų) mažylei visi suaugę dėdės buvo tam tikri autoritetai, kurių būtina klausyti. Be to ir pasirinkimo kitokio nebuvo.
Mergaitė prasitarė močiutei apie TAI, vėliau tėčiui, artimiesiems, vaikų psichologams. Darė ji tai daug kartų, kas teisiškai neleistina. Jei mergaitė “nebuvo likusi meluoti”, tai ji ir nemalavo, nei tada, nei vėliau antstoliui, kuris panoro sužinoti mergaitės atsisakymo vykti į nežinią pas mamą priežastis.
Mergaitė pajuto didžiulį žmonių dėmesį jai ir augant vis labiau suprato, kad mama pasitikėti ji negali, kol pagaliau smurto akivaizdoje išrėkė: “melagė tu”. Bet kokiu oru, lietui lyjant saulei šviečiant ar speigo laiku susirinkę sunerimę suaugusieji buvo įspūdingai ryžtingi ir atkaklūs. Kaip tik tie asmenys nebuvo valdžios pareigūnų koneveikiami, pravardžiuojami įvairiais epitetais ir niekinami. Visaip. Tačiau ta, Seimo vaikų teisių kontrolierės E.Žiobienės terminu, “violetinė minia” buvo nepalenkima. Niekas negalėjo būti tikras dėl mergaitės saugumo ateityje, po žudynių serijos ir panoro apsaugoti daug prisikentėjusią mergaitę nuo blogiausio. Žiniasklaidoje praskambėjo ir tokia nuomonė: “Jei mes nepajėgūs apsaugoti mažos mergaitės, kaip svarbios liudininkės, tai ką mes apskritai galime?” Visuomenė gali daug. Ji gali netgi savo atkakliomis pastangomis ir politine valia per įvairius rinkimus pakeisti sistemą. Netgi teisėsaugos institucijas per įstatymus ir kadrų kaitą priversti dirbti visuomenei ir mūsų vaikų teisių apsaugai.
MERGAITĖ ŽIŪRI Į MUS.
IV-a DALIS
Politikai ir valdininkai “D.Kedžio istorijos” visumoje pasirodė, švelniai sakant, ne iš geriausios pusės. Ant rankų pirštų galima suskaičiuoti tuos, kurie buvo aiškiai neabejingi pedofilijos ir žudynių skandalui. Net ir premjeras Andrius Kubilius, kuris krizės sunkmečiu pasireiškė kaip sumanus Vyriausybės vadovas, šioje istorijoje “prastovėjo po medžiu” gal jį apsikabinęs.:) Manau tokiems drąsos ir moralės trukdžiams nemažai prisidėjo mūsų teisėsaugos tarnybos, kurios dozuotai išmesdavo į viešumą, kad jie nusikaltėlius jau žino, tuoj tuoj ir visi apie juos sužinos. Taip buvo daroma kas du trys mėnesiai 2009, 2010, 2011 ir 2012 metais. Kai 2011 gruožio mėmesį Generalinis prokuroras D.Valys pareiškė, kad sausio mėnesį, o vėliausiai vasario mėnesį viskas bus paviešinta, tai toks pažadas galėjo iššaukti tik šypseną. Kas galėjo vėl patikėti prokuroru, kuris kaip kandidatas į gen. prokuroro postą iš Seimo tribūnos buvo pažadėjęs, kad pirmas jo darbas bus nuvažiuoti į Garliavą ir pasikalbėti su mitinguotojais.
Prokuratūra jau ne kartą parodė savo nekompetenciją, drebančiomis rankomis spaudos konferencijoje falsifikuodama faktus ir kai kurias aplinkybes, nuslėpdama reikšmigus liudininkų parodymus.
Mergaitė buvo ir yra per maža, kad suvoktų suaugusių klastas, kas yra klanai ar koks “stogas” kabutėse. Tačiau ji žino kas yra jos artimieji, kuriais ji gali visiškai pasitikėti. Galima tik įsivaizduoti ką jautė mergaitė įsikibusi į močiutės sijoną, kai kaukėtas JOS pačios apsauginis pradėjo prie jos artintis ir plėšti nuo senelės. Ar visokios “žiobienės”, “vaicekauskienės”,
“sakalai”, “kūriai”, “šimašiai” suvokia, kokį šoką tokie veiksmai mergaitei sukėlė?
Net jei motina nežinojo, kokį “kremą” ji valė nuo grindų ir net jei manyti, kad ji dabar jau taip nebesielgtų, tai tada vis tiek būtina vykdyti teismo sprendimą. O jame parašytyakiek kartų ir valandų turi būti skirta, kad “mergaitė suartėtų su savo motina”. Niekas negali fiziškai prievartauti, kad ji važiuotų iš savo namų tiems susitikimams, kalbėtusi su mama telefonu ar per internetą. Mama po mėnesį nesirodžiusi, pagaliau buvo priversta ruoštis galutiniam “šturmui”.
Niekas negali versti ir priversti, kad mergaitės globėja Neringa Venckienė pradėtų įtikinėti, kad jai pas mamą bus saugu, jei pati teisėja taip nemananti. Ji meluoti vaikui neturėtų jokios teisės, kad ir ką beaiškintų L.Stankūnaitės advokatas G. Černiauskas ar kokią Vaukų teisių apsaugos pareigūnė.
Tas, kas vėl pabandys smurtauti prieš mergaitę, turi suprasti ir teismo nutartis ir elementarų teisingumą. Jis tokiu atveju pažeis mergaitės teises, kurias gina LR Konstitucija ir įstatymai. “Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į (…) konstitucinę santvarką” (iš konst.3-čio straipsnio).
Anstolė S.Vaicekauskienė pažadėjo, kad "kitas kartas Garliavoje bus lemtingas". Kas vėl išdrįs smurtauti prieš mergaitę, negalės teigti, kad jis “gina jos interesus”. Jis pažeis įstatymus, teismo sprendimus dėl būtinų susitikimų ir nusipelnys teisinės atsakomybės. Apart to, gali nusipelnyti visuomenės pasmerkimo ir paniekos, kuri dažniausiai tokius “herojus” lydi per visą karjerą, kaip sakoma "iki grabo lentos".
IV-a DALIS
Politikai ir valdininkai “D.Kedžio istorijos” visumoje pasirodė, švelniai sakant, ne iš geriausios pusės. Ant rankų pirštų galima suskaičiuoti tuos, kurie buvo aiškiai neabejingi pedofilijos ir žudynių skandalui. Net ir premjeras Andrius Kubilius, kuris krizės sunkmečiu pasireiškė kaip sumanus Vyriausybės vadovas, šioje istorijoje “prastovėjo po medžiu” gal jį apsikabinęs.:) Manau tokiems drąsos ir moralės trukdžiams nemažai prisidėjo mūsų teisėsaugos tarnybos, kurios dozuotai išmesdavo į viešumą, kad jie nusikaltėlius jau žino, tuoj tuoj ir visi apie juos sužinos. Taip buvo daroma kas du trys mėnesiai 2009, 2010, 2011 ir 2012 metais. Kai 2011 gruožio mėmesį Generalinis prokuroras D.Valys pareiškė, kad sausio mėnesį, o vėliausiai vasario mėnesį viskas bus paviešinta, tai toks pažadas galėjo iššaukti tik šypseną. Kas galėjo vėl patikėti prokuroru, kuris kaip kandidatas į gen. prokuroro postą iš Seimo tribūnos buvo pažadėjęs, kad pirmas jo darbas bus nuvažiuoti į Garliavą ir pasikalbėti su mitinguotojais.
Prokuratūra jau ne kartą parodė savo nekompetenciją, drebančiomis rankomis spaudos konferencijoje falsifikuodama faktus ir kai kurias aplinkybes, nuslėpdama reikšmigus liudininkų parodymus.
Mergaitė buvo ir yra per maža, kad suvoktų suaugusių klastas, kas yra klanai ar koks “stogas” kabutėse. Tačiau ji žino kas yra jos artimieji, kuriais ji gali visiškai pasitikėti. Galima tik įsivaizduoti ką jautė mergaitė įsikibusi į močiutės sijoną, kai kaukėtas JOS pačios apsauginis pradėjo prie jos artintis ir plėšti nuo senelės. Ar visokios “žiobienės”, “vaicekauskienės”,
“sakalai”, “kūriai”, “šimašiai” suvokia, kokį šoką tokie veiksmai mergaitei sukėlė?
Net jei motina nežinojo, kokį “kremą” ji valė nuo grindų ir net jei manyti, kad ji dabar jau taip nebesielgtų, tai tada vis tiek būtina vykdyti teismo sprendimą. O jame parašytyakiek kartų ir valandų turi būti skirta, kad “mergaitė suartėtų su savo motina”. Niekas negali fiziškai prievartauti, kad ji važiuotų iš savo namų tiems susitikimams, kalbėtusi su mama telefonu ar per internetą. Mama po mėnesį nesirodžiusi, pagaliau buvo priversta ruoštis galutiniam “šturmui”.
Niekas negali versti ir priversti, kad mergaitės globėja Neringa Venckienė pradėtų įtikinėti, kad jai pas mamą bus saugu, jei pati teisėja taip nemananti. Ji meluoti vaikui neturėtų jokios teisės, kad ir ką beaiškintų L.Stankūnaitės advokatas G. Černiauskas ar kokią Vaukų teisių apsaugos pareigūnė.
Tas, kas vėl pabandys smurtauti prieš mergaitę, turi suprasti ir teismo nutartis ir elementarų teisingumą. Jis tokiu atveju pažeis mergaitės teises, kurias gina LR Konstitucija ir įstatymai. “Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į (…) konstitucinę santvarką” (iš konst.3-čio straipsnio).
Anstolė S.Vaicekauskienė pažadėjo, kad "kitas kartas Garliavoje bus lemtingas". Kas vėl išdrįs smurtauti prieš mergaitę, negalės teigti, kad jis “gina jos interesus”. Jis pažeis įstatymus, teismo sprendimus dėl būtinų susitikimų ir nusipelnys teisinės atsakomybės. Apart to, gali nusipelnyti visuomenės pasmerkimo ir paniekos, kuri dažniausiai tokius “herojus” lydi per visą karjerą, kaip sakoma "iki grabo lentos".
Daugiausiai mitinguotojų plojimų ir padėkos žodžių susilaukė Algimantas Matulevičius, kaip visada atvirai išsakęs priešišką nuomonę susikompromitavusiems politikams ir raginęs žmones nebetylėti. „Mūsų Tėvynę trypia, niokoja. Mes negalime tylėti, kai suaugę kaukėti vyrai trypia mažą mergaitę. Tai yra baisi gėda! Negi dėl to buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas, negi dėl to žuvo Lietuvos savanoriai, sausio 13-ąją po tankais gulėsi žmonės, kovojo partizanai?, – jausmingai kalbėjo A. Matulevičius. – Mūsų valstybę apėmė vėžys! Aš dažnai sulaukiu grasinimų, bet nebijau numirti už Lietuvą! Gelbėkime Lietuvą, save ir savo vaikus!“.
Daugiausiai mitinguotojų plojimų ir padėkos žodžių susilaukė Algimantas Matulevičius, kaip visada atvirai išsakęs priešišką nuomonę susikompromitavusiems politikams ir raginęs žmones nebetylėti. „Mūsų Tėvynę trypia, niokoja. Mes negalime tylėti, kai suaugę kaukėti vyrai trypia mažą mergaitę. Tai yra baisi gėda! Negi dėl to buvo pasirašytas Nepriklausomybės aktas, negi dėl to žuvo Lietuvos savanoriai, sausio 13-ąją po tankais gulėsi žmonės, kovojo partizanai?, – jausmingai kalbėjo A. Matulevičius. – Mūsų valstybę apėmė vėžys! Aš dažnai sulaukiu grasinimų, bet nebijau numirti už Lietuvą! Gelbėkime Lietuvą, save ir savo vaikus!“.
Žurnaliste, perskaitykit sakinį
mergaitės teta ir seneliai nori ją pasilikti, o mama Laimutė Stankūnaitė bando jėga išsivežti vaiką
Ar taip rašo objektyvus žurnalistas?
mergaitės teta ir seneliai nori ją pasilikti, o mama Laimutė Stankūnaitė bando jėga išsivežti vaiką
Ar taip rašo objektyvus žurnalistas?
KUR*A SUNYS TRAUMUOJAT MERGAITE! Gal jei paciai reikia pasirinkti su kuo nori gyventi...
Čia jau ne seimo nariai, o balvonai mulkinantys patikliuosius ir vėl bandantys įlysti į seimą!!!
priešrinkiminė akcija, kuria siekiama gauti daugiau balsų (kalbu apie seimo narių būdėjimą, ankščiau to nereikėjo, o dabar prieš rinkimus kažkaip jiem jau parūpo, apsimetėliai)
reikėjo veikti jau vakar,dabar ,tuoj pat.Rytojus gali neišaužti.
straipsnio antraštė turėtų būti "Bet kokia kaina besistengiantys per sekančius rinkimus prie lovio pakliūti seimo nariai žada budėti kluonio gatvėje" ar panašiai.
Klonio gatvėje budės ir mergaitės likimui neabejingi Seimo nariai