Apie tai, kaip šis konfliktas gali paveikti kitas sritis ir ko galima tikėtis toliau, naujienų portalui tv3.lt komentuoja politologas Linas Kojala.
Pasak politologo, didžiausia šio konflikto grėsmė – ilgalaikis nestabilumas.
„Izraelio vyriausybė labai aiškiai komunikuoja, kad tai yra ilgalaikis procesas. Pati operacija gali tęstis dar kurį laiką, o atsakomosios priemonės, kurių gali imtis Irano režimas, tikėtina, užsitęs“, – sako jis.
Pasak L. Kojalos, žvelgiant iš globalios perspektyvos, tai yra blogiausia indikacija, nes nestabilumas ir tolesnės eskalacijos rizika labai didelė.
Kaip tai paveiks pasaulį?
Politologas nurodo, kad konflikto padariniai yra neišvengiami, o taip pat yra rizika, kad tai paveiks ir globaliąją ekonomiką.
„Dėl Vidurio Rytų nestabilumo energetikos kainų augimas yra tikėtinas ir tai gali išlikti nauja realybe. Pastaruoju metu matėme gerokai nukritusias naftos kainas, bet jei situacija eskaluosis ar bent jau tęsis esamu lygiu, tikimybė, kad naftos kainos vėl kris, gerokai sumažėja“, – pažymi jis.
Anot L. Kojalos, jei įvykių eiga pasuks vienu iš kelių galimų scenarijų, gali kilti dar didesnė grėsmė globaliai ekonomikai.
„Tai labai svarbus regionas globaliai prekybai dėl aplink plaukiojančių laivų. Jeigu karinė eskalacija plėsis, jeigu matysime daugiau įsitraukiančių veikėjų, pavyzdžiui, jeigu Iranas atakuos Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgas arba kitas lokacijas ir JAV atitinkamai įsitrauktų į karinį konfliktą – tai yra tik vienas iš galimų scenarijų, bet vis tiek svarstytinas scenarijus – tuomet jau kalbėtume apie nestabilumo laikotarpį, kuris paveiktų ir globaliąją ekonomiką“, – sako politologas.
Kas bus toliau?
Iranas jau surengė atsakomąją dronų ataką prieš Izraelį. Pasak politologo, tai tik pirmieji žingsniai – sunku įsivaizduoti, kad režimas, patyręs smūgį ir netekęs svarbių figūrų, nereaguotų panašiomis agresyviomis priemonėmis.
L. Kojala teigia, kad situacijos raida priklausys nuo to, kiek Izraeliui pavyko pasiekti strateginių tikslų – ypač smogiant branduolinei programai svarbiems objektams, kurie būna paslėpti giliai po žeme.
„Net nežinome, ar iš tikrųjų tie objektai buvo atakuoti, bet preziumuojant, kad tai arba jau nutiko, arba gali nutikti artimiausiu metu, tai sąlygos, kokios bus Irano artimiausio laikotarpio pozicijos“, – sako L. Kojala.
Jo nuomone, jei smūgis buvo reikšmingas ir susilpnino režimą, Iranas gali būti paskatintas sėsti prie derybų stalo. Tačiau jei rimtų nuostolių pavyko išvengti, šalis gali pasirinkti konfrontacijos kelią.
Politologas atkreipia dėmesį ir į Jungtinių Amerikos Valstijų vaidmenį šiame konflikte:
„Jungtinės Amerikos Valstijos taip pat, turbūt, rodys iniciatyvą kiek įmanoma labiau stabilizuoti padėtį. Šį savaitgalį buvo planuoti susitikimai su Irano atstovais, neaišku, ar jie vyks, o jeigu vyks, tai dėl ko bus kalbamasi.“
L. Kojala primena ir JAV prezidento Donaldo Trumpo poziciją ir reikšmę.
„Donaldas Trumpas yra tas politikas, kuris labai aiškiai indikavo, kad iš esmės jis nėra karo prezidentas. Jis nėra tas, kuris nori matyti įsiplėskančius židinius, bet priešingai – malšinti tuos, kurie buvo prasidėję dar ankstesnės administracijos metu. O dabar matome įsiplėsiantį tarsi naują seną židinį jau jam vadovaujant. Taigi šia prasme, JAV pozicijai aktualūs veiksmai bus labai reikšmingi, parodant, ką Amerika nori pasiekti šioje situacijoje“, – nurodo politologas.
Kas žinoma apie Izraelio smūgį Iranui?
Žurnalistas Artūras Anužis savo socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi faktais, kad iki šiol žinoma apie Izraelio smūgį Iranui:
„• Keturi aukšti Irano pareigūnai pranešė, kad Izraelis užpuolė mažiausiai šešias karines bazes aplink Teheraną, gyvenamuosius namus dviejuose griežtai saugomuose karinių vadų kompleksuose ir keletą gyvenamųjų pastatų aplink Teheraną. Irano miestų Isfahano, Arako ir Kermanshaho, kuriuose yra kariniai ir pramoniniai kompleksai, gyventojai taip pat pranešė girdėję sprogimus.
• Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Izraelio išpuolio metu žuvo du žymūs branduoliniai mokslininkai, Mohammadas Mehdi Tehranchi ir Fereydounas Abbasi.
Irano valstybinė televizija pranešė, kad Izraelio smūgiuose taip pat žuvo galingas Irano revoliucinės gvardijos vadas generolas Hossein Salami ir Irano ginkluotųjų pajėgų vado pavaduotojas generolas Gholamali Rashidas.
• Kodėl Izraelis užpuolė Iraną? Izraelio pareigūnai teigė, kad smūgis buvo „prevencinis“, nors nebuvo jokių tiesioginių požymių, kad Iranas planavo pulti. Izraelio kariuomenė pareiškime teigė, kad ji veikė „atsakydama į Irano režimo tęsiamą agresiją prieš Izraelį“ ir užsiminė, kad tai ne pabaiga, pavadindama savo ataką „pirmuoju etapu“.
Izraelio kariuomenės pareigūnas, kuris žurnalistams suteikė informaciją anonimiškai, kad laikytųsi protokolo, sakė, kad smūgiai buvo nukreipti prieš Irano branduolinės programos elementus ir režimo tolimojo nuotolio raketų pajėgumus.
• Pagal Izraelio žvalgybos duomenis, Iranas vykdo slaptą branduolinio ginklo kūrimo programą ir turi pakankamai medžiagų, kad per kelias dienas pagamintų 15 branduolinių bombų. Pareigūnas nepateikė šią informaciją patvirtinančių detalių.
• Valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškime teigė, kad Jungtinės Valstijos „nedalyvavo smūgiuose prieš Iraną“. Jis pridūrė, kad „Izraelis mums pranešė, kad mano, jog šie veiksmai buvo būtini savigynai“. M. Rubio įspėjo Iraną dėl bet kokių atsakomųjų veiksmų prieš JAV pajėgas regione: „Leiskite man pasakyti aiškiai: Iranas neturėtų taikyti smūgių JAV interesams ar personalui“.
• Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei sakė, kad Izraelis „turėtų tikėtis griežtos bausmės“ už išpuolius, kurie, jo teigimu, smogė gyvenamiesiems rajonams ir nužudė kelis vadus ir mokslininkus.
„Islamo Respublikos galinga ginkluotųjų pajėgų ranka neleis jiems likti nenubaustiems“, – sakė Khamenei internete paskelbtame pranešime. „Sionistinis režimas šiuo nusikaltimu pats sau paruošė kartų ir skausmingą likimą, ir jis tikrai jį sulauks.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
