Kaip jūs vertinate tai, kas dabar vyksta su mūsų visuomene, trijų dienų mitingu ir pataisomis Seime? Koks jūsų vertinimas?
Iš vienos pusės, tai tikrai galime sakyti pilietiškumo pliūpsnis, yra daug žmonių, kurie nori ginti žodžio laisvę. Situacija truputį kitaip pasuko tą susiskaldymą, kuris buvo prieš tai. Kultūros protestų situacijoje buvo vienokio tipo susiskaldymas, o dabar ten vyksta kažkokie įdomūs aljansai. Mes vėl susiduriame su tokia keista situacija, kad žmonės žiūri tarsi į tą pačią realybę, bet mato labai skirtingus vaizdus.
O kas visa tai sukėlė?
Šiuo atveju socialdemokratų noras prastumti pataisas ir greitai, yra sunkiai suvokiamas. Jau vien tai, kad yra regimybė, jog jos gali mažinti žodžio laisvę, vien tai yra problema ir į ją reikia atsižvelgti. Laisvės gynimo idėja skamba gerai, bet sausio 13-osios simbolių naudojimas šitam dalykui man labai nepatinka. Man tai atrodo visiškai neetiška ir nevalstybiška žiūrint iš platesnės perspektyvos.
Mes kalbinome labai daug įvairių žmonių, kurie turi labai skirtingas pažiūras, ir visi jie apie sausio 13-ąją kalba kaip apie labai svarbų išgyvenimą. Dabar šitą telkiantį simbolį paversti vienos iš pusių įrankiu yra labai blogas dalykas, nes jeigu mums reikės iš tikrųjų telkiančių įrankių ateityje dėl kažkokių išorinių grėsmių, į ką mes tada atsiremsime?
Klausai žmonių ir tu matai, kad jie gina labai svarbų institutą, nuo kurio priklauso demokratijos kokybė, kuris vadinasi žodžio laisvė. Nesutinkate, kad žodžio laisvė šiandien yra pavojuje?
Aš neseniai kaip tik skaičiau švedų psichologinę gynybą. Jie siūlo atskirti grėsmes ir tai, kas angliškai vadinama vulnerabilities, vadinti pažeidžiamumais. Jie sako, kad reikia būti labai atsargiems ir nepradėti vadinti grėsmėmis savo pačių piliečių.
Kodėl tai pavojinga?
Dėl to paties skaldymo. Įsivaizduokime, dabar tokią įstatymo pataisą pasiūlytų, pavyzdžiui, konservatoriai. Aišku, kai kas sakys, kad nepasiūlytų, bet aš atsimenu laikus, kai žiniasklaida buvo labai priešiškai nusiteikusi prieš konservatorius, tuometinę konservatorių vyriausybę. Jie bandė suvaldyti šiek tiek žiniasklaidą.
Konservatorių tuometinė koalicija irgi svarstė būdus, ką padaryti su žiniasklaida, kad ji būtų konstruktyvesnė. Jeigu dabar tai būtų konservatorių siūlymas, mes sėdėtumėme ir svarstytume. Dabar nieko panašaus nevyksta, nes yra mėtymasis etiketėmis. Žinoma, aš jokiu būdu nepritariu šitoms pataisoms.
Jūs manote, jog per stipru yra taip žmonėms į galvą kišti tuos naratyvus, kurie nėra adekvatūs?
Taip, nes iš esmės tai yra manipuliacija emocijomis siekiant pritraukti daugiau žmonių. Mes jau matėme anksčiau tai iš kultūrininkų protestų. Siekdami pritraukti daugiau žmonių jie labai supaprastino realybę. Mes anksčiau skaitydavome apie populistines partijas. Joms būdingas yra realybės supaprastinimas, emocijų įkaitinimas ir visko suskirstymas į juodą ir baltą. Tai dabar pažiūrėkite, lygiai tas pats vyksta, tik iš kitos pusės. Aš nesakau, kad čia geri dalykai vyksta, bet nėra taip viskas paprasta, kaip bandoma parodyti.
Labai daug žmonių visą pagrindinę informaciją gauna tik iš socialinių tinklų ir neieško originalių šaltinių. Viskas vyksta sugedusio telefono principu, tos mintys pradeda sklandyti jau iškraipytos ir niekas nebebando patikrinti originalios informacijos. Tikrai stebiuosi, kai žmonės eina į mitingus, ir pavyzdžiui, nežino, kad kultūros ministrė jau seniai paskirta.
Akivaizdu, kad informacijos lygis yra labai menkas. Jau moksliškai šis dalykas tyrinėjamas. Į socialinius tinklus plūsta daug įvairios informacijos ir žmonėms susidaro įspūdis, kad jie labai daug žino apie politiką. Iš tikrųjų taip nėra, nes tas žinojimas yra labai fragmentiškas. Tada manipuliuoti bet kokiomis žinutėmis yra labai lengva.
Žmonės galvoja, jeigu tu kritikuoji mitingą, tai reiškia, kad esi kitoje pusėje. Jums taip neatrodo?
Mano kolega Mažvydas Jastramskis skaičiavo, kad maždaug 10 proc. visuomenės yra vienoje pusėje, 10 proc. kitoje, o 80 proc. yra per vidurį ir mąsto visai kitaip. Ši dalis mąsto daug subtiliau ir nėra tokia įsiaudrinusi.
Kodėl pavojinga valstybei vienpusiškai matyti pasaulį?
Mechanizmai veikia tokiu būdu, jog tai žmones gali privesti prie kažkokių antihumaniškų sprendimų. Tai įsivaizduokite, vėliau nutinka tokie dalykai kaip genocidas, o jų pradžia būna būtent dehumanizacija. Aš aišku nesakau, kad mes prieisime prie genocido. Tikiuosi, kad ne. Yra tyrimai apie nacistinę Vokietiją. Visi stebėjosi, kad žmonės, kurie dalyvavo žydų žudyme, dažnai būdavo su aukštuoju išsilavinimu ir labai išprusę. Man atrodo labai svarbu save disciplinuoti ir žiūrėti, kad mes neperžengtumėme žmogiškumo ribų dėl politinių įsitikinimų.
Galbūt galime įžvelgti kažką ir teigiamo šioje situacijoje?
Vienareikšmiškai čia yra labai geras dalykas. Anksčiau esame darę tyrimų apie tai, kiek žmonių ateitų kažką daryti, jeigu iškiltų pavojus, pavyzdžiui, demokratijai. Tai, kad žmonės susirenka, kai pajaučia, kad iškyla pavojus žodžio laisvei, kad jie ateina ir jiems rūpi, tai yra geras dalykas. Aš tikrai džiaugiuosi ir jokiu būdu negalima kritikuoti žmonių, kurie ateina ginti žodžio laisvę.
Mano kritika orientuota į tuos, kurie organizuoja, naudoja simbolius arba kažkokias taktikas, kurios turi kitų blogų pasekmių. Viena vertus, galime sakyti, kad tikslas pateisina priemones, bet kartais pačios priemonės gali sukelti blogus padarinius. Manau, kad priemonių pasirinkimas yra labai svarbus.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite rasti čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
