Į Seimą keliauja siūlymas griežtinti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atsakomybę už pažeidimus, dėl kurių padaroma žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui arba neteisėtai imami mokesčiai iš pacientų. Dėl to įstaigoms grėstų ne tik baudos, bet ir sutarties su VLK vykdymo sustabdymas ar nutraukimas, o tai reikštų dalies veiklos apribojimą.
Savo ruožtu medikų organizacijos kritiškai vertina tokius užmojus – Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo projekto pateikimo išvakarėse 105 organizacijos kreipėsi į Seimo narius su prašymu grąžinti siūlymą tobulinti.
Grėstų ne tik baudos, bet ir sustabdyta sutartis
Pagal parlamentarės Orintos Leiputės registruotas įstatymo pataisas, už pažeidimus, kuriais padaryta žala PSDF biudžetui, būtų skiriamos baudos, siekiančios nuo 20 iki 100 proc. padarytos žalos sumos. Jeigu žala fondui nebūtų padaryta ir nebūtų pažeista paciento teisė į nemokamą sveikatos priežiūrą, bauda siektų nuo 2 iki 10 bazinių socialinių išmokų (BSI) dydžių. Tuo metu už neteisėtai iš paciento paimtą mokestį būtų galima skirti 5–15 kartų nei paimta pinigų suma didesnę baudą.
O. Leiputė nurodo, kad dabartinės poveikio priemonės nėra pakankamai veiksmingos, nes įstaigos įpareigojamos pašalinti pažeidimus ar grąžinti neteisėtai gautas lėšas, tačiau nepatiria papildomų finansinių pasekmių.
Taip pat nurodoma, kad 2024 m. Valstybinė ligonių kasa (VLK) atliko 437 kontrolės procedūras, per kurias 327 atvejais buvo nustatyta žala PSDF biudžetui. Jos suma siekė 2,25 mln. eurų. Tuo metu 2025 m. per 213 patikrinimų žala nustatyta 163 atvejais, o jos dydis siekė 1,5 mln. eurų.
2025 m. daugiau dėmesio skyrus neteisėtų priemokų iš pacientų kontrolei, nustatyta, kad tokių mokėjimų suma siekė 400 tūkst. eurų, palyginti su 2,4 tūkst. eurų 2024 m.
Projektu taip pat siūloma nustatyti, kad įstaigai neįvykdžius VLK direktoriaus nurodymų pašalinti pažeidimus, atlyginti žalą fondui ar grąžinti pacientui neteisėtai paimtą mokestį, o dėl to nutraukus sutartį su ligonių kasa, naują sutartį būtų galima sudaryti ne anksčiau kaip po dvejų metų.
Po keturių mėnesių – tas pats tekstas
Kritikai teigia, kad naujasis projektas mažai kuo skiriasi nuo gegužę svarstytos jo versijos. Jų atliktos analizės duomenimis, dokumentų turinys sutampa 96,3 proc., nors po tuomet kilusio pasipriešinimo buvo žadama projektą aptarti su socialiniais partneriais ir jį koreguoti.
Sveikatos sistemos organizacijų iniciatyva Seimo nariams išsiųstame kreipimesi prašoma projektui nepritarti ir grąžinti jį tobulinti.
Gegužę projektą buvo parengusi Sveikatos apsaugos ministerija, tačiau po 111 organizacijų išsakyto nepritarimo jis Seimo taip ir nepasiekė. Tuomet buvo žadėta surengti diskusijas su socialiniais partneriais ir pateikti atnaujintą variantą. Vis dėlto dabar Seimui teikiamas projektas, anot jo kritikų, nuo ankstesnės versijos skiriasi tik nežymiai, o dauguma prieštaringai vertintų nuostatų išliko.
„Gegužę ministerija įsipareigojo projektą aptarti su socialiniais partneriais ir patobulinti. Dabar Seimui teikiamas iš esmės tas pats tekstas – be jokių pokalbių su pacientų organizacijomis, gydytojų ir slaugytojų organizacijomis ar profesinėmis sąjungomis. Pažadas patobulinti virto pakartotiniu pateikimu“, – pranešime spaudai sako ELSKI partneris, gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov.
Įspėja, kad pasekmes pajustų pacientai ir medikai
Projektu siūloma, kad Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktorius galėtų 30 kalendorinių dienų sustabdyti sutarties su gydymo įstaiga ar vaistine vykdymą dėl konkrečių paslaugų ar vaistų, o neįvykdžius nurodymų, sutartį nutraukti. Sprendimo apskundimas jo vykdymo nesustabdytų, o nauja sutartis dėl tų pačių paslaugų galėtų būti sudaryta ne anksčiau kaip po dvejų metų. Projekte taip pat numatytos naujos piniginės baudos.
Vis dėlto projektui nepritariančios organizacijos perspėja, kad tokios priemonės gali turėti pasekmių ne tik gydymo įstaigoms, bet ir pacientams. Jų teigimu, net ir tuo atveju, jei vėliau paaiškėtų, kad sprendimas buvo nepagrįstas, dalis paslaugų pacientams jau būtų sustabdytos. Be to, organizacijos kelia klausimą, ar numatytos sankcijos nesukurtų situacijos, kai už tą patį pažeidimą būtų taikomos kelios poveikio priemonės.
„Nuo praeito karto niekas nepasikeitė – projektu baudžiami visi, įskaitant pacientus. Kai atsakomybė didėja, dalis įstaigų gali nebenorėti sudaryti sutarčių su VLK, o specialistai – imtis sudėtingų, komplikacijų rizika pasižyminčių atvejų. Tada pacientas priverstas ieškoti kitos įstaigos, laukti naujoje eilėje arba paslaugos laiku apskritai negauna“, – teigia A. Rudanov.
Savo poziciją organizacijos grindžia ir mokslinėje literatūroje aprašomu vadinamosios gynybinės medicinos reiškiniu, kai gydytojai, siekdami išvengti galimų teisinių pasekmių, dažniau skiria nebūtinus tyrimus arba vengia sudėtingesnių ir didesnės rizikos pacientų. Vis dėlto pačios organizacijos pabrėžia, kad jų cituojami tyrimai nėra šio projekto poveikio prognozė, o tik galimos rizikos pavyzdys.
Neįvertintas poveikis ir neištaisytos klaidos
Kritikos sulaukė ir projekto aiškinamasis raštas, kuriame teigiama, jog priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Organizacijų vertinimu, dokumente neatsakoma į klausimus, kaip pokyčiai galėtų paveikti pacientų galimybes gauti paslaugas, laukimo eiles ar sveikatos priežiūros prieinamumą skirtinguose regionuose.
„Apie tai, kad tokie sprendimai negali būti priimami be realaus poveikio vertinimo, jau ne kartą yra pasisakę ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, ir Seimo kontrolierių įstaiga. Tačiau šįkart vėl siūloma patikėti vienu sakiniu, kad neigiamų pasekmių nebus“, – sako A. Rudanov.
Organizacijos taip pat atkreipia dėmesį į kelias nuostatas, dėl kurių pastabos buvo teiktos dar svarstant ankstesnę projekto versiją. Tarp jų – kontrolinių patikrinimų mechanizmas, kai VLK darbuotojai galėtų imituoti pacientus, bei projekto įsigaliojimo terminai, kurie, kritikų vertinimu, kelia teisėkūros klausimų.
Prašo grąžinti projektą tobulinti
Kreipimąsi pasirašiusios organizacijos pabrėžia neprieštaraujančios pačiai kontrolės idėjai. Jų teigimu, pacientai turi būti apsaugoti nuo fiktyvių paslaugų, neteisėtų mokėjimų ir nesaugios priežiūros, o PSDF lėšos – naudojamos skaidriai. Tačiau jos mano, kad dabartinis projektas nėra pakankamai išdiskutuotas ir kad jo poveikis sveikatos sistemai bei pacientams nėra tinkamai įvertintas.
„Niekas neginčija, kad pažeidimai turi būti stabdomi. Tačiau sveikatos sistema negali būti valdoma baimės ir automatinio baudimo logika. Kontrolė turi saugoti pacientą, o ne kelti grėsmę jo galimybei laiku gauti paslaugą“, – apibendrina A. Rudanov.
Dėl šių priežasčių organizacijos ragina Seimą projektą grąžinti tobulinti ir teigia esančios pasirengusios dalyvauti tolesnėse diskusijose dėl jo nuostatų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
