Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Vyko pratybos
Pramogautojai išnuomotu laivu išplaukia į Kauno marias, staiga užklumpa „baltasis škvalas“, bangos kyla iki pusantro metro, laivas nekontroliuojamas, iš jo į vandenį krenta žmonės, vienas jų patiria traumą ir deja, nuskęsta, o po vandeniu panyra ir pats laivas. Prasideda sudėtinga gelbėjimo operacija.
„Štai čia už nugaros sraigtasparnis kaip tik kyla gelbėti iš laivo iškritusių žmonių, tikimės, kad operacija bus sėkminga“, – teigė žurnalistė Vaida Girčė.
Karinis sraigtasparnis iš vidurio marių kelia vandens spąstuose atsidūrusius poilsiautojus. Kitus gelbėtojai valtimis plukdo į krantą. Juos pasitinka medikai.
Pagal tokį dramatišką filmo vertą scenarijų vyksta pratybos. Treniruotis būtina, Kauno marios – didžiulis telkinys, jame gausu įvairių pramogų.
„Yra tiek laivybos, tiek profesionalios, sporto, maudymosi, žygių, renginių, tai nenuostabu, kad gali kilti nemažos nelaimės, šiandienos pratybų tema gal verta Holivudo filmų, bet mūsų tikslas – kaip mes reaguojame masinėje nelaimėje“, – teigė Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos specialistas Edvardas Čepulionis.
Panaši nelaimė jau buvo įvykusi
Gelbėtojai sako, kad į pratybų scenarijų panaši nelaimė Kauno mariose pasitaikė jau senokai, tiesa, ji buvo dar dramatiškesnė ir tragiškesnė – prieš 30 metų čia apvirtus kateriui nuskendo 5 Jėzuitų gimnazijos mokiniai. O štai pavienių nelaimių plaukiojant laivais mariose vis pasitaiko.
„Sudėtingiausia būtų susirinkti visus žmones, susirinkti informaciją apie esančius žmones ir būtų sunku surasti nuskendusį žmogų. Yra srovių, bet ir pats plotas Kauno marių padaro sudėtingą gelbėjimo procedūrą“, – teigė pratybų vadovas Edmundas Guogas.
Tad mėgstantiems pramogauti ir plaukioti laivais – primena:
„Kiekvienam laive turi būti kiek plaukiančių, tiek liemenių. Įvertinkite, ar yra liemenė ir be jų neplaukit – tai pagrindinė žinutė jums“, – teigė medikas Andrius Raguckas.
Pratybas stebi ir saulutėje besilepinantys poilsiautojai. Ką gi jie darytų išvydę skęstantį žmogų?
„Aš nebrendu, nes nelabai plaukti moku. Neišgelbėčiau, nes aš pati prigarmėčiau. – Kviesčiausi kitų pagalbos, bet gelbėt jokiu būdu.“
„Bėgti gelbėt. Jei skęsta, jį reikia traukti, bet be panikos. Panika – didelė problema, gali daug bėdų pridaryti.“
„Praneščiau pirma pagalbai ir bandyčiau pats suteikti pagalbą, jei išeitų, žiūrėčiau nuo galimybių.“
„Įsivertinti, ar nepatyręs traumos stuburo, jei taip, tai įmobilizuoti galvą, atverti, išvalyti kvėpavimo takus ir pradėti gaivinimo veiksmus“, – teigė medikas Andrius Raguckas.
Alkoholis – didžiulė problema
Kauno paplūdimiuose budintiems gelbėtojams dažnai tenka tramdyti apsvaigusius poilsiautojus.
„Komediantai ateina, į undines pavirsta, deda tas žoles ant galvos. – Bet prigėrę būna? – Visiškai girtų neleidžiame net bristi į vandenį, bandoma atkalbėt, buvos toks atvejis, iš trijų du adekvatūs, vienas energingas, norėjo ir kovot su mumis“, – teigė gelbėtoja Eglė Matekonienė.
„Plaukia į gylį, reikia juos parsivaryti ar parsigabenti su kateriu, nes nesugeba parplaukti. Įspėjame, išprašome, kartais tenka ir policiją išsikviesti, neleidžiame šokinėti nuo turėklų, tiltukų“, – teigė Gelbėtojų vadovas Paulius Stankevičius.
Kauno mariose daug dumblių ir dumblo, tad saugant nuo nelaimių tenka drausminti ir vaikus.
„Dumblo daug, mėto dumblą, tai užmetus didesnį gabalą, gali ir neišlįsti, nes dumblo tai čia kaip kilimas, visas pakraštys“, – teigė gelbėtoja Eglė Matekonienė.
Šiemet mūsų šalies vandens telkiniuose jau nuskendo 36 žmonės.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
