Balandžio 23 d., antradienis
Vilnius +6°C
Orai
Pranešti naujieną
Paieška

Naujausios

Karas Ukrainoje

Lietuva

Verslas

Užsienis

Gyvenimas

Sportas

Video

Žmonės

Automanas

REKLAMA

Mano naujienos

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas
Komentuoti
7
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
Link copying icon
Kopijuoti nuorodą
Email icon
Siųsti el. paštu
Facebook icon
FB Messenger icon
Messenger
LinkedIn icon
LinkedIn
Twitter icon
Daugiau panašių naujienų
Mažiau panašių naujienų
Pranešti apie klaidą
TV3 naujienos > Aktualijos
85
Drąsus atvirumas: po gimdymo – skausmingi kadrai (nuotr. Instagram)

Gluminančios Europos žinios: atkreipė dėmesį į jauniausias Lietuvos mamas

2018-03-31 14:35 / šaltinis: BNS ir tv3.lt
2018-03-31 14:35

Lietuvės vidutiniškai pirmą kartą mamomis tampa 27-erių ir yra tarp jauniausių mamų Europoje, rodo „Eurostato“ duomenys.

Drąsus atvirumas: po gimdymo – skausmingi kadrai (nuotr. Instagram)
85

Lietuvės vidutiniškai pirmą kartą mamomis tampa 27-erių ir yra tarp jauniausių mamų Europoje, rodo „Eurostato“ duomenys.

REKLAMA
7

Vytauto Didžiojo universiteto Demografinių tyrimų centro vadovės Valdislavos Stankūnienės teigimu, tai susiję su vėliau į Rytų Europą atėjusia vakarietiška tendencija, kai šeimos kūrimas nukeliamas vėlesniam amžiui.

Lietuvės vaikų taip pat susilaukia vis vėliau, todėl, pasak demografės, norint skatinti gimstamumą svarbu sudaryti tinkamas sąlygas profesinę veiklą derinti su šeima.

2016 metų „Eurostato“ duomenimis, kurie paskelbti šią savaitę, jauniausios – vidutiniškai 26–erių – mamomis tampa bulgarės, toliau rikiuojasi rumunės (26,4), latvės (26,8), slovakės (27), lenkės (27,2) ir lietuvės (27,3). Vyriausios, 31-erių, pirmą kartą vidutiniškai gimdo italės.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Drąsus atvirumas: po gimdymo – skausmingi kadrai
(85 nuotr.)
(85 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Drąsus atvirumas: po gimdymo – skausmingi kadrai

Palyginti su ankstesnių metų duomenimis, lietuvės mamomis pirmą kartą tampa vis vėliau: 2014 metais jos pirmąjį vaiką vidutiniškai pagimdydavo 27-erių, o 2010-aisiais – 26-erių. Prieš dešimt metų šis rodiklis siekė vidutiniškai 25,6 metus, o prieš dvidešimt metų - 23 metus.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak VDU mokslininkės, šie pokyčiai rodo šeimos transformaciją, kai Lietuva vejasi tendencijas, vyraujančias Vakarų Europoje: šeimos kuriamos vėliau, jos būna mažiau stabilios, kuriamos kitokiu būdu, vaikų susilaukiama mažiau ir vėliau.

REKLAMA

„Šis procesas Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse prasidėjo maždaug nuo šešiasdešimtųjų vidurio. Pas mus vaikų nukėlimas į vyresnį amžių prasidėjo nuo devyniasdešimtųjų pradžios. Rytų ir Vidurio Europos šalys į šiuos procesus įžengė beveik trisdešimčia metų vėliau, tad jos dar nepasivijo. Mūsų moterys dar linkusios vaikų susilaukti jaunesniame amžiuje, bet mes vejamės“, – BNS sakė V. Stankūnienė.

Dauguma lietuvių – 67 procentai – pirmą kartą gimdė būdamos 20–29 metų, ketvirtis moterų pirmojo vaiko susilaukė būdamos per 30 metų, kiek daugiau nei 6 procentai – būdamos paauglės. Pirmą kartą mamomis tapusios keturiasdešimties ir vyresnės moterys sudarė vieną procentą lietuvių.

REKLAMA
REKLAMA

Sujaudins iki širdies gelmių: parodė, kas nutinka kūdikiui gimdymo metu
(92 nuotr.)
(92 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Sujaudins iki širdies gelmių: parodė, kas nutinka kūdikiui gimdymo metu

Europoje vidutiniškai 42 proc. moterų vaikų susilaukia būdamos tarp 30-ies ir 40-ies, apie pusė – tarp 20-ies ir 30-ies.

V. Stankūnienės teigimu, šiuos procesus lemia aukštas moterų išsilavinimas, siekis įsitvirtinti darbo rinkoje. Taip pat šie pokyčiai siejami su modernios patikimos kontracepcijos atsiradimu.

Suminis gimstamumo rodiklis Lietuvoje pernai siekė 1,69 ir šiek tiek viršijo ES vidurkį – 1,6. Lietuva pagal šį rodiklį yra septinta ES, pirmojoje vietoje – Prancūzija, kur jis siekė 1,9.

Suminis gimstamumo rodiklis – vienai moteriai vidutiniškai tenkantis vaikų skaičius. Lietuvoje jis per metus šiek tiek sumažėjo: 2015 metais siekė 1,7. Vis dėlto per kelerius pastaruosius metus šis rodiklis augo: 2012 metais jis siekė 1,6, o 2010 metais – 1,5.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak VDU profesorės, mokslininkai diskutuoja, ar vėlesnis šeimos kūrimo amžius lemia ir mažesnius gimstamumo rodiklius. Tačiau linkstama manyti, kad tam įtakos turi šeimos politika ir tai, ar moterims sudaromos sąlygos derinti darbą ir šeimą. Tai rodo ir tokių šalių kaip Prancūzija pavyzdys, kur gimstamumo rodiklis yra aukštas, nors moterys pirmą kartą gimdo būdamos vidutiniškai 28,5 metų.

„Jeigu adekvačiai reaguoja šeimos politika, kas vyksta Prancūzijoje, Šiaurės Europos šalyse, ryšio tarp gimstamumo ir vėlesnio šeimos kūrimo amžiaus nėra. Jeigu adekvačiai nespėjama reaguoti, sukurti sąlygas aukštesnio išsilavinimo, į profesinę veiklą orientuotoms moterims derinti darbą ir šeimą, tada yra ryšys“, – sakė V. Stankūnienė.

REKLAMA

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gimstamumo rodiklis yra didesnis kaime, 2016 metais jis čia siekė 1,94, tuo metu mieste buvo 1,59.

Pagimdė penkiolikmetė

Vasario pradžioje pagimdžiusios Kaišiadoryse gyvenančios penkiolikmetės istorija nuvilnijo per šalį. Ir ne tik todėl, kad mergina yra viena jauniausių Lietuvos mamų, bet jau tada kūdikio likimu susidomėjo vaiko teisių apsaugos specialistai. Buvo svarstoma, kur gyvens kūdikis.

Į šią žinią sureagavo ne tik tarnybos, bet nemaža dalis lietuvių, dalinęsi komentarais ir pastebėjimais. Vieni linkėjo stiprybės ir dalinosi panašiais pavyzdžiais, kiti smerkė ne tik merginos tėvus, bet ir tarnybas, nesugebėjusias užkirsti tam kelio.

REKLAMA

Reportažas apie kaišiadoriečių šeimą ir pagimdžiusią penkiolikmetę

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jauniausios gimdyvės 2016 m. buvo 15- metės, tokių 15 –mečių buvo 35. Nepilnamečių mamų skaičius Lietuvoje 2014-2016 metais, lyginant su 2012-2013 nors ir nežymiai, tačiau mažėja.

„Tais atvejais, kai vaiko tėvai ar vienintelis iš tėvų (motina) yra nepilnamečiai, vaikams nustatoma globa. Tokių atvejų kasmet būna vidutiniškai 60-70. Siekiant neišskirti nepilnamečių motinų ir jų vaikų, jei yra galimybės globa nustatoma nepilnamečių tėvų (motinos) šeimoje, t.y. iki motinos (tėvų) pilnametystės vaiko globėjais (įstatyminiais atstovais) skiriami vaiko seneliai ar giminaičiai“, - nurodo Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Padeda neklausdami

Tikra atrama dešimtims nepilnamečių motinų tapę globos namai „Užuovėja“ niekada nebūna tušti. Kaip pastebėjo minėtos įstaigos direktorė Gytė Bėkštienė, siunčiamų nepilnamečių mamų į jų globos namus srautai išlieka panašūs.

Pasak jos, globos namuose neanalizuojamos nepilnamečių pastojimo priežastys, o tik teikiama numatyta pagalba ir paslaugos. Pagal poreikį, būsimoms ar esamoms motinoms teikiama įvairiapusė pagalba: užtikrinama trumpalaikė (ilgalaikė) socialinė globa, ugdymo ir socialinės paslaugos be tėvų globos likusioms nepilnametėms motinoms ir jų vaikams, besilaukiančioms nepilnametėms, kurioms nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).

REKLAMA

Atsižvelgiant į globos namų gyventojų pasiruošimą motinystei, skatinamas sveikas požiūris į motinystę, ugdomi pozityvios tėvystės įgūdžiai. Taip pat užtikrinamas tinkamas socializacijos procesas, didinant atsakomybę už savo poelgius ir veiksmus.

Pagal globos namų gyventojų savarankiškumo lygį, poreikius ir interesus, užtikrinama jų saviraiška, skatinama ir padedama integruotis į visuomenę, rengiama savarankiškam gyvenimui. Be to, tenkinamos psichologinės, socialinės, kultūrinės kiekvieno gyventojo reikmės, užtikrinant gyventojams pasirinkimo teisę, realizuojant asmeninius poreikius ir sudarant galimybę ryšiams su bendruomene.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
toliau skaitykite
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų