“Mūsų susitikimo tikslas buvo išsiaiškinti, kodėl asmenys, turintys dvigubą pilietybę (asmeniškai mano - Lietuvos ir JAV) negali tapti kandidatais į Seimą. Šiuo metu VRK vadovaujasi beveik dvidešimties metų senumo Lietuvos Konstitucinio teismo išaiškinimu, kuris nuo 1998 metų, vėliau ir Lietuvai įstojus į Europos sąjungą ir NATO, nebuvo peržiūrėtas. Atsižvelgiant į šių dienų kontekstą, kuomet užsieniuose gimsta tūkstančiai lietuvių, kai garsiai kalbame apie globalią Lietuvą, įgyvendinamos įvairios programos su tikslu susigrąžinti žmones į Lietuvą, tokį Konstitucinio teismo išaiškinimą turėtume peržiūrėti”, - įsitikinęs JAV gimęs, ten mokslus baigęs ir prieš penkerius metus grįžęs gyventi į Lietuvą politologas ir viešųjų ryšių profesionalas D.Udrys.
Z.Vaigauskas susitikimo metu aiškino, kad Konstitucinio teismo nutarimas ir Seimo rinkimų įstatymas - vienareikšmiški. Kandidatai į Seimą, turinys kitų šalių pilietybę, privalo Komisijai įrodyti, kad jos atsisakė.
“Kandidatuoti į Seimą man būtų didelė garbė ir galimybė pasiūlyti savo patirtį ir žinias Lietuvai. Mano prosenelis buvo Steigiamojo ir Pirmojo seimo narys. Seneliai pasitraukė iš Lietuvos karo metu, kai tokiems kaip jie, grėsė trėmimai ir mirtis. Jei ne karas ir okupacija, greičiausiai būčiau gimęs nepriklausomoje, klestinčioje Lietuvoje”, - papildė jis.
D.Udrio prosenelis Juozapas Akmenskis buvo Steigiamojo ir Pirmojo seimų narys 1920-1923 m.
Pasak D. Udrio, JAV pilietybės atsisakymas faktinės padėties nepakeistų.
“Atsisakydamas pilietybės nepakeisčiau fakto, kad gimiau ir užaugau Amerikoje. Pilietybės atsisakymas nepakeis ir fakto, kad JAV lieka gyventi mano tėvai, močiutė, broliai ir sesuo. Tai nepadarytų manęs dar labiau ištikimu Lietuvos piliečiu ir nepakeistų priesaikos būti ištikimu ir tarnauti Lietuvai, kurią duočiau jei būčiau išrinktas Seimo nariu,” - aiškina D.Udrys.
