Sigi, gyveni Amerikoje? Ir ko Tu ten nusitrenkei? Ir ką Tu ten darai? Ir kokiaTavo specialybė? Gal esi mosksliinkas? Gal kokį universitetą baigei? Kas žino, kas su Tavimi. Tik neteisk Amerikos. Ją galima pažinti, nes ji atvira. Aš buvau Amerikoje 1996. dabar studijuoju jos socialinių mokslininkų darbus. man atrodo, kad gali būti naudingi Lietuvai.

As pats gyvenu Amerikoje, ir nematau priezasties amerikoniska valdzia idealizuoti.

p.Sigis? Jis suvokia Ameriką? ---- Na toks fonas Lietuvoje. Jei krepšinis, tai gerai. O kad lietuviai krepšinį parsivežė iš Amerikos, tai sigiai pamiršta. Ar tokie Sigiai studijuoja, kodėl Amerikos valstybė pirmauja pasaulyje? Juk ji labai jauna valstybė. -----------------Va, jei kalbėtume apie meilę Rusijai, tada sigiui būtų gražu. Tai būtų tai, ko trokšta leituviai: kuo greičiau susijungti su Rusijos daugiataute valstybe...

Straipsnyje isgirtoje Amerikoje prezidentu pasitiki tik 24% zmoniu. Valdzios ir gyventoju priespriesa yra normali busena, valstybes taip lengvai neatsikratysi.

Miela Dolče Vita, Jūsų „intelektualinės aprėpties“ laukas, tiesa sakant, daro įspūdį. Apibėgti tiek tinklalapių, perskaityti tiek straipsnių, ir dar suskubti visur „atsižymėti“ – palikti savo vertinimus bei pastabas – išties reikia pasiraitoti rankoves. Už darbštumą Jums priklauso pagarba. Domitės kiek man sumokėta? Jei sužinotumėte – nusiviltumėte. Spėčiau, kad mano honoraras už komentarų rašymą Balsas.lt dienraščiui Jums pasirodytų tik kišenpinigiai, lyginant tai su įplaukomis tarnautojams, gyvenantiems iš internetinių tekstų skaitymo ir komentavimo. Rašau ne dėl honoraro, nors jo ir neatsisakau. Bet tai – nereikšmingos pajamos. Kaip matote, štai atsakau ir Jums, nors už šį tekstą Balsas.lt man tikrai nemokės. Ne viskas gyvenime įvertinama pinigais. Atsakau Jums todėl, kad vis dėlto tikiu, jog ir internetiniai komentarai yra mūsų viešosios raiškos sritis, kurioje vyksta visuomeninis dialogas, ugdoma diskusijų kultūrą, kritiškas požiūris į save pačius ir mus supančią aplinką, formuojasi ir bręsta viešoji nuomonė. Be gebėjimo aiškiai dėstyti mintis, argumentuoti poziciją, logiškai pagrįsti išvadas jokia pilietinė visuomenė susiformuoti negali. Jeigu Jūs kritikuotumėte mano straipsnio mintis ar neigtumėte ten minimus dalykinius teiginius, nurodydamas klaidas ar siūlydamas alternatyvas – tokią kritiką sveikinčiau, nes tai pasitarnautų bendram labui ir kritiško galvojimo ugdymui. Bet tai, apie ką Jūs kalbate, o svarbiausia – kaip kalbate, dovanokite, yra mažiausiai susiję su „gražėjančia ir tvirtėjančia Lietuva“.

Išeitis* viena ir patikrinta daugelyje šalių - KOKYBIŠKOS Institucijos Lietuvoje.


------------------
*) citata "Vienintelė išeitis - visuomenės virtimas iš inertiškos masės, laukiančios eilinio stebukladario"

Gerai, kad atsiranda žmonės, rašantys tokius straipsnius - gal taip palaipsniui bus pasiekta mūsų žmonių įpilietinimo kritinė masė. Aš nė kiek nesistebiu, kad autoriaus cituojamas ekspertas nenori viešinti savo tapatybės. Pas mus deja į valstybines institucijas (ir ne tik) yra pageidaujami toli gražu ne specialistai, o "savi žmonės" (matyt jis į savo postą pateko "nepelnytai"), t.y. geriau nekompetetingas, bet lojalus, kuris visada jausis skolingas, niekada nelįs "kur nereikia" su savo "kvailom" iniciatyvom, na ir nebus potencialus pretendentas į tavo kėdę. Todėl taip yra, kad valstybę valdo vidutinybės, o asmenybėms geriau važiuoti ten, kur sistemos pagrįstos efektyvumo, o ne egalitarizmo principais. Tai ir vyksta. Vienintelė išeitis - visuomenės virtimas iš inertiškos masės, laukiančios eilinio stebukladario (o juk tai taip rusiška) piliečių visuomene, reiklia ir nepakančia nesąmonėms ir neefektyvumui. Bet tai nėra nei lengvas , nei greitas kelias. Deja.

Kodel mums svarbi tos amerikos valdininkeles nuomone? Galima pamanyt amerikoniska valdzia gerbia savo valdinius.. Toks valdzios darbas - buti savo valdiniu priesu. Taip yra visame pasaulyje ir kitaip buti negali.

Pritariu Tomui J., kas žmogų gali gerbti ir vertinti , jei jis pats gerbia ir vertina geresnę savo materialinę padėtį užsienyje labiau, negu pats save.

„Kada žadi grįžti Lietuvon?“ – „Tada, kada žmogus Lietuvoje bus pradėtas gerbti ir vertinti.“

V.Valiušaitis teigia, kad "atsakymas daugeliui žmonių, matyt, suprantamas ir įtikinamas".
Aš teigiu, kad tai atsakymas nemąstančio žmogaus - kosmopolito.