Katės įkandimas Kristinai virto tikru košmaru: piršto amputacijos išvengė per plauką

Moteris pasakojo, kad dar birželio 6 dieną jai įkando katė. Atrodė, kad tai nedidelė žaizda. Tačiau ji tapo ilgos ir sunkios kelionės pradžia. Šiandien gydymas dar tęsiamas, tačiau blogiausio – piršto amputacijos – pavyko išvengti.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ant žaizdos siūlo tepti tai, ko daugelis nesitikėtų: žinomas gydytojas paaiškino, kodėl

„Vyrai silpnėja“: gydytojas atvirai apie prastėjančią spermos kokybę ir kas vyksta

Gydytojas perspėja – tarp paauglių plinta pavojinga mada: pasekmės gali būti baisios

Infekcija plito, o galimybės išgelbėti pirštą nyko

Kristina neslėpė nuoskaudos, kad iš pat pradžių jos trauma gydytojų galimai nebuvo tinkamai įvertinta. Ji teigė, kad Lietuvoje pirštas buvo gydomas fragmentiškai, o galiausiai viskas susiklostė taip, kad dabar užbaigti gydymą tenka Prancūzijoje.

+3

„Lietuvoje lankiausi pas skirtingus chirurgus, priėmimo skyriuose, tačiau tuo metu infekcija nesustojo ir plito toliau. Laikas ėjo, o kartu su juo nyko galimybė išsaugoti pirštą.

Galiausiai prireikė operacijos. Jos metu buvo pašalintas pažeistas piršto sąnarys su rizika amputuoti pusę piršto. Pasėliai buvo paimti tik operacijos metu. Prieš tai nė viena įstaiga jų nepaėmė. Po operacijos buvau išrašyta namo. Eik į perrišimus, išims siūlus, atvyksi išimti metalinės vielos. Stebėsena, kaip gyja pirštas, kraujo tyrimai – nenumatyti“, – pasakojo ji.

Netrukus moteris išvyko į anksčiau suplanuotą kelionę į Prancūziją. Pasak jos, operavęs gydytojas tokią išvyką „palaimino“. Tačiau viskas vyko ne pagal planą:

„Dar gydytojo klausiau, ar galiu vykti į kelionę, sakė: „Galite“. Žaizda su trumpa pertrauka ir toliau pūliavo, todėl buvau priversta kreiptis į vietos medikus. Problema ta, kad iki galo nebuvo išvalyti audiniai ir galbūt pats kaulas – Prancūzijoje operacijos metu jau reikėjo valyti ir jį.“

„Pamačiau, ką reiškia pacientų priežiūra“

Kristina neslėpė buvusi nustebinta visai kitokio požiūrio į pacientą kitos šalies sveikatos įstaigoje. Ji pasakojo, kad visoje Prancūzijoje veikia skyriai, kurie rūpinasi tik rankų chirurgija.

„Būtent čia pamačiau, ką reiškia pacientų priežiūra. Prancūzijoje man buvo atlikti išsamūs tyrimai, iš naujo paimti pasėliai, konsultavo rankų chirurgai ir infekcinių ligų specialistai. Buvo nuspręsta atlikti operaciją iš naujo, išvalyti infekcijos židinius, pašalinti negyvybingus audinius, įvertinti sausgyslių būklę.

Operacijos metu chirurgas nuolat ekrane (fluoroskopija) stebėjo, ar visi pažeisti audiniai išvalyti. Po operacijos kiekvieną dieną buvo stebima žaizda, reguliariai keičiami tvarsčiai, atliekami kraujo tyrimai, skiriami intraveniniai antibiotikai.

Ir tuo viskas nesibaigė. Net išrašius iš ligoninės, priežiūra tęsiasi iki šiol. Kas savaitę atlieku kraujo tyrimus, rentgeną, nuolat bendrauju su gydytojais, lankausi kontrolinėse apžiūrose, stebimi uždegimo rodikliai ir antibiotikų poveikis organizmui bei atskiriems organams. Išrašyti siuntimai reabilitacijai, piršto įtvarui. Kiekvienas žingsnis suplanuotas, kiekvienas sprendimas pagrįstas. Supratau, kad niekas čia manęs nepaleis, kol nebus įsitikinę, kad pirštas visiškai sveikas“, – pasakojo moteris.

Piršto judrumas nebegrįš

Šiandien Kristina jau gali atsipūsti – pirštas gyja, tačiau jo lankstumas niekada nebebus toks, koks buvo. „Dar laukia ilga reabilitacija, nebegrįš visas judrumas, viršutinės piršto dalies jau nebejudinsiu, tačiau svarbiausia, kad infekcija sustabdyta.

Man pasisekė, kad nepriėmiau sprendimo likti Lietuvoje, o atsidūriau sistemoje, kur požiūris į pacientą yra kitoks. Dabar teks pratęsti vizitą Prancūzijoje iki gydymo pabaigos, kol išims metalines vielas ir bus įsitikinta, ar infekcija išnyko.

Vielos reikalingos tam, kad suaugtų nušlifuoti kaulai. Toje vietoje jau nebelankstysiu piršto, kuris bus trumpesnis. Beje, nežinau, kaip su tokiu pirštu teks groti pianinu. Mano pirmas išsilavinimas – fortepijono mokytoja“, – apgailestavo ji.

„Jautiesi kaltas, kad susirgai“

Moteris teigė neieškanti kaltų, tačiau norėjo paskatinti diskusijas apie tai, kiek skiriasi sveikatos sistemos požiūris į patį pacientą:

„Žinau, kad Lietuvoje dirba daug puikių specialistų. Tačiau mano istorija privertė susimąstyti apie pačią sistemą ir jos algoritmus. Nekalbu apie požiūrį į pacientą. Neužtenka vien atlikti operaciją. Reikia jį lydėti iki pasveikimo. Nes po operacijos gydymas nesibaigia – dažnai jis tik prasideda.

Norėčiau, kad Lietuvoje daugiau dėmesio būtų skiriama ne tik pačiai procedūrai, bet ir žmogui po jos. Kad sudėtingų infekcijų atvejais būtų užtikrintas nuoseklus stebėjimas, aiškus gydymo planas ir atsakomybė už rezultatą.“

Pasak jos, kartais skirtumas tarp dviejų sveikatos sistemų atsiskleidžia ne moderniausioje įrangoje ar ligoninės pastatuose.

„Jį parodo paprasti dalykai – ar pacientas po operacijos lieka vienas, ar su juo būnama kartu iki pasveikimo. Aš jau nekalbu apie ypatingą aptarnavimo kultūrą, draugišką atmosferą. Visą gyvenimą Lietuvos sveikatos įstaigose jausdavausi kalta, kad susirgau, o Prancūzijoje pacientas sistemai – šventas reikalas.

Tikiuosi, kad mano patirtis paskatins diskusiją. Ne apie kaltųjų paiešką, o apie tai, kaip galime sukurti tokią sveikatos sistemą, kurioje pacientas jaustųsi saugus nuo pirmos iki paskutinės gydymo dienos. Lietuvai visgi verta peržiūrėti visus algoritmus“, – svarstė Kristina.

Pateikė sąskaitą ligonių kasai

Moteris pasakojo, kad dalį gydymo kainos turėtų dengti sveikatos draudimas, o dalį – Valstybinė ligonių kasa. „Ligoninė operacijos išlaidas išsiuntė mūsų ligonių kasoms, o likusias išlaidas pateiksime draudimui.“

Pasak jos, iki šiol atrodo keista, kaip, atrodytų, paprastas katės įkandimas galėjo baigtis tokiomis komplikacijomis.

„Visi čia stebimės, kaip taip nutiko. Jau pradžioje sakiau medikams, kad įkando į sąnarį ir galbūt kaulą. Rodžiau aiškias vietas, bet niekas neklausė ir tik krapštė tą paviršinę žaizdą.

Aišku, supratau, kad pradžioje negalėjo matyti, kur ta infekcija nukeliavo, bet per ilgai viskas užsitęsė. Lietuvoje man tik privatus chirurgas paaiškino, kuo čia viskas gali komplikuotis, ir patarė skubiai kreiptis į priimamąjį.

Kreipiausi, bet operacija nebuvo sėkminga. Tiesiog iki galo neišvalė piršto, o to rezultatas – komplikacijos. Esmė ta, kad pooperacinės stebėsenos, kaip Prancūzijoje, Lietuvoje nėra“, – tvirtino Kristina.

Kačių įkandimai – ypač rizikingi

Naujienų portalas tv3.lt primena, kad tokia istorija – ne vienintelė. Žmonės tiek Lietuvoje, tiek užsienyje dalinasi istorijomis, kai po katės įkandimo susidūrė su rimtomis komplikacijomis.

Medikai jau seniai perspėja, kad būtent katinų įkandimai yra vieni pavojingiausių dėl jų burnoje esančių bakterijų. Net ir labai maža žaizda gali greitai virsti sunkia infekcija, jei bakterijos patenka giliau po oda. Specialistai ragina nedelsti ir kuo greičiau kreiptis į gydytojus, jei po įkandimo atsiranda:

• tinimas;
• stiprus skausmas;
• sunku judinti galūnę;
• pakyla temperatūra;
• žaizda parausta ar pradeda pūliuoti.

Infekciją gali sukelti ir kačių įdrėskimai. Yra net vadinamoji kačių įdrėskimo liga – bartoneliozė. Tai infekcinė, Bartonella genties bakterijų sukeliama liga, kuria užsikrečiama nuo kačių, pasireiškianti uždegimu įdrėskimo vietoje ir limfmazgių padidėjimu tame regione.

Visuomenės sveikatos specialistai primne, kad kita pavojinga liga, kurią gali sukelti gyvūno įkandimas ar įdrėskimas, yra pasiutligė. Ja užsikrečiama įkandus pasiutusiam gyvuliui ir su jo seilėmis virusui patekus į žaizdą.

Didžiausią pavojų kelia bešeimininkiai, valkataujantys šunys (iki 90 proc. visų atvejų) ir katės, žiurkės, šikšnosparniai, lapės. Įkandus nežinomam ar laukiniam gyvūnui būtina nedelsiant kreiptis į medikus. Jei įkando jums žinomas gyvūnas, reikia stebėti, ar nekinta jo elgesys, stebėti įkandimo vietą.