Šiauliuose dirbantis gydytojas svarstė, kad turbūt niekas iki galo nesupranta, ko šiais įstatymų pakeitimais iš tiesų norima pasiekti, mat sudėtingos situacijos viešajame sveikatos sektoriuje priežastys glūdi kitur.
„Manau, kad nei aš, nei medikų bendruomenė, deja, dar ir pacientai bei, turiu įtarimą, pati ministerija nesupranta, ką čia bandoma padaryti“, – teigė jis „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“.
Tūkstančiai gydytojų „nukraujuoja“ į užsienį
Pasak M. Gedmino, nors vis akcentuojama, kad yra didelis žmonių viešajame sektoriuje trūkumas, tačiau privataus sektoriaus čia jis nematė kaip didžiausio kaltininko.
„Man, kaip gydytojui, buvusiam ligoninės vadovui, tai yra nesuprantama. Valstybė kontroliuoja stacionarinių paslaugų monopolį, ji gali padidinti paslaugų įkainius, jei jiems trūksta konkurencinio pranašumo.
Lygiai taip pat turime gydytojų licencijavimą – jie kas 5 metus turi prasitęsti licencijas ir kiekvieno specialisto normoje yra tam tikri įgūdžiai, kurie užtikrinami tik ligoninėje. Taigi gali pasakyti, kad gydytojas bent dalimi krūvio turi dirbti atitinkamoje įstaigoje.
Bet dabar panašu į traukulinę būklę kažkaip gelbėti situaciją. Ar viešasis sektorius susiduria su problemomis? Taip. Ar taip yra dėl privataus sektoriaus? Absoliučiai nesutinku. Mes kelis dešimtmečius tūkstančius daktarų „nukraujuojame“ į užsienį. Ten yra šimtinės ir tūkstantinės diasporos – Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijos šalyse“, – konstatavo skubiosios medicinos gydytojas.
Į pažeidimus gydymo įstaigose ilgai buvo žiūrima pro pirštus
Pasak jo, tai ilgai buvo ignoruojama, nors pagrindinė priežastis, kodėl gydytojai išvyksta – prastai veikiantis viešasis sektorius.
„Privati medicina sulaiko gydytojus, kurie nebegali praktikuoti medicinos Lietuvoje. Yra pamatiniai dalykai – teisinė apsauga, vadybiniai, kokybės, kokią paslaugą gali suteikti žmogui, sprendimai. Jie sako, kad nebegali dirbti viešajame sektoriuje ir bent pasiliks su paprastesnėmis, ne tokiomis įdomiomis paslaugomis, bet liks Lietuvoje. O dabar bandoma ir tam užkirsti kelią“, – kalbėjo M. Gedminas.
„Mes kelis dešimtmečius tūkstančius daktarų „nukraujuojame“ į užsienį. Ten yra šimtinės ir tūkstantinės diasporos – Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijos šalyse.“
Jis pasakojo, kad kai prieš 20 metų atėjo į mediciną, būdami studentais girdėjo kolegų padrąsinimus, kad štai kai jie pabaigs mokslus, sistema jau bus sutvarkyta.
„Nuoširdžiai nematau, kad kam nors būtų nors kiek geriau. Taip, turbūt yra piktnaudžiavimo atvejų tam tikrose įstaigose, bet jau dabartinė teisinė bazė neleidžia imti priemokų už tas paslaugas, už kurias sumoka ligonių kasa. Į tai buvo žiūrima pro pirštus, o dabar – trūkt už vadžių ir vėl pabandysime kažką padaryti“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis pasakojo pats su kolegomis įkūręs privačią įstaigą ir nesuprantantis, kaip galima medikus bandyti vos ne varu priversti dirbti viešajame sektoriuje.
„Įkūrėme privačią gydymo įstaigą, kuri vieša, ne pelno siekianti, dirbame tik su ligonių kasomis, neimame jokių priemokų iš žmogaus, nebent jis gauna atskiras komercines paslaugas. Ir dabar staiga yra priešinimas, kad daktarus, slaugytojus suvaryti kaip gyvulius atgal į [viešąsias] gydymo įstaigas.
Nors ten nežiūrima, kaip yra tvarkomasi, ar yra ūkiškai naudojamos lėšos, nežiūrime, kur yra išleisti europiniai pinigai. (...) Darosi liūdna, kad dar 4 metus esminiai pokyčiai nebus daromi ir nei medikams, nei pacientams, nei normalesnei medicinai sveikatos sistemoje daugiau vietos neatsiras“, – apgailestavo M. Gedminas.
Eilėms spręsti – didesni įkainiai
Paklaustas, kodėl valstybinėse gydymo įstaigose eilės vis tik tokios didelės – siekia kelis mėnesius ir ilgiau, pašnekovas tvirtino, kad čia pakasta daug šunų:
„Ambulatorinė paslauga, tai yra konsultacija poliklinikoje, visą laiką buvo kaip lažas daktarams. Sovietinėje sistemoje daktaras buvo ligoninės daktaras, jis į polikliniką eidavo „iš reikalo“. Visa sistema taip veikia, ligonių kasų įkainiai už konsultaciją yra tragiškai maži – už 2,3 konsultaciją yra išvis nemokama, dėl to niekas nenori konsultuoti poliklinikose.
Nors patys žmonės iš pradžių per korupciją, po to – privačias paslaugas visai kitaip įkainoja paslaugą. Tai kam tam daktarui konsultuoti poliklinikoje už 25–30 eurų, nenorėdamas imti kyšių, gali daug prasmingiau išnaudoti savo laiką privačiame sektoriuje.
Kita vertus, tame pačiame viešajame sektoriuje neturime apmokėjimo už suteiktą darbą, turime etatinį atlygį, kiek žmogus padaro konsultacijų už etatą, irgi nėra aišku. Turime daug daug problemų.“
Pasak M. Gedmino, pirmas žingsnis turėtų būti įkainių peržiūrėjimas ir didinimas. „Svarbu, kad suskurtume kuo daugiau vertės, o ne prikonsultuotume žmones. Matau, kaip jie per metus vaikšto pas daug specialistų ir negauna atsakymo. Reikia didinti įkainius, kad per vieną konsultaciją daktaras skirtų daugiau dėmesio, galėtų atlikti daugiau tyrimų. O toliau sektų visi kiti veiksmai“, – komentavo jis.
Seimo komitetas neįžvelgė prieštaravimo Konstitucijai
Portalas tv3.lt primena, kad pirmadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nusprendė, kad siūlymas naikinti papildomas priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydymo paslaugas neprieštarauja Konstitucijai.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai mano, kad sveikatos paslaugos yra specifinė ūkinė veikla ir įstatymo leidėjas turi teisę nustatyti jos reguliavimą.
„Nematau prieštaravimo Konstitucijai. Sveikatos priežiūros paslaugos nėra tokia pat ūkinė veikla, kaip, pvz., duonos kepimas. Tai speciali ūkinė veikla”, – sakė Seimo narys Raimondas Šukys.
Seimo teisininkų pozicija jam sukėlė abejonių. Parlamentaro nuomone, sveikatos priežiūros paslaugos, kurios yra apmokamos PSDF lėšomis, nebepatenka į paprastą ūkinės veiklos reguliavimą.
„Kada privačios įstaigos teikia sveikatos priežiūros paslaugas, tarpusavyje konkuruoja, tada tai ūkinė veikla. Bet kada sudaroma sutartis, gaunamas apmokėjimas iš PSDF, tai tampa specialiomis paslaugomis ir jas gali reguliuoti įstatymo leidėjas”, – mano R. Šukys.
Nebebūtų galima reikalauti priemokų
Priėmus įstatymo pataisas, iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas. Kaip argumentuoja Sveikatos apsaugos ministerija, to reikia gelbėjant viešąją sveikatos sistemą nuo visiško „nukraujavimo“.
Seimo Teisės departamentui atstovavęs Edvinas Mušinskis atkreipė komiteto narių dėmesį į galimas rizikas dėl projekto prieštaravimo Konstitucijai.
„Manome, kad projektu siūlomas reguliavimas, kuriuo nustatomas absoliutus draudimas pacientui susimokėti kainų skirtumą, renkantis brangesnes asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurios būtų apmokamos privalomojo sveikatos draudimo lėšomis, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio nuostatoms, įtvirtinančioms, kad Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, o valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“, – sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje.
Seimo teisininkų nuomone, ši iniciatyva taip pat prieštarauja Konstitucijos nuostatai, nustatančiai, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus.
Jei Seimas pritartų įstatymo pataisoms, jos įsigaliotų nuo 2026-ųjų pradžios.
Šiuo metu Sveikatos sistemos įstatymas įtvirtina galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas bei procedūras. Kaip jau anksčiau nurodė ministerija, praktikoje tai tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu, keliančiu nepasitenkinimą ir iškreipiančiu sveikatos sistemą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
