Vizų prašytojų eilėje prie Lietuvos ambasados Kijeve šaltą kovo rytmetį trypčiojantis 37-erių Olegas rengiasi dirbti kroviku sandėlyje prie Kauno. Jis tikisi pasinaudoti nuo sausio palengvintomis sąlygomis užsieniečiams dirbti Lietuvoje.

Viza (nuotr. 123rf.com)

Viza (nuotr. 123rf.com)

Šiaurės Ukrainoje, Sumų mieste, šiuo metu gyvenantis vyras sako, kad dabar jo alga siekia 150 eurų per mėnesį, tad pagrindinis kelionės į Lietuvą tikslas – uždirbti daugiau pinigų čia liekančiai žmonai ir dviem vaikams.

„Ukrainoje yra firmos, kurios bendradarbiauja su Lietuvos firmomis ir ieško joms žmonių. Buvo atvykę darbdaviai į Kijevą, bendravome, mes jiems tikome ir mus samdo metams. Norisi uždirbti vaikų mokslams“, – BNS sakė vienuolikos metų dukterį ir vienerių dar neturintį sūnų auginantis vyras.

REKLAMA

Su dešimtimis kitų ukrainiečių, daugiausia vyrų, prie ambasados laukęs Olegas tikisi gauti nacionalinę vizą, kuri jam atvertų galimybę Lietuvoje praleisti metus. Tokia viza suteikia mažiau teisių nei leidimas gyventi – pavyzdžiui, jis negalės čia registruoti automobilio arba naudotis bendra sveikatos draudimo sistema. Tačiau tokią vizą gauti kai kuriems darbininkams nuo sausio tapo paprasčiau, išplėtus trūkstamų profesijų sąrašą.

„Dabar praktiškai didžioji statybų sektoriaus dalis – užsieniečiai – atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“, – teigia ambasados pirmasis sekretorius Antanas Šatas. Anot jo, šis palengvinimas sutaupo brangaus laiko darbo jėgą iš užsienio norinčiam pritraukti verslui.

Išplėtus sąrašą, kokių profesijų atstovai į Lietuvą gali atvykti po trumpesnių biurokratinių procedūrų, ambasadoje naujus rekordus siekia nacionalinių vizų prašymų ir išduotų vizų skaičius. Tokį kelią pas lietuvių darbdavius 2016 metais praėjo apie 6 tūkst., pernai – apie 12 tūkst., o per maždaug pustrečio šių metų mėnesio – apie 4,5 tūkst. darbininkų.

Daugėja ir norinčių visateisio buvimo šalyje

A. Šato teigimu, dauguma nacionalinių visų ambasadoje prašančių žmonių yra tie, kurie „pirmą kratą peržengia slenkstį važiuodami ieškoti galimybių“. Tai daugiausia 25-35 metų amžiaus vyrai, planuojantys vykti dirbti statybininkais ir vairuotojais. Ambasadoje atmestų nacionalinių vizų prašymų skaičius tesudaro apie 1 procentą, absoliuti dauguma vizų išduodama per savaitę.

Ambasados atstovai taip pat aiškina, kad egzistuoja internetinė registracijos sistema ir joje užsiregistravus dokumentus vizai galima pateikti nepraleidžiant kelių valandų eilėje, kaip teko Olegui ir dar visam pulkui jo tautiečių. Dalis jų prie ambasados atvyksta nebaigę pildyti dokumentų ir čia pat pasikonsultuoja su panašių tikslų turinčiais saviškiais. Už keleto metrų atsidarė vagonėlis, kuriame vietiniai siūlo emigruojantiems draudimo paslaugas.

REKLAMA

Prašymus nacionalinėms vizoms ukrainiečiai gali pateikti ir jau atvykę į Lietuvą – pavyzdžiui, turintieji biometrinius pasus ir po Šengeno erdvę galintys iki trijų mėnesių keliauti laisvai. Tačiau dėl didelio besikreipiančiųjų skaičiaus Migracijos departamente tokių prašymų nagrinėjimas užtrunka ilgiau nei, pavyzdžiui, ambasadoje Kijeve.

Migracijos departamentas fiksuoja, kad daugėja ir norinčių įsitvirtinti – gauti leidimus Lietuvoje gyventi – užsieniečių. Tokių leidimų šiemet jau paprašė daugiau nei 4,2 tūkst. užsieniečių (trečdaliu daugiau nei per tokį pat laiką pernai), dauguma čia nori gyventi darbo pagrindu. Didžiąją dalį prašymų (daugiau nei 2,3 tūkst.) pateikė ukrainiečiai.

Užsieniečių apsauga – kol kas jautrus klausimas

Augant darbuotojų imigracijai, kyla diskusijų dėl atvykėlių teisių apsaugos. Įstatymas draudžia užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvą, mokėti mažesnį atlygį nei lietuviams, o jei tokio darbuotojo lietuvio pas darbdavį nėra, užsienietis turi gauti bent vidutinį atitinkamos ekonominės veiklos rūšies atlygį. Tačiau tokių nuostatų laikosi ne visi darbdaviai.

Yra atvejų, kad užsieniečiai yra išnaudojami mokant itin mažus atlyginimus, pernai susitikusi su Vilniuje viešėjusiu Ukrainos prezidentu Petro Porošenka pripažino prezidentė Dalia Grybauskaitė. Tuomet svarstyta, kad darbuotojų socialinei apsaugai gali būti pasirašyta speciali dvišalė sutartis.

Be kita to, dalis ukrainiečių nukenčia, kai yra įdarbinami nelegaliai. Valstybinės darbo inspekcijos BNS pateiktais duomenimis, 2017 metais inspekcija nustatė 130 nelegaliai dirbusius užsieniečius, iš jų – 63 buvo ukrainiečiai (2016 metais – atitinkamai 60 ir 47).

REKLAMA

„Pastaruosius dvejus metus stebima tendencija (daugiausiai statybų sektoriuje), kuomet darbuotojus iš Ukrainos į Lietuvą komandiruoja Lenkijos įmonės. Tyrimai parodė, kad darbuotojai iš Ukrainos dažniausiai nėra net buvę Lenkijoje ir su Lenkijos įmone nėra sudarę darbo sutarčių. Jie, padedant tarpininkams, tiesiogiai atvyksta į Lietuvą. Nežinodami savo teisių, nemokėdami kalbos, atvykusieji gyvena ir dirba blogomis sąlygomis, negaudami už darbą priklausančio atlygio“, – BNS teigė inspekcijos Teisės skyriaus vyriausiasis specialistas Aras Petrevičius.

Anot jo, darbo inspektoriai taip pat nustato pavienių atvejų, kada Ukrainos piliečiai dirba Lietuvoje pas fizinius asmenis. Šie ukrainiečiai yra atvykę savo iniciatyva, pasinaudojus beviziu režimu, tačiau jie neturi teisės dirbti.

Analitikai sako, kad darbo imigracija Lietuvai yra neišvengiama dėl lietuvių emigracijos į Vakarų Europą ir kvalifikuotų darbininkų trūkumo. Tačiau kritikai nerimauja, jog pigesnė darbo jėga iš Ukrainos stabdys lietuvių atlyginimų augimą, dėl nelegalių darbuotojų gali išaugti šešėlinės ekonomikos mastas.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Kosinčia keleive pasiskundęs autobuso vairuotojas po savaitės mirė nuo koronaviruso
DABAR RODOMA
Farai. Tokio veikėjo „Farai“ jau seniai nefiksavo: epizodas virto tikra tragikomedija
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
REKLAMA
(nuotr. Scanpix)
Dėl koronaviruso izoliacijoje šiuo metu yra apie 10 tūkst. gyventojų, dešimtadalį, t.y. daugiau nei tūkstantį jų sudaro medikai.  „Jei serga šiandien 912 asmenų ...
Koronavirusas plinta (nuotr. SCANPIX)
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) balandžio 9 d. 7.00 val. duomenys Lietuvoje patvirtintų ligos atvejų: 955 Per vakar dieną patvirtinta ...
Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nuotr. Fotobankas/Inga Juodytė)
Vyriausybės kanceliarija įsigijo visuomenės nuomonės tyrimo paslaugas – klaus gyventojų, ar jie jaučiasi aiškiai ir suprantamai informuoti, ar žino, apie Ministrų kabineto ...
Pinigai (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Europos Komisija (EK) patvirtino Lietuvos parengtą 110 mln. eurų vertės pagalbos schemą, skirtą verslui remti per koronaviruso krizę.  Paramos schema patvirtinta pagal ...
Seimas (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Kovą, per dvi karantino savaites, valdiški Seimo automobiliai nuriedėjo 4,4 tūkst. kilometrų, rodo Seimo kanceliarijos dienraščiui „Lietuvos rytas“ pateikta informacija. Nuo ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų