Taigi kyla klausimas – ar tokiu atveju darbuotojai gali būti atleisti iš darbo, ar jiems darbdaviai gali surašyti pravaikštas?
Ar negrįžę dirbti dėl atšauktų skrydžių gausite pravaikštą?
Advokatė Evelina Kiznė teigė suprantanti, kodėl Dubajuje įstrigę lietuviai nerimauja dėl darbo:
„Atostogos baigėsi, skrydžiai – atšaukti, o darbe jų laukia. Natūraliai kyla mintis: ar darbdavys gali tai laikyti pravaikšta? Ar gali atleisti?“
Advokatės aiškinimu, pravaikšta yra situacija, kai darbuotojas neatvyksta į darbą be pateisinamos priežasties.
Tačiau, kai oro uostai uždaryti dėl karinių veiksmų ir žmogus fiziškai neturi galimybės grįžti, tai yra aplinkybė, kurios jis nekontroliuoja ir negalėjo numatyti.
„Teisiškai tai artima nenugalimos jėgos situacijai. Toks neatvykimas neturėtų būti vertinamas kaip darbo pareigų pažeidimas“, – patikino E. Kiznė.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėjos, vyriausiosios darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė antrino, kad pravaikšta laikoma tada, kai darbuotojas be pateisinamos priežasties neatvyksta į darbą visą darbo dieną ar pamainą.
Pasak jos, tai – šiurkštus pažeidimas, už kurį darbuotojas gali būti atleistas be įspėjimo ir išeitinės išmokos.
„Sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, darbdavys turi įvertinti visas aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį, ankstesnį elgesį ir proporcingumą.
Jeigu darbuotojas pateikia įrodymus, kad objektyviai negalėjo atvykti į darbą, VDI vertinimu, neatvykimas turi būti žymimas kaip pateisinamas ir negali būti taikomos neigiamos pasekmės“, – vardijo I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Štai ką privalo daryti darbuotojas ir darbdavys
VDI atstovė pabrėžia, kad prieš priimdami bet kokį sprendimą darbdaviai privalo iš darbuotojo pareikalauti rašytinio paaiškinimo.
Jei darbuotojas dėl objektyvių aplinkybių, pvz., uždarytos oro erdvės, negali laiku grįžti į darbą, jis turi nedelsdamas informuoti darbdavį, paaiškinti situaciją ir, jei įmanoma, nurodyti preliminarų grįžimo laiką.
VDI akcentuoja, kad šios situacijos yra neeilinės ir nepriklauso nei nuo darbuotojo, nei nuo darbdavio valios.
Todėl abi šalys turėtų vadovautis sąžiningumo principu, bendradarbiauti ir ieškoti abiem pusėms priimtinų sprendimų.
A. Kiznė taip pat atkreipė dėmesį, kad bendradarbiavimo pareiga galioja abiem pusėms: ir darbuotojui, ir darbdaviui.
„Darbuotojas turi kuo greičiau susisiekti su darbdaviu, paaiškinti, kas vyksta. Geriausia tai padaryti raštu. Toliau jau vertėtų kartu tartis dėl sprendimo: gal įmanomas nuotolinis darbas, gal kasmetinės atostogos, gal nemokamos atostogos. Kuo aktyviau darbuotojas komunikuoja ir ieško išeičių, tuo geriau.
O darbdaviams patarčiau reaguoti protingai, neskubėti fiksuoti pažeidimo ir taip pat bendradarbiauti su darbuotoju. Atleisti darbuotoją galima tuomet, kai jis neturi svarbių neatvykimo į darbą priežasčių ir tik tuomet, kai atleidimas yra proporcinga priemonė padarytam darbo pareigų pažeidimui“, – akcentavo advokatė.
Ji pridūrė, kad prieš atleidžiant taip pat būtina įvertinti pažeidimo sunkumą, padarinius, darbuotojo kaltę, elgesį iki pažeidimo ir kitas aplinkybes.
Ar praleidę darbą dėl skrydžių neteksite algos?
Pasak VDI, Darbo kodeksas numato pateisinamus neatvykimo į darbą atvejus.
T. y. kasmetines, nemokamas, nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi ar kūrybinės atostogas bei kitus teisės aktuose įtvirtintus pagrindus.
Šalims susitarus, šios priemonės gali būti taikomos ir tada, kai darbuotojas dėl neeilinės situacijos negali atvykti į darbą.
„Taigi, viskas priklauso nuo to, kaip toks neatvykimas bus įformintas. Pvz., jei šalys susitars, kad toks neatvykimas būtų įformintas kaip kasmetinės atostogos, darbuotojas gaus atostoginius (t. y. vidutinį darbo užmokestį).
Jei susitars, kad toks neatvykimas bus laikomas nemokamomis atostogomis, darbuotojas jokio apmokėjimo negaus.
Jei darbo pobūdis leidžia, laikotarpiu iki sugrįžimo gali būti susitariama ir dėl funkcijų atlikimo nuotoliniu būdu – už tai mokamas įprastas darbuotojo darbo užmokestis“, – vardijo inspekcija.
Ar darbdaviui teks atlyginti žalą už neatvykimą į darbą?
VDI atkreipė dėmesį, kad darbdavys organizuoja ir vykdo ūkinę veiklą savo rizika, laikydamasis galiojančių teisės aktų ir prisiimdamas atsakomybę už jos pasekmes.
Taigi, vykdant veiklą atsiradusios išlaidos ar nuostoliai tenka darbdaviui ir įprastai nėra atlyginami, išskyrus įstatymų tiesiogiai nustatytus atvejus.
Pvz., darbdavys gali atlikti išskaitas iš darbuotojo darbo užmokesčio, siekiant atlyginti žalą, kurią darbuotojas padarė dėl savo kaltės.
„Darbą darbovietėje organizuoja darbdavys, o darbuotojai dirba paklusdami darbdavio nustatytai tvarkai. Kai dėl kolegų (pvz., jiems neatvykus į darbą dėl atidėto skrydžio – aut. past.) padidėja darbo krūvis, svarbu neužmiršti, kad pavaduojantis darbuotojas už papildomas funkcijas ar padidintą darbo mastą turi gauti padidintą darbo užmokestį.
Kai padidinamas darbuotojo darbo mastas, mokamas padidintas, palyginti su normaliomis darbo sąlygomis, darbo užmokestis. Konkretus apmokėjimo dydis turi būti aptartas darbo arba kolektyvinėje sutartyje“, – pridūrė inspekcija.
Kiek lietuvių šiuo metu yra įstrigę kitose šalyse?
Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM) kanclerės Aistė Stakėnienės, daugiausia Lietuvos piliečių – virš 1 tūkst. – šiuo metu yra JAE.
Apie 400 jų yra registravęsi URM sistemoje, o 80 iš jų paprašė pagalbos išvykti iš šios šalies.
„Tačiau jie visi yra informuoti, kad kol kas jokia pagalba neturėtų būti teikiama. Reikia žiūrėti rekomendacijas užsienio šalių <...>.
Oro erdvė, tikėtina, kad bus atidaryta artimiausiomis dienomis ir tada sekti savo skrydžių reisus ir žiūrėti, kada bus galima išvykti“, – sekmadienį spaudos konferencijoje Vyriausybėje kalbėjo URM kanclerė.
Jos žiniomis, iš viso JAE oro uoste yra įstrigę virš 20 tūkst. žmonių. Ir su maitinimu, ir su apgyvendinimu jiems esą padeda JAE.
Izraelyje yra per 200 Lietuvos piliečių. Tik virš 30 jų yra užsiregistravę URM programėlėje. 18 (16 Lietuvos, tarp kurių – du vaikai, ir du – kitos valstybės piliečiai) yra pateikę prašymus padėti išvykti.
Kitose valstybėse – Saudo Arabijoje, Kuveite, Katare, Bahreine, Irake – mūsų valstybės piliečių yra nedaug, su jais esą palaikomi kontaktai, SMS žinutėmis siunčiama informacija, kur kreiptis, kokia konsulinė pagalba teikiama.
Irane yra apie 20 Lietuvos piliečių, kurie užsiregistravo URM sistemoje.
„Žinių apie nukentėjusius Lietuvos piliečius neturime nė iš vienos šalies“, – sakė A. Stakėnienė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
