LGGRTC tarybos manymu, Seimo sprendimas neskirti D. Kabelkės priimtas deramai neįsigilinus į centro vidines problemas ir ignoruojant ekspertų akcentuojamus kriterijus, kuriuos turi atitikti asmenys, pretenduojantys į vadovo pareigas.
Pasak tarybos, atrankos metu didelis dėmesys skirtas ne tik kandidatų mokslinėms, profesinėms, administravimo ir vadybinėms kompetencijoms, bet ir jų pateiktai LGGRTC vizijai, procesas buvo viešas.
„Atrinktos kandidatės vizija įvertinta pranašesne, todėl jos kandidatūra ir buvo pateikta Seimo pirmininkui. Seime vykusio kandidatės svarstymo metu, tarybos nuomone, konstruktyvių kritinių argumentų, kurie kvestionuotų tarybos pasirinkimą, išsakyta nebuvo“, – teigiama pirmadienį išplatintame LGGRTC tarybos rašte
Todėl taryba prašo Seimo spręsti situaciją dėl centro valdymo svarstant ir įvertinant LGGRTC veiklos ataskaitas.
„Prieš surengiant pakartotinę kandidato į centro vadovus atranką būtinas viešas centro 2024 ir 2025 metų veiklos ataskaitų svarstymas ir vertinimas. Taryba yra įsitikinusi, kad Lietuvos valstybės interesas yra kokybiškai ir efektyviai veikiantis valstybės nacionaliniam saugumui svarbus praeities nusikaltimų tyrimų centras“, – pabrėžė taryba.
Nesvarstė minėtų LGGRTC veiklos ataskaitų
Ji nurodė, kad Seimo komisijos ir komitetai nesvarstė minėtų LGGRTC veiklos ataskaitų, taip pat nesvarstė tarybos praėjusių metų ataskaitos. Taryba pažymėjo didele balsų dauguma nepritarusi vadovo pateiktai 2025 metų veiklos ataskaitai.
Tokia pozicija išreikšta LGGRTC tarybos birželio 19-osios rašte, adresuotame parlamento pirmininkui Juozui Olekui, Seimo Žmogaus teisių komitetui bei Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai, jį pasirašė tarybos pirmininkas Arūnas Streikus.
Birželio 11-ąją Seimui slaptu balsavimu nepaskyrus D. Kabelkės vadovauti LGGRTC, A. Streikus tokį rezultatą pavadino apgailėtinu, akcentuodamas, kad valdančiajai daugumai nesvarbus ekspertinis vertinimas.
Konservatorė Paulė Kuzmickienė teigė, kad tai yra socialdemokratų kerštas už LGGRTC požiūrį į Salomėją Nėrį, tuo metu liberalas Simonas Kairys dvejojo, ar centras matys prasmę rengti naują atranką.
Centro direktorius pagal vadinamąjį desovietizacijos įstatymą ne vienai savivaldybei yra nurodęs iš viešosios erdvės pašalinti poetės gatvių, aikščių pavadinimus, skulptūras.
Savo ruožtu Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis iškėlė idėją LGGRTC pavaldumą iš Seimo perduoti Krašto apsaugos ministerijai. Šią idėją palaiko Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas Darius Jakavičius, tuo metu ministras Robertas Kaunas dėl jos buvo atsargus.
Pagal įstatymą LGGRTC vadovą skiria ir atleidžia Seimas, o jo kandidatūrą atrenka nepriklausoma šio centro taryba.
Šią sudaro 11 Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Seimo, prezidento, Vyriausybės, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, LGGRTC ir Lietuvos istorijos instituto deleguotų narių.
Taryba balandį į centro vadovus atrinko komunikacijos ir informacijos mokslų daktarės, istorikės D. Kabelkės kandidatūrą. Tačiau Seimas jai nepritarė, daugiausia priekaištų išsakius dėl per menko srities išmanymo, autoriteto neturėjimo.
Dabar Genocido centrui vadovauja istorikas Arūnas Bubnys, kurio kadencija baigėsi balandį, bet jis eina pareigas, kol nepaskirtas naujas direktorius.
LGGRTC vykdo totalitarinių režimų, okupacijų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvykdytų nusikaltimų įvertinimą pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, įamžinimą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
