LTIK kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VAAT) su prašymu išaiškinti, kokia tvarka turi būti vykdomas anksčiau priimtas sprendimas dėl ilgalaikių pasimatymų bei kokiais įstatymais remiantis tas turi būti atliekama.
Prieš savaitę VAAT buvo išklausytos abi pusės, o šį trečiadienį paskelbta, kad LTIK skundas yra netenkintinas. Tiesa, šis sprendimas per 7 dienas nuo jo paskelbimo dar gali būti apskųstas, bet net ir laimėjusios pusės, R. Daktarienės advokatas Erikas Pavlovičius, teigė abejojantis, jog LTIK atstovai taip pasielgs.
„Teismas aiškiai išdėstė savo poziciją. Sprendimas, kuris teismo buvo priimtas prieš tai jau yra įsiteisėjęs. O tai Lietuvos Respublikoje laikoma įstatymu. Atmesdamas LTIK prašymą, teismas aiškiai parodė, kad nereikia įstatymo aiškinti du kartus“, - pabrėžė E. Pavlovičius.
Anot advokato, oponentams skųsti šį VAAT sprendimą nėra logikos: „Teismai neturi būti įpareigoti nagrinėti tokių skundų. Jau pirmojo posėdžio metu buvo aišku, kas ir kaip. Tad šios dienos sprendimu VAAT tik užtvirtino akivaizdžius faktus. Nemanau, kad šis sprendimas bus skundžiamas.“
VAAT taip pat iš atsakovo LTIK priteisė Ramutei Daktarienei bylinėjimosi išlaidas – 50 eurų. Primename, kad neseniai H. Daktaras išgirdo ir nepalankų sprendimą kitoje byloje. Ten buvo sprendžiamas klausimas dėl Henytės perkėlimo iš Lukiškių į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją. Vis dėlto, nuspręsta H. Daktarą palikti Lukiškėse.
Priminė ES įstatymų svarbą
LTIK atstovai apeliavo į tai, kad įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje palikta dviprasmybių. Pavyzdžiui, LTIK atstovams kilo klausimų – jie turi suteikti vieną ilgalaikį pasimatymą ar daugiau?
VAAT šios dienos posėdyje tik dar kartą patvirtino, kad dviprasmybių anksčiau priimtame nuosprendyje nėra ir jis turi būti vykdomas.
Pabrėžta, kad be Lietuvoje galiojančių įstatymų, reikia ir būtina remtis ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Mat ES galiojantys įstatymai turi pirmenybę lyginant su nacionalinio lygmens įstatymais.
