Šiandien Kaune gyvenantis italas ne tik kuria šeimą, augina sūnų, bet ir aktyviai mokosi lietuvių kalbos bei drąsiai teigia, kad kiekvienas užsienietis, nusprendęs gyventi Lietuvoje, turėtų stengtis ją išmokti.
„Namai iš tikrųjų yra ten, kur yra Deimantė. Šalis man nėra svarbiausias dalykas, bet labai džiaugiuosi, kad tie namai yra būtent Lietuvoje“, – sako jis.
Pirmieji įspūdžiai: Lietuvos gamta ir naminis šašlykas
Su savo antra puse Deimante Mirko susipažino Londone. Abu dirbo barų versle, vėliau pradėjo gyventi kartu. Pandemija poros planus netikėtai pakoregavo – COVID-19 metu jie keliems mėnesiams įstrigo Lietuvoje.
„Po maždaug penkių mėnesių supratome, kad mums patinka toks gyvenimo ritmas. Nebereikėjo dirbti iki vėlumos, galėjome daugiau laiko skirti sau. Tada pradėjome svarstyti, ar nenorėtume visam laikui palikti Londono“, – prisimena jis.
Porai teko rinktis tarp dviejų miestų – Kauno ir Neapolio. Galiausiai nugalėjo Lietuva. „Kalbant apie biurokratinius procesus, Lietuvoje jie yra gerokai paprastesni lyginant su Italija. Leidimą laikinai gyventi gavau gana lengvai, o kitą mėnesį jis taps nuolatiniu“, – pasakoja italas.
Prieš susipažindamas su Deimante Mirko apie Lietuvą žinojo nedaug. Šalis nebuvo tarp vietų, kurias svajojo aplankyti, tačiau pirmosios viešnagės visiškai pakeitė jo nuomonę. „Manau, kad Deimantė netgi šiek tiek nuvertino, kokia graži yra Lietuva. Tai tikras paslėptas perlas“, – šypsosi jis.
Pirmųjų kelionių metu antros pusės šeima stengėsi parodyti viską, kuo Lietuva gali didžiuotis – Kauno marias, Panemunę, Druskininkus, Nidą, Klaipėdą ir Palangą. Ypač didelį įspūdį Mirko paliko gamta.
„Važiuoji keliu, o iš abiejų pusių – miškai ir didžiuliai medžiai. Atrodo, tarsi važiuotum užburtu keliu į pasakų miestą. O atvykus į Druskininkus tikrai apima jausmas, kad atsidūrei stebuklingoje vietoje. Esu iš Neapolio, atrodo, kad jūra manęs taip lengvai nenustebins, bet Palanga iki šiol yra vienas gražiausių miestų“, – sako Mirko.
Ne mažesnį įspūdį paliko ir lietuviškas svetingumas. „Deimantės šeima mane priėmė labai greitai. Jaučiausi tarsi šeimos narys. Jos tėvai iki šiol mane priima kaip sūnų. Puikiai prisimenu ir pirmąjį naminį šašlyką, kurį Deimantės mama marinavo net dvi dienas – iki šiol manau, kad tai buvo skaniausias šašlykas, kokį esu ragavęs“, – teigia italas.
Būtent dėl šios patirties jis skeptiškai vertina dažnai girdimą stereotipą apie šaltus lietuvius.
„Per gyvenimą Lietuvoje supratau, kad lietuviai iš tikrųjų nori bendrauti, tačiau dažnai bijo, ką pagalvos kiti. Užtenka pasisveikinti ar užkalbinti žmogų gatvėje, ir labai dažnai jis mielai įsitraukia į pokalbį“, – apie neteisingą pirmąjį įspūdį pasakoja Mirko.
Lietuva ir Italija: vertybės panašios, skiriasi tik išraiškos
Mirko pripažįsta, kad tam tikrų skirtumų tarp lietuvių ir italų tikrai yra. „Restoranuose, baruose ar parduotuvėse dažnai atrodo, kad žmonės gyvena tarsi autopilotu. Bendravimas apsiriboja paslaugos suteikimu, o ne galimybe tiesiog pabendrauti. Ten, kur aš užaugau, kavos einama ne tik išgerti, bet ir pasikalbėti su draugais, barista ar net nepažįstamais žmonėmis. Kartais užtenka paprasto klausimo „Kaip sekasi?“, kad sužinotum kažką naujo“, – pasakoja jis.
Vis dėlto, pasak italo, gyvendamas Lietuvoje jis išmoko geriau suprasti žmones ir gerbti jų asmeninę erdvę. „Anksčiau buvau pripratęs prie daug atviresnio bendravimo, todėl man prireikė laiko suprasti, kad ne visi nori kalbėtis. Jei matau, kad žmogus nėra nusiteikęs pokalbiui, negaliu tiesiog veržtis į jo erdvę“, – šypsosi Mirko.
Pradžioje nuostabą kėlė ir kai kurios lietuviškos švenčių tradicijos ar tiesiog buitis, kuri Mirko pasirodė keistoka. Italas prisimena, jog Neapolyje sekmadieniai kone šventa diena, kai prie vieno stalo beveik visai dienai susėda net ir tolimiausi giminaičiai. Visi kalbasi, dalinasi maistu ir leidžia laiką kartu. Lietuvoje, pasak Mirko, valandą ant sofos ar laiką su šeima prie stalo reikia „užsidirbti“.
„Tik persikėlęs į Lietuvą supratau, kiek daug dalykų reikia perdažyti, pataisyti, perkelti ar pervžeti. Anksčiau sekmadieniai man buvo dienos, kai galėdavau nieko neveikti, o dabar, atrodo, kad pirmiausia reikia „užsidirbti“ valandą ant sofos. Tiesa, nieko nekeisčiau – man labai patinka toks gyvenimo būdas, nors kartais ir pasiilgstu galimybės tiesiog tinginiauti“, – juokiasi Mirko.
Italą sužavėjo tiek lietuviškų Velykų, Kalėdų tradicijos, tiek ir išskirtiniai Užgavėnių papročiai ar visai naujos šventės, pavyzdžiui, Šaltibarščių festivalis.
„Skirtumų tarp Lietuvos ir Italijos tikrai daug, tačiau kuo ilgiau čia gyvenu, tuo labiau suprantu, kad mūsų šalys nėra tokios skirtingos, kaip kartais atrodo. Daugelis vertybių iš tiesų yra labai panašios, tik jų išraiškos formos skiriasi“, – teigia Mirko.
Paklaustas, kuo šiandien labiausiai žavisi Lietuvoje, Mirko nedvejodamas išskiria jaunąją kartą. „Visur matau jaunus žmones, kurie kuria, stato verslus ir nebijo prisiimti atsakomybės. Tai mane labai žavi“, – pasakoja jis.
„Lietuva šiandien yra tokia, koks bitkoinas buvo 2014 metais. Jeigu būčiau kitų, svarstančių atvykti į Lietuvą, vietoje, investuočiau kuo anksčiau“, – sako jis.
Lietuvoje pakeitė gyvenimo būdą
Mirko neslepia, kad būtent Lietuvoje prasidėjo didžiausi jo gyvenimo pokyčiai. Atvykęs jis daugiau dėmesio pradėjo skirti sveikatai ir sportui.
„Lietuvoje pastebėjau, kad čia žmonės atrodo sveiki, sportiški, rūpinasi savo išvaizda ir apskritai gyvena daug sąmoningiau bei sveikiau. Bet mano lūžio taškas įvyko Druskininkų vandens parke. Labai gerai prisimenu, kaip Deimantės tėtis ir brolis lengvai įveikė vadinamąją „beždžionių trasą“ virš baseino, o aš to padaryti negalėjau, nes tuo metu turėjau nemažai antsvorio, trūko fizinio pasirengimo“, – prisimena jis.
Tai tapo momentu, nuo kurio Mirko pradėjo labiau rūpintis sveikata, mesti svorį ir sportuoti. Taip jo gyvenime atsirado bėgimas, treniruotės sporto salėje, triatlono varžybos. Mirko džiaugiasi Kaune atradęs aktyvią sporto bendruomenę „Temple social club“, kuri palaikė, tikėjo jo pokyčiais.
„Per kelerius metus sportas tapo svarbia mano gyvenimo dalimi. Dabar galiu didžiuodamasis pasakyti, kad yra žmonių, kurie man parašo ir paklausia, ar dalyvausiu vienose ar kitose varžybose, ar atvyksiu į konkretų renginį. Jie tiesiog mėgsta mano kompaniją, energiją ir atmosferą, kurią atsinešu. Tai leidžia jaustis vertinamam ir priimtam“, – su pasididžiavimu pasakoja Mirko.
„Beje, šiandien jau galiu be jokių problemų įveikti tą „beždžionių trasą“ Druskininkų vandens parke. Taigi gyvenimas tikrai geras“, – juokiasi jis.
Jei gyveni Lietuvoje, turi mokytis lietuviškai
Nors lietuvių kalba dažnai laikoma viena sudėtingiausių Europoje, Mirko tai nė kiek negąsdina. Priešingai – vyras prisipažįsta lietuvių kalbą tiesiog įsimylėjęs. „Tai nepaprastai įdomi ir graži kalba. Kai girdžiu žmones kalbant lietuviškai, vis dar žaviuosi, kaip sklandžiai ji skamba“, – sako jis.
Pasak Mirko, susidomėjimas lietuvių kalba gimė dar gerokai prieš persikraustant į Lietuvą. Jį visada traukė retesnės, mažiau pasaulyje paplitusios kalbos, kurios turi savitą skambesį ir savas taisykles. Todėl lietuvių kalba jam pasirodė ne tik iššūkis, bet ir galimybė pažinti visiškai kitokią kultūrą.
Šiandien vyras jau gali laisvai susikalbėti daugelyje kasdienių situacijų. Jis sąmoningai stengiasi kuo dažniau kalbėti lietuviškai – parduotuvėse, kavinėse, bendraudamas su paslaugų teikėjais ar tiesiog sutiktais žmonėmis. Jei ko nors nesupranta, nebijo paprašyti pašnekovo pakartoti lėčiau, o prie anglų kalbos pereina tik kraštutiniu atveju. Nors buvo bandęs mokytis lietuvių kalbos su mokytojais nuotoliniu būdu, dėl darbų ir sporto treniruočių tam ne visuomet rasdavo pakankamai laiko. Todėl didžiąją dalį žinių sukaupė kasdien bendraudamas su žmonėmis ir gyvendamas lietuviškoje aplinkoje. Vis dėlto Mirko įsitikinęs, kad kalbos mokymasis nėra vien praktinis poreikis. Jo manymu, tai vienas svarbiausių būdų tapti visuomenės dalimi ir geriau suprasti šalį, kurioje gyveni.
„Galima gyventi Lietuvoje ir susitvarkyti daugelį reikalų angliškai, tačiau tada vis tiek lieki šiek tiek stebėtojas iš šalies. Kalba leidžia suprasti žmonių humorą, jų mąstymą, tradicijas ir tai, kaip jie mato pasaulį“, – sako jis.
Vyras neslepia, kad lietuvių kalba kartais vis dar pateikia netikėtumų. Per penkerius metus Lietuvoje netrūko ir juokingų nesusipratimų, kai netinkamai pavartotas žodis sukeldavo aplinkinių juoką. Vis dėlto būtent tokios situacijos, pasak jo, tampa geriausiomis pamokomis. Mirko taip pat pastebi, kad dauguma lietuvių labai palankiai vertina užsieniečius, kurie stengiasi kalbėti lietuviškai. Dažnai net ir po nedidelio pokalbio sulaukia komplimentų ar padrąsinančių žodžių, kurie suteikia motyvacijos mokytis toliau.
Italo nuomone, užsieniečiams neturėtų kilti klausimas, ar verta mokytis lietuviškai. „Jei persikeli į Ispaniją, mokaisi ispanų kalbos. Jei persikeli į Prancūziją, mokaisi prancūzų kalbos. Jei gyveni Lietuvoje – turi mokytis lietuviškai“, – įsitikinęs jis.
Mirko pabrėžia, kad tai pirmiausia yra pagarbos klausimas. Jo manymu, lietuviai neturėtų būti priversti pereiti prie anglų kalbos vien tam, kad galėtų bendrauti su užsieniečiu. „Jei Lietuva tapo mano namais, tai mano pareiga yra stengtis suprasti jos kalbą, kultūrą ir žmones“, – sako jis.
Mirko kartu su savo antra puse Deimante augina pusantrų metų sūnų Leonardą, todėl šeimoje skamba net trys kalbos. Tėvams svarbu, kad berniukas mokėtų tiek lietuvių, tiek italų kalbas.
„Norime, kad jis turėtų stiprias šaknis abiejose šalyse ir galėtų bendrauti su visa šeima. Kalbos atveria daugybę galimybių gyvenime. Jis jau supranta visas tris kalbas ir bando jomis kalbėti, nors kartais žodžius sumaišo“, – pasakoja Mirko.
Mirko savo gyvenimu Lietuvoje aktyviai dalinasi ir socialiniuose tinkuose @itsmirkowiththek. Čia jis dalinasi savo atradimais apie Lietuvą, sporto pasiekimais ir stengiasi tai daryti ne tik anglų, bet ir lietuvių kalbomis.
„Be to, mano didžiausias tikslas – patekti į televiziją, todėl lietuvių kalbą tiesiog privalau išmokti. Juk turiu kada nors susitikti su Andriumi Tapinu „Auksiniame prote“ arba pagaminti lazaniją su Beata Nicholson. Kitaip mano gyvenimo tikslas nebus pasiektas“, – juokiasi jis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
