Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.
Valstybinę žemę užima ne tik gyvieji, bet ir mirusieji. Tik pastarieji – ne savo noru. Taip nutiko Kruonyje, Kaišiadorių rajone. Čia dalis kapinių užima valstybinę žemę ir joje jau kelis dešimtmečius nelegaliai palaidoti mirusieji.
Kruonio seniūnas pripažįsta, kad reali kapinių riba su užtverta tvora – nesutampa. Tik kada tiksliai padarytas pažeidimas, sako, nežinantis.
„Tvora užtverta, niekas net negali pagalvoti, kad sklypas eis kitaip, kirs kampą ir bus valstybinėje žemėje“, – sako Kruonio seniūnas Audrius Slavinskas.
Keliasdešimt kapaviečių – už kapinių ribos
Yla iš maišo išlindo tuomet, kai seniūnija ėmė dairytis papildomos žemės Kruonio kapinių plėtrai, nes plotas kapams kasmet vis mąžta.
„Mes norėjome išpirkti 36 arų sklypą iš fizinio asmens ir įregistruoti kaip kapinių plėtrą, bet tada pasirodo negalima įregistruoti, nes nuo gyvenamųjų namų yra mažiau nei 100 metrų. Susidūrėm su ta problema, kad apart tos privačios žemės, mes ir valstybinėj žemėj neteisėtai laidojam“, – komentuoja A. Slavinskas.
Tai, kad keliasdešimt kapaviečių įrengtos už kapinių ribos, nustatė ir patikrinimą čia atlikę valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai.
„Mes turime virš 1300 kv. m., kuriuose buvo palaidojimai ir kurie nepatenka į kapinėms suformuotą sklypą, tai čia faktas. Tai ar ten 25 ar 30 kapaviečių – tai ne esmė, esmė, kad tai yra už ribų“, – teigia inspekcijos viršininkas Albertas Stanislovaitis.
Atsakė, ar gaus baudą
Šis atvejis esą beprecedentis, kad žmonės laidojami valstybinėje žemėje specialistai regi pirmą kartą.
„Tai unikalus mums atvejis, tikrai su tokia situacija nesame susidūrę“, – sako A. Stanislovaitis.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija žada drastiškų priemonių nesiimti, situacija itin jautri.
„Mes įpareigosime savivaldybę spręsti problemą, jie turėtų formuoti naują sklypą, paruošti dokumentus ir pasitvirtinti tikrą sklypo dydį, taip, kaip yra naudojama“, – prideda inspekcijos viršininkas.
O ar Kaišiadorių savivaldybei bei Kruonio seniūnijai už tokį aplaidumą pavyks išvengti baudų?
„Paskirs baudą – reikės mokėt, nepaskirs – irgi gerai, bet kokiu atveju, jei įpuolei į vandenį, sausas nelipsi“, – atsako A. Slavinskas.
Valstybinės žemės aptvėrimas – dažnas atvejis
Pasak atsakingų institucijų, pastaruoju metu pasitaiko itin daug atvejų, kai valstybinę žemę apsitveria fiziniai asmenys.
„Problema visoje Lietuvoje, kad valstybinė žemė, jos naudojimas, kontrolė buvo užribiuose. Mes tūkstančius situacijų turime, nagrinėjame ir dar tūkstančiai eilėje, tai didelė problema, kuri buvo užleista per daugelį metų“, – taigia A. Stanislovaitis.
Neseniai garsiai nuskambėjo ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, dalis jo sklypą juosiančios tvoros driekėsi valstybinėje žemėje. Tik ją šalies vadovas spėjo nugriauti iki inspektorių patikrinimo.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.

