Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
„Šis durklas yra legendinių britų SAS durklas, Antrojo pasaulinio karo metų. Buvo dovanotas man baigus Jungtinių Amerikos Valstijų sausumos pajėgų karo koledžą“, – buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, dimisijos generolas leitenantas Arvydas Pocius rodo savo šaltųjų ginklų kolekciją.
„Šis durklas yra padovanotas Lenkijos specialiųjų operacijų „GROM“ dalinio vado. Lenkų spec. pajėgų durklas“, – toliau pasakojo A. Pocius.
Viskas prasidėjo nuo tėčio dovanos jaunystėje
Kariuomenės vado kolekcijoje dešimtys peilių, durklų, kardų bei kalavijų. O viskas prasidėjo, kai Arvydo Pociaus tėtis jam jaunystėje padovanojo ūkyje naudotą, panašų į durklą nuo Antrojo pasaulinio karo vokiško karabino.
„Tai tas durklas tiesiog buvo namuose, bet kai pradėjau tarnauti Lietuvos kariuomenėje po 1991 sausio įvykių, apsisprendžiau, kad reikia atkurti Lietuvos kariuomenę, reikia pradėti galvoti apie savo šalies gynybą ir po truputį pradėjo atsirasti tie durklai“, – pasakojo A. Pocius.
Visi jie dabar eksponuojami Kretingos muziejuje. Mat A. Pocius kilęs iš šių apylinkių, o jo kolekcijos apžiūrėti susirinko gausus būrys žmonių.
„Žmonės, kurie nusimano ginkluose, kiek jie žiūrėjo, tai iš tiesų sako, kad ši kolekcija yra stebinanti. Bet labiausiai turbūt visiems yra įdomios tos istorijos, kurios slepiasi po kiekvienu iš tų eksponatų“, – teigė Kretingos muziejaus direktorius Romanas Žiubrys.
Arvydas Pocius veždavosi durklą ar kalaviją dovanų, jų gaudavo ir pats
O istorijos iš tiesų išskirtinės. Kariuomenėje, kaip ir diplomatijoje, yra protokolas. Tad vykdamas į svečius pas kitų šalių ginkluotųjų pajėgų vadus, Arvydas Pocius veždavosi durklą ar kalaviją dovanų, tokių gaudavo ir pats. Štai skeptras, kurį padovanojo kartu su Lenkijos prezidentu Lechu Kačinskiu aviakastrofoje žuvęs šios šalies kariuomenės vadas.
„Man buvo labai gaila, kad aš nespėjau jam įteikti lietuviško kalavijo kopijos, tai po jo žūties, kai juos identifikavo ir laidojo Varšuvoje, tai aš tą kalaviją nuvežiau jo žmonai, atidaviau jo šeimai“, – pasakojo A. Pocius.
Jis buvo panašus į kalaviją, kurį karių vardu A. Pocius gavo baigdamas vado kadenciją mūsų šalies kariuomenėje. Tai Lietuvos ginklakalių darbas pagal piliakalnyje rasto kalavijo pavyzdį.
A. Pocius parodė ir papasakojo ir apie kitus savo kolecijoje esančius ginklus:
„Čia yra kito Lenkijos kariuomenės vado dovana, su užrašu „Bóg, Honor, Ojczyzna“ – tai „Dievas, Garbė, Tėvynė“. Tai yra lenkų karininkų kardas.“
„Kavaleristų kazokų kardas su durklu, kuris ant šautuvo dėdavosi.“
Kolekcijoje – ir Antikos laikų durklo replika
Tarp ginklų – ir specialiųjų operacijų pajėgų „Aitvaro“ eskadrono vyrų dovana. Misijoje Afganistane jie šį durklą atėmė iš Talibano kovotojų. Tokius šautuvų durtuvus prieš šimtą metų naudojo britų kariai, tuo metų okupavę Afganistaną.
„Ar gali būti, kad kraujo ragavęs jis yra? – Visko gali būti. Ekspertizės nedarėm, bet visko gali būti. Arba – kas gali paneigti?“ – sakė A. Pocius.
Kitą durklo repliką Arvydas Pocius gavo iš Graikijos kariuomenės vado. Šios šalies kariai tokius naudojo dar Antikos laikais.
„1500 metų prie Kristų pagamintas. Tai jo kopija, replika. Pasirodo, ten tokie buvo, jis yra numeruotas. Tai čia savotiškai irgi turi savo istoriją“, – pasakojo A. Pocius.
Istoriją turi ir tokie suomiški peiliai. Klasikinis jų tipas – „puukko“, paprastas, bet labai patikimas darbo ir medžioklės peilis. Iš jo formos rusų kalboje kilo žodis „finka“. Manoma, kad šis pavadinimas ypač paplito po 1939–1940 metų Žiemos karo, kai suomiai tokius peilius naudojo artimoje kovoje žudydami okupantus rusus. Vėliau „finka“ Sovietų Sąjungoje tapo bendriniu siauro kovinio peilio pavadinimu, kurį plačiai ėmė naudoti ir nusikaltėliai.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
