Dar kartą imamasi tobulinti aukštojo mokslo reformą. Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuri įpareigota iki šių metų gruodžio 29-osios pateikti išvadas dėl Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimų, susijusių su aukštųjų mokyklų autonomija ir valdymo reguliavimu.
Darbo grupei vadovauja teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius, į ją deleguoti teisės specialistai, valstybės ir akademinių institucijų atstovai.
Šis teismas spalio 28 d. išaiškino, kad įstatymų leidėjas turi numatyti specialų aukštųjų mokyklų valdymo santykių teisinį reguliavimą, o pagal jį didžiąją šių santykių teisinio reguliavimo dalį turi sudaryti pačių aukštųjų mokyklų nustatytas teisinis reguliavimas.
KT išaiškinimu, aukštųjų mokyklų valdymo institucijas, įgyvendinančias aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas, formuoja pačios aukštosios mokyklos; tokių institucijų sudarymo būdus ir tvarką įstatymuose įtvirtintais pagrindais savo įstatuose ar statutuose nustato aukštosios mokyklos.
Valstybės vykdomosios valdžios institucijų atstovai gali būti skiriami į tokias aukštųjų mokyklų institucijas, kurios vykdo kontrolės ir priežiūros funkcijas ir kurių paskirtis - užtikrinti aukštosios mokyklos atsakomybę ir atskaitomybę visuomenei; tokių institucijų sudarymo būdus ir tvarką įstatymais gali nustatyti įstatymų leidėjas, nepaneigdamas aukštųjų mokyklų autonomijos principo.
KT konstatavo, kad aukštųjų mokyklų valdymo struktūroje turi būti įtvirtintos valdymo institucijos, įgyvendinančios aukštosios mokyklos savivaldos funkcijas. Be to, siekiant užtikrinti aukštųjų mokyklų autonomiją, konstitucinio akademinės laisvės principo įgyvendinimą, aukštosios mokyklos privalo turėti finansinį savarankiškumą, todėl aukštųjų mokyklų savivaldos institucijoms turi būti priskirta funkcija priimti sprendimus dėl finansinių lėšų ir kito turto panaudojimo savo misijai įgyvendinti. Tokias institucijas formuoja pačios aukštosios mokyklos, paprastai iš savo akademinės bendruomenės narių.
Paskelbus KT išaiškinimą, Vilniaus universiteto Senato komisija siūlo pavesti KT dar kartą įvertinti, ar visas Mokslo ir studijų įstatymas atitinka Konstitucijos nuostatas.
"Esame įsitikinę, kad tokia įstatymo peržiūra sustiprintų ne tik aukštųjų mokyklų naujų statutų rengimo, bet ir visos aukštojo mokslo reformos teisinį pamatą", - rašoma Senato komisijos kreipimesi į Prezidentę, Seimo Pirmininkę, Premjerą, švietimo ir mokslo ministrą.
Atsižvelgdama į KT spalio 28 d. išaiškinimą, komisija prašo kuo skubiau inicijuoti Mokslo ir studijų įstatymo straipsnių, tiesiogiai susijusių su šiuo išaiškinimu, įgyvendinimo atidėjimą, užkertant kelią akivaizdžiai Konstitucijos nuostatoms prieštaraujančių aukštųjų mokyklų statutų priėmimui.
Senato komisijos teigimu, paskelbus KT sprendimą tapo akivaizdu, jog dauguma Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintų valstybinės aukštosios mokyklos tarybos funkcijų yra ne kontrolės ir priežiūros, bet išimtinai aukštosios mokyklos valdymo funkcijos (pavyzdžiui, teisė nustatyti rektoriaus rinkimo tvarką bei jį skirti, teisė nustatyti aukštųjų mokyklų lėšų panaudojimo tvarką ir pan.), todėl jų priskyrimas ne iš aukštosios mokyklos akademinės bendruomenės narių suformuotai institucijai - Aukštosios mokyklos tarybai - prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam aukštųjų mokyklų autonomijos principui.
Senato komisija mano, kad būtina atsižvelgti ir į tai, jog net kai kurie Seimo nariai pradeda teigti Mokslo ir studijų įstatyme esant kitų, galimai Konstitucijai prieštaraujančių (turima galvoje nemokamo mokslo garantavimas pirmuosius dvejus studijų metus pagal mokslo pasiekimus bendrojo lavinimo mokykloje bei trečiosios pakopos (doktorantūros) studijų organizavimo tvarka), nuostatų, ir kad dėl tų nuostatų taip pat jau yra paprašyta Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Dėl to siūloma pavesti dar kartą kompetentingai įvertinti, ar visas Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai.
"Esame įsitikinę, kad tokia įstatymo peržiūra tik sustiprintų ne tik aukštųjų mokyklų naujų statutų rengimo, bet ir visos aukštojo mokslo reformos teisinį pamatą", - pabrėžiama kreipimesi.
