Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Autrė savo ankstesniamstraipsniui sulaukė daugybės komentarų. Peržiūrėjus juos suradau vieną daugmaž kritiškai mąstantį:
"Paulius Bixui
Buvome okupuoti karine jėga ir santvarka mums buvo primesta. Dabar nesame okupuoti karine jėga, bet nei valdžios, nei santvarkos rinktis negalime ergo jos niekuo nesiskiria nuo primestų. Iš Briuselio plūsta nurodymai kaip elgtis su mažumomis su „viešosiomis erdvėmis“ ir su „pozityvia diskriminacija“. Kuo tai skiriasi nuo Maskvos direktyvų piatiletkos, socialinio realizmo mene ar „vis dar pasitaikančio nacionalizmo“ klausimais?. Beje, gal derėtų paskaičiuoti angliškų užrašų skaičių dabar ir rusiškų tuo metu „viešosiose erdvėse“? Ar kas sovietmečiu apskritai galėjo įsivaizduoti tokiais kiekiais rusiškai atliekamas dainas „dainų dainelės“ konkurse, kaip dabar angliškai? O Jūs dar kažką kalbate apie „reikėjimą paminti kalbą ir kultūrą“. Taip, buvo vykdoma „internacionalizavimo politika“, bet ne tokiais mastais kokiais ji vyksta dabar. Ir kas kaltas? „Globalizmas“? O gal kartais kryptinga politika, kai net menkiausia užuomina apie kultūrinį savitumą tampa „ksenofobijos apraiška“? Čia kažkas kalbėjo, kad sovietmetis jam „nieko nedavė“. Melas - jau davė tą suvokimą kad kažkas privalo „kažką duoti“. Pvz man jis suteikė galimybę gauti pakankamai kokybišką išsilavinimą ir galimybę lyginti smegenų plovimo formas. Ir galimybę konstatuoti, kad jos neypatingai pasikeitė. Nebent tik tapo daug efektyvesnės. Niekuo nuostabaus - auga gamybos apimtys, pinga laikrodžiai, auga zombių skaičius, tobulėja technologijos... Pažanga :)"
Pritariu šiam komentatoriui, kad didžiausia vertybė, kurią gavome iš savo sovietinės praeities, yra ta, kad išmokome skaityti tarp eilučių, t.y. atskirti melą ir propagandą nuo tiesos. Tai ir yra "kritiškas mąstymas". O kad jaunoji politologė šios savybės neturi, rodo jos oficialiomis istorijos versijomis užkimšta galva. Nereikia net praeities - mes apie dabartį nežinome tikrosios tiesos. O kad istorija visais laikais buvo iškraipoma politinių tendencijų, turėtų būti aišku kiekvienam, ne tik istorikui ar politologui.
"Paulius Bixui
Buvome okupuoti karine jėga ir santvarka mums buvo primesta. Dabar nesame okupuoti karine jėga, bet nei valdžios, nei santvarkos rinktis negalime ergo jos niekuo nesiskiria nuo primestų. Iš Briuselio plūsta nurodymai kaip elgtis su mažumomis su „viešosiomis erdvėmis“ ir su „pozityvia diskriminacija“. Kuo tai skiriasi nuo Maskvos direktyvų piatiletkos, socialinio realizmo mene ar „vis dar pasitaikančio nacionalizmo“ klausimais?. Beje, gal derėtų paskaičiuoti angliškų užrašų skaičių dabar ir rusiškų tuo metu „viešosiose erdvėse“? Ar kas sovietmečiu apskritai galėjo įsivaizduoti tokiais kiekiais rusiškai atliekamas dainas „dainų dainelės“ konkurse, kaip dabar angliškai? O Jūs dar kažką kalbate apie „reikėjimą paminti kalbą ir kultūrą“. Taip, buvo vykdoma „internacionalizavimo politika“, bet ne tokiais mastais kokiais ji vyksta dabar. Ir kas kaltas? „Globalizmas“? O gal kartais kryptinga politika, kai net menkiausia užuomina apie kultūrinį savitumą tampa „ksenofobijos apraiška“? Čia kažkas kalbėjo, kad sovietmetis jam „nieko nedavė“. Melas - jau davė tą suvokimą kad kažkas privalo „kažką duoti“. Pvz man jis suteikė galimybę gauti pakankamai kokybišką išsilavinimą ir galimybę lyginti smegenų plovimo formas. Ir galimybę konstatuoti, kad jos neypatingai pasikeitė. Nebent tik tapo daug efektyvesnės. Niekuo nuostabaus - auga gamybos apimtys, pinga laikrodžiai, auga zombių skaičius, tobulėja technologijos... Pažanga :)"
Pritariu šiam komentatoriui, kad didžiausia vertybė, kurią gavome iš savo sovietinės praeities, yra ta, kad išmokome skaityti tarp eilučių, t.y. atskirti melą ir propagandą nuo tiesos. Tai ir yra "kritiškas mąstymas". O kad jaunoji politologė šios savybės neturi, rodo jos oficialiomis istorijos versijomis užkimšta galva. Nereikia net praeities - mes apie dabartį nežinome tikrosios tiesos. O kad istorija visais laikais buvo iškraipoma politinių tendencijų, turėtų būti aišku kiekvienam, ne tik istorikui ar politologui.
Kas yra sąžininga tas ir moralu (t.y. dora). Tiesa tamsoje yra tik apčiuopiama, užuodžiama, girdima, ŠVIESOJE tampa regiama visomis spalvomis, atspalviais, niuansais ir perspektyvomis. O jeigu dar naudotis teleskopais ir mikroskopais - tai tiesojeatsiduria ir visuotiniai ryšiai. Tai ir yra doros (moralumo) siekiamybė ...nors ir nepasiekiama.
Daugiau interneto vartuose TIKIU LT
Svarbiausia, kad blatizmas nežlunga...
Na kam užsyk prie sienos? Gal galima kaip nors naudingiau pavartoti. Nejau kaip bolševikai imsim dabar švaistytis „žmogiškaisiais resursais“? Pagaliau, žiūrint visiškai utilitariai šiaip ar taip nemaža proteinų sankaupa :)
Toks tas kubilizmas....
. Tačiau apie kai kuriuos istorinius faktus vengiama diskutuoti, tarsi jų nebūtų buvę. Tokiu būdu viešojoje erdvėje konstruojama kitokia Lietuvos istorija, ir daugelis Lietuvos gyventojų ją žino kitokią nei ji buvo iš tikrųjų. Tai nėra sąžininga, o dėl visos istorijos ir sovietinės praeities, kaip ir dėl nepriklausomybės atgavimo laikotarpio po komunizmo žlugimo reikia būti kritiškiems ir sąžiningiems.
Pritariu. Vakar rašiau tą patį. Galima mėgti prof. Landsgergį ar aktorių R. Adomaitį, galima nemėgti. Galima ir priekaištauti (čis p. Čyvas neteisus), galima ir kritikuoti, nes yra už ką, tačiau šaipytis iš jų pasisakymų okupacijos liaupsinimo kontekste — peržengia visas ribas.
Kubiloidinė debiloidine sarancia sujudio sukruto.Duota komanda pulti trapią ,tačiau protingą moterį.Gėda.
Ir negėda nors truputį tokias nesąmones rašyti? Ir tokia dėsto studentams su tokiom žiniom?? O balsas mėto komentarus, kurie neįtinka .
Istorijos atžvilgiu reikia būti sąžiningiems ir kritiškiems