„Apie 75 proc. visų asignavimų vienokia ar kitokia forma pasilieka Lietuvoje“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.
Pasak jo, šie asignavimai apima su infrastruktūra ir karių aprūpinimu susijusius pirkimus, sumokamus mokesčius ir iš Lietuvos gamintojų įsigijamą ginkluotę ar jos elementus.
Ministro teigimu, krašto apsaugos sistema šiuo metu yra įdarbinusi apie 19 tūkst. žmonių.
R. Karoblis tvirtino, jog likę 25 proc. asignavimų gynybai skiriami ginkluotės pirkimui iš užsienio, tačiau dalis šių pinigų grįžta į Lietuvos biudžetą pridėtinės vertės mokesčio forma.
Šiuo metu Lietuva perka vokiškas pėstininkų kovos mašinas „Boxer“ su Izraelio gamintojų bokšteliu, vokiškas savaeiges haubicas bei norvegiškas vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas.
Šių metų pabaigoje arba kitų metų pradžioje Lietuva žada baigti derybas dėl amerikietiškų šarvuotų visureigių įsigijimo.
2018 metais Lietuva krašto apsaugai numačiusi skirti 873 mln. eurų. Vyriausybė planuoja gynybai šiemet skirti papildomai keliolika milijonų eurų, kad finansavimas pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto ribą.
Parlamentinės partijos šiuo metu tariasi dėl galimybės iki 2030 metų gynybai skirti 2,5 proc. BVP.
