Šiandienių Lietuvos pensininkų padėtis yra labiau nei nepavydėtina. Tačiau jie gali guostis bent tuo, kad būsimų senolių kartos laukia dar liūdnesnė ateitis. Ypač tų, kurie savo ateitį patikėjo privatiems pensijų kaupimo fondams.
Nuo naktinės mokesčių reformos nukentėjo absoliuti pensininkų dauguma. Skaičiuojama, kad nedirbančių senolių pensijos vidutiniškai sumažėjo 48 litais, dirbančių piniginės paplonėjo vidutiniškai 308 litais. Tačiau šie žmonės dar bent jau gauna išmokas iš valstybės, nors ir apgailėtinas. O būsimi pensininkai jau dabar griebiasi už galvų – kas jiems mokės ir kiek?
Fondai nuostolingi
Norėdami apsidrausti ir tikėdamiesi bent kiek apsidrausti ateičiai, nemaža dalis Lietuvos gyventojų savo uždirbtus pinigus patikėjo privatiems pensijų kaupimo fondams. Ir prašovė. Smogus krizei šie pradėjo dirbti nuostolingai, o sutartis su jais pasirašę žmonės ne tik prarado įmokėtus pinigus, bet ir priversti mokėti didžiulius aptarnavimo mokesčius.
Vertybinių popierių komisijos ir Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, praėjusį mėnesį iš 28 šiandien Lietuvoje veikiančių privačių pensijų kaupimo fondų vos 7 turėjo teigiamą investicijų grąžą. Tai yra uždirbo žmonėms pinigų. Kiti arba nieko neuždirbo, arba patyrė nuostolį.
Valstybei nerūpi
Tuo tarpu valstybė visiškai nesikiša į privačių fondų veiklą ir ramiai stebi, kaip gyventojai praranda pinigus.
Seimo Ekonomikos komiteto nario Kęstučio Daukšio teigimu, Lietuvoje nėra normalios pensijų fondų veiklos kontrolės. O juk pensijų fondai - verslo rūšis, kuri kaip ir bet kuri kita gali bankrutuoti. Tai smogs labiausiai pažeidžiamam socialiniam sluoksniui.
„Lietuvoje žmogus pensijai pinigų lyg ir nemoka, nes už jį tai daro darbdavys. Ir dažnai nežino, kiek jis sumoka mokesčių. Be to, labai retas kuris, atidavęs pinigus įvairiems investiciniams fondams (pensijų kaupimo ar draudimo), domisi, kas darosi su jo pinigais. Ir valstybė tuo nė kiek nesirūpina", – Žalgirio nacionalinio pasipriešinimo judėjimo surengtoje diskusijoje „Ar gali šiandien Lietuvoje išgyventi pensininkas" vakar sakė K.Daukšys.
„Valstybė iš žmogaus surenka pinigus, paskirsto juos, atiduoda į privatų pensijų fondą ir net nežiūri, ką tas fondas veikia", – baisėjosi K.Daukšys. Jo teigimu, valstybė turi stebėti ir kontroliuoti, kuris fondas kaip dirba. Priešingu atveju skriaudžiami būsimi pensininkai.
Ne nauda, bet žala
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vidmantas Žiemelis klausė, kas uždirbs pinigus būsimiems pensininkams, jeigu dabar Lietuvoje trūksta darbo vietų, dirbančių žmonių skaičius kone siekia pensininkų skaičių, o emigracija pasiekė bauginantį mastą.
„Mokesčių didinimas, pensijų mažinimas, ypač krizės metu, valstybei yra pragaištingas. Juk akivaizdu, kad pensininkas, gaudamas pensiją, nededa jos į kojinę. Jis ją išleidžia. Pinigai cirkuliuoja Lietuvos rinkoje, skatina gamybą. Tad atimti iš pensininkų pinigus yra nesąmonė. Tai ne nauda ekonomikai, o žala", – įsitikinęs V.Žiemelis. Jis pabrėžė, kad jeigu valdžia ir toliau tęs tokią politiką, mokėti pensijų būsimiems senjorams nebus iš ko.
Išmaitina nebent žemė
Bet ar gali šiandien Lietuvoje išgyventi dabartiniai pensininkai? „Gali. Bet klausimas – kaip? Jeigu reikia save visiškai suvaržyti, maitintis vien kruopomis, nepirkti drabužių, batų, tai koks čia gyvenimas?" – retoriškai klausė K.Daukšys.
„Be to, pensininkai išlaiko ne tik save, bet ir savo nedirbančius vaikus. Mes mažiname pensijas vienam žmogui, o nukenčia visa jo šeima. Ypač tai didelė problema mažuosiuose miestuose", – pridūrė V.Žiemelis.
Klaidas daryti lengva, taisyti sunku
Aloyzas SAKALAS - profesorius, buvęs europarlamentaras:
Vyriausybė savo ekonominių problemų neturėjo spręsti pensininkų sąskaita. Jeigu jau taip reikėjo mažinti pensijas, tai reikėjo daryti reliatyviai: daugiau mažinti tiems, kurių pensijos didesnės, ir mažinti mažiau arba visai neliesti tų, kurių pensijos yra labai mažos. Buvo ir kitų ekonominių priemonių, pavyzdžiui, kurti naujas darbo vietas, skatinti verslą, kad į biudžetą būtų surenkama daugiau pinigų. Bet Vyriausybė nuėjo lengviausiu keliu. Ar jis pasiteisino? Ne.
Pagrindinė valdžios klaida buvo naktinė mokesčių reforma, kuri išvarė didelę verslo dalį į pogrindį. Antra - neatsakingas skolinimasis iš bankų už milžiniškas palūkanas, užuot pasiskolinus iš pigesnių šaltinių. Valdžia pabūgo skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), nes jo reikalavimai taupymui buvo itin griežti. Bet mes padarėme viską, ką sakė TVF, nors pinigus su didžiulėmis palūkanomis pasiskolinome iš kitur. Be to, Vyriausybė nė nesistengė ištraukti į dienos šviesą šešėlinio verslo. Klaidos yra aiškios, bet kaip Vyriausybė jas taisys, aš nežinau. Ja dėtas visai nebūčiau lietęs pensininkų. Jie to nenusipelnė, nes nekalti dėl to, kas vyksta Lietuvoje.
