Vakar sumišau išgirdęs LRT naujosios visuomenės aktualijų laidos „Redakcija“ paskelbtos diskusijų temos užvardijimą. Dingtelėjo, jog prasidėjo (arba baigiasi) ne visai eilinis pirmadienis, nes bus diskutuojama apie ,,Penktąją koloną“. Tema, kaip sakoma, ne nauja, kažkada ir kažkur jau išvažinėta, o dabar ypač dėvima anoniminių interneto komentatorių.
Nenoriu pasakyti, jog prisidengę pseudonimais interneto klajokliai nieko doro neparašo; kaip tik priešingai, ypač šia tema nesušukuotuose straipsnių skaitytojų komentaruose neretai išryškėja labai įdomūs pastebėjimai, pasimato tikras žmonių rūpestis, nesumeluotas įkarštis. Kaip atrodo, tai yra ta tema, kurios plėtotės sėkmei kažkoks pusiau nelegalumas, diskutantų anonimiškumas yra reikalingas, nes oficialioje erdvėje panašaus pobūdžio temos greitai išsenka dėl būtinų nutylėjimų, korektiškumo reikalavimų, užsikrautos tabu naštos. Taigi labai nustebau patyręs, jog būtent naujųjų laikų oficiozas ( Račas, regis, visai be reikalo priekaištauja „Redakcijai“, jog anoji esą neparodo visos nuomonių įvairovės paletės, nes TV laida „Redakcija“ todėl ir vadinasi kaip tik „Redakcija“, kadangi čia siekiama pademonstruoti ne visų iš eilės, bet „Redakcijos“ požiūrį) be didesnių užuolankų užsimojo pataršyti šią temą iš peties.
Pirmas įspūdis toks, jog prasidėjo karas ar kitokie kataklizmai, nes oficialus, pakankamai pompastiškas minėtosios temos paskelbimas dienos šviesoje suponuoja, jog toliau kyla reikalas kalbėti apie būtinybę internuoti atskiras žmonių grupes, apie pilietinių teisių apribojimus ir pan. dalykus. Ištarus a, reikia pasakyti ir b. Žinoma, galima manyti, jog laidos kūrėjai neatsakingai smaginosi tam tikro tipo retorika, neturėdami jokių įrankių pakartoti liūdnus precedentus. Ypač čia, pasakyčiau, didelė įspūdį darė istorinės inkrustacijos, šmėkščiojantys kadruose burokevičiai ir panašūs veikėjai. Taip pat nekyla jokių abejonių, jog 31 Seimo nario kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kvestionuojant svarbiausius šalies saugumo iškovojimus, yra erzinantis nesusipratimas, šiurpi kvailystė arba tiesiog išdavystė.
Tačiau man formavosi įspūdis, jog visa tai buvo eksploatuojama tik kaip foniniai reiškiniai vien dėl to, kad ištaikius progą laidos svečio lūpomis būtų galima pasakyti: esą yra daug žurnalistų, kurie savo publikacijomis griauna valstybės institucijas. Nesunku suprasti, jog kalbama buvo apie vadinamųjų ,,valstybininkų“ oponentus. Panašu, jog vadinamieji ,,valstybininkai“ ieško žeidžiančio įvardijimo savo oponentams ( kaip revanšo už žodį ,,valstybininkas“? ), tačiau stebėtoją labai nuvilia tokių paieškų neišradingumas, galų gale neskoningumas. Kita vertus, man, pavyzdžiui, jau kyla įspūdis, jog vadinamieji ,,valstybininkai“ vis drąsiau kvestionuoja žmogaus nuomonės laisvę, nevengdami bjauriausių insinuacijų. Jeigu mums ta linkme pavyks pasistūmėti dar labiau, tai, regis, greitai kabutėse galėsime rašyti ne tik žodį ,,valstybininkai“, bet ir žodį ,,valstybė“, o taip pat žodį ,,Lietuva“.
Panoramos žurnalistė, pirmadienį anonsuodama būsimą „Redakcijos“ laidą, pranešė, jog greitai bus kalbama apie tai, kas griauna valstybės pamatus. Įdomus pristatymas! Leiskite ta proga dedikuoti minėtosios laidos rengėjams eilėraštį, kuriame aš pamėginau ,,išgirsti“ vadinamųjų ,,valstybininkų“ slaptingiausiąsias mintis:
tokius balandžius
reikia pašalinti
iš
tobulos
valstybės
mikliai
nes
- visur landžioja
- negerbia
jo aukštybės
ir valstiečių
- dergia (sic)
ant paminklų
matosi
kad netrukus
reikės pašalinti
ir angliakasius
nes
- pneumatiniais
plaktukais
imituoja
tuščias
šūvių papliūpas
- kasasi
po pačiais pamatais
- pasikaso
ne ten kur reikia
žydinčias kriaušes
reikės
nes
- pina
įtartinos formos
vaisius
- suformuoja
palankią
opiniją
riaušėms
...............
nors
žinoma
tą
reikėtų
pirmiausiai
kuris
girtas
dabar
nes
- nėra čia ko
girtis
