D. Grybauskaitė (nuotr. Elta)

D. Grybauskaitė (nuotr. Elta)

Prezidentė D. Grybauskaitė tvirtina, kad Lietuvą antroji krizės banga neabejotinai pasieks, tačiau jos mastus lems ne tik išorės veiksniai, bet ir tai, kaip elgsis naujoji valdžia. Anot jos, populizmui prieš rinkimus vietos nėra, o tušti pažadai – ne tik žmonių apgaudinėjimas, bet ir valstybės žlugdymas.

„Vyriausybė, kuri ateis, turės ne ką lengvesnes, o tikrai sudėtingas tarptautines ir vidines sąlygas savo darbui. Todėl ir siekimas valdžios turi būti labai atsakingas. Valdžia šį rudenį nebus saldi“, – perspėja šalies vadovė.

Treji metai po Prezidento vėliava. Nuo inauguracijos iki šiandien: kas padaryta ir kas dar ne? Kokie motyvai galėjo lemti vieną arba kitą sprendimą? Apie tai LTV laidoje „Teisė žinoti“ su Prezidente D. Grybauskaite kalbėjosi žurnalistė Rita Miliūtė.

- Kaip apibūdintumėte pastaruosius trejus metus? Ką laikytumėte savo laimėjimais arba pergalėmis per juos ir ką galbūt nesėkmėmis?

- Iš tiesų didelėmis pergalėmis nieko neįvardinčiau, nes esu savikritiška ir labai noriu padaryti daug ir greitai, turbūt kaip ir visi lietuviai.

REKLAMA

Bet tikrai noriu pasidžiaugti, kad kartu su Vyriausybe ir Seimu pasisekė daug toliau pažengti energetinio saugumo linkme. Priimti didžiuliai energetinių įstatymų ir suskystintų gamtinių dujų terminalo paketai ir pati energetinė strategija.

Antradienį buvo pasirašyta sutartis dėl NATO energetinio saugumo ir kompetencijos centro, kuris yra Vilniuje, bet skirtas visai NATO. Tai ir tarptautinis mūsų pripažinimas, kad energetikos srityje Lietuva turi ką pasakyti, gali būti naudinga visiems. Tai iš tiesų tie žingsniai, kurie buvo labai svarbūs tiek tarptautinėje plotmėje, tiek viduje.

Kalbant apie Europos Sąjungos pavyzdžius, būtent per šiuos metus pasisekė įtikinti Europos Sąjungą, kad būtų ir atominės energetikos saugumo garantas, ir taip vadinamieji „streso testai“ pripažinti kaip būtini visoms ES šalims, o mūsų kaimynams – kaip rekomendacija arba prašymas. Tai, ką visos Baltijos šalys pasiekė – kad energetinė izoliacija ES turėtų pasibaigti iki 2015 metų. Užsitvirtinome ir politines garantijas, užsitvirtinome ir regioninių projektų finansavimą. Tai būtų tokie pagrindiniai baziniai dalykai.

Šalia to, be energetikos, yra ir socialiniai reikalai. Atsirado pasiūlymai pensijų reformos srityje, nors tai neužbaigta iki galo. Džiaugiuosi, kad teisėsaugos srityje pajudėjo įvairūs teisminiai procesai ir turime jau net iki 90 ikiteisminių tyrimų dėl neteisėto praturtėjimo. Taip pat vyksta didžiulės rotacijos tesimų sistemoje.

- Tada aš paklausiu truputį kitaip: iš to, ką Jūs kalbate, būčiau linkusi spėti, kad didelių nesėkmių nepatyrėte. Kas, norėtumėte, būtų judėję greičiau?

REKLAMA

- Jei būčiau maniusi, kad kažką darau blogai, to tikrai nedaryčiau. Visada stengiuosi daryti tai, ką manau, kad tikslinga daryti pagal turimą informaciją, kuri yra man teikiama. Bet iš tiesų, ko trūksta ir kas yra užsigulėję – tai šilumos ūkio pertvarka, tai monopolijų skaidymas, ypač šilumos ūkyje, kur matome, kokį pasipriešinimą sukelia bet koks pajudėjimas ta linkme. Netgi sakyčiau, kad mano įstatymo pataisos sulaukia atviro sabotažo kai kuriose savivaldybėse.

Šilumos ūkis didele dalimi priklauso savivaldai, ir tas pasipriešinimas labai aiškiai matomas. Atsiranda biokuras, alternatyvi energetika. Visi džiaugiamės, bet ką matome vėl? Vėl monopolizacija, mėginama, kad būtų viena įmonė, kuri viską tvarkytų. Ir matome, kad kainos nekrenta, ir žmonės toliau yra kvailinami. Pasipriešinimas inercijai ir ne tik inercijai, tam, kam labai patogi padėtis buvo ir šilumos ūkyje, ir kituose, kur dominavo monopolijos. Politikams tai buvo, matyt, labai naudinga, kad būtų ginami tik atskirų grupių interesai. Ir tai ryškiausiai matome didžiuosiuose miestuose, ypač Vilniuje.

Labai mažai kas keitėsi, bet Prezidentas vienas gali labai mažai padaryti. Tuo labiau, kad daug kas priklauso savivaldai. Monopolijų skaidymas, konkurencingumo įvedimas energetikos sektoriuje skausmingiausiai, sunkiausiai pasiekiama.

- Metiniame pranešime Jūs ir kalbėjote apie šilumos ūkį, decentralizaciją ir kainas. Sakėte, kad kainos rudenį persikels į rinkimų biuletenius. Jūsų kovos su aukštomis šilumos kainomis išvadas kai kurie politikai pavadino šilumininkų kerštu Jums, nes kainos padidėjo. Ir iš tiesų žmonėms turbūt netgi ne tiek, kiek rinkimai, rūpi, kokios bus sąskaitos rudenį. Kaip jos gali būti mažesnės, jeigu gali?

REKLAMA

- Pritariu, kad didele dalimi matau būtent šilumininkų kerštą ir sabotažą, kurį vykdo kai kurios savivaldybės, netgi atvirai agituodamos ir bendrijas, ir jų vadovus priešintis, agituoti, keisti įstatymus ir nevykdyti jų. Iš tiesų tai tik energetinių grupių interesai. Ir jie visiškai netarnauja žmonių interesams. Tai turėtų matyti ir tie žmonės, ir tų savivaldybių savivaldos, tarybos, ir toliau ignoruodamos žmonių, o galvodamos tik apie savo interesus.

Iš tiesų šilumos pertvarka reikalauja tokių pačių radikalių pokyčių kaip ir, pavyzdžiui, energetikos sistema. Savarankiškumas, monopolijų skaidymas turi būti aksioma ir jos reikia laikytis. Tai yra mūsų žmonių interesai. Ir ne tik mūsų žmonių, o mūsų ekonomikos interesai, tai mūsų energetinio taupymo politika. Galų gale, tai gyvenimo pagal išgales politika.

Galiu pasakyti elementarų pavyzdį. Neseniai kalbėjau su vienu verslininku, kuris augina energetinį žilvitį. Pas jį atvažiuoja energetikai, šilumininkai iš Lenkijos užsakyti žilvičius, ir jie grįžę parduoda savo ūkininkams, kurie augina žilvičius, tam, kad Lenkijos energetikai galėtų pigiau gaminti šilumą. Lietuvoje pas jį niekas neperka. Mūsų energetikai, šilumininkai suinteresuoti iki šiol naudoti brangų kurą – jiems tai apsimoka. Lietuvis – kantrus, susimokės.

- Ir moka. Jūs irgi pastebėjote, kad Prezidentas vienas nelabai ką gali padaryti. Bet ko tada reikėtų, kad tos sąskaitos būtų mažesnės?

- Iš tikrųjų reikia ir sąžinės, ir politinės valios, ir politinio padorumo. Nieko daugiau. Modelių visame pasaulyje yra daug, galima pasirinkti, kaip tai padaryti, kaip suskaidyti monopolijas. Tiesiog matau sąžinės ir politinės valios trūkumą. To labiausiai valstybei reikia šiandien.

REKLAMA

Skaitydama metinį pranešimą prieš gerą mėnesį Vyriausybės veiklą ir ekonomines krizes ir banko „Snoras“ gailaus finalo akivaizdoje apibūdinote taip: „Suvaldyta finansinė krizė neabejotinai šios Vyriausybės didžiausias nuopelnas, prarasdama reitingus ir aukodama populiarumą ji sugebėjo apsaugoti mus nuo finansinės griūties“. Kartu pastebėjote, kad taupydami sumažinome ir verslo galimybes. Negebėdami apsispręsti ir susitarti dėl namų renovacijos, atliekų tvarkymo, jaunimo verslumo skatinimo šiandien laidojame nepanaudotus milijonus, galėjusius tapti naujomis galimybėmis mūsų žmonėms ir ekonomikai.

- Kaip patartumėte suderinti tuos du dalykus, tai yra taupymą ir vartojimo skatinimą, be ko sunku būtų įsivaizduoti didesnį atsigavimą?

- Iš tikrųjų galimybės yra ir jas galima suderinti. Pirmiausia todėl, kad mes žinome savo rėmus, mes negalime viršyti 3 proc. deficito ir negalime praktiškai beatodairiškai, kaip darėme iki šiol, arba tiksliau, kaip turėjome daryti iki šiol, didinti valstybės skolos. Bet tokios galimybės buvo. Mes buvome iš Europos investicijų bankų paskolinę 800 milijonų namų renovacijai, kurie taip ir liko nepanaudoti praktiškai. Taigi nors ir kukliuose rėmuose, bet mes vis tiek turėjome galimybę įvesti pinigus į ekonomiką.

Be to, yra daug besidubliuojančių išlaidų, išlaidų, kurios neduoda rezultatų arba efekto. Netgi ir paties proceso metu derantis su ES esamų projektų rėmuose galima permesti pinigus iš vienos srities į kitą, rodome, kad viena ar kita sritis visgi nėra tokia efektyvi, pakeitėme nuomonę dėl investicijų poreikio. Reikia tiesiog drąsiau, greičiau ir operatyviau reaguoti į situaciją, o ne nusprendus prieš 5 ar 7metus eiti inertiškai ir daryti tą patį užrištomis akimis ir nė kiek nereaguojant į konkrečią situaciją.

REKLAMA

Tas pats ir dėl vartojimo didinimo, minimalaus atlyginimo ir dėl verslo skatinimo. Tam tikruose siauruose rėmuose, bet šitą galimą daryti. Mums dabar yra pastabų, pavyzdžiui, iš ES Komisijos, dėl nedarbo, ypač jaunimo nedarbo. Socialinio fondo pinigai skiriami tikrai neefektyviai: skiriami seminarams, apmokymams, kai tai būtų galima daryti būtent mažinant jaunimo nedarbą. Mums tiesiog bado pirštu į vietas, kurios atvirai matomos net iš šalies, kur yra rezervas efektyviau naudoti net tas kuklias lėšas, kurias turime. Reikia ne užrištomis akimis, atviriau, kritiškiau ir atkreipiant dėmesį, ką mums jau seniai sako ir ekonomistai, ir patarėjai, ir EK iš šalies.

- Ką daryti, jeigu nelabai kas kreipia dėmesį? Štai tai yra nepanaudota 800 milijonų, o Vyriausybė džiaugiasi sutaupiusi 118 tūkstančių iš reprezentacinių lėšų. Skirtingi dalykai, ar ne?

- Kai kur aklai arba aritmetiškai taupydami prarandame labai daug. Taupyti reikia protingai. Valstybės finansai kartu su europiniais pinigais yra politikos instrumentas. Tai nėra vien tik buhalterija. Todėl žinant, kur norime ir ko norime, pinigus bus galima nukreipti efektyviam naudojimui. Išdalina „ant popieriaus“ iš anksto pinigus, laikosi kaip kunigaikštėlis savo portfelio, nenori paskui pasidalinti.

Vyriausybė nesugeba suderinti interesų tarp atskirų ministerijų ir galiausiai užsibaigia tuo, kad pinigai atskirai po gabalėlį naudojami nematant visumos ir nematant rezultato.

Beveik visi įstatymai priimami be ekonominės analizės, kiek tai yra naudinga, tiesiog „iškepami“, visiškai neaišku, ar tai bus nauda, ar atvirkščiai – labai brangiai kainuos. Ir mėginama priimti tokius įstatymus, kuriuos, kiek tik galiu, mėginu stabdyti prieš priimant arba vetuojant. Tai yra labai bloga praktika, kada nėra jokios analizės, arba, jei kažkokia yra padaroma, į ją neatsižvelgiama. Tai labai didelė žala, kai sprendimai nesuderinami su mūsų galimybėmis ir strateginiais tikslais.

REKLAMA

- Jūs minėjote, kad beveik visi įstatymai, jeigu aš teisingai išgirdau, o Jūs vetavote ne daugiau kaip 30. Kokius paminėtumėte tuos įstatymus, kurie priimti be ekonominės analizės, tačiau Jums neužteko arba argumentų, arba galių nepasirašyti jų?

- Iš tiesų nenorėčiau žaisti to žaidimo, kad atmetinėčiau įstatymus tik dėl kai kurių detalių arba nežymios įtakos. Tikrai reikalauju, kad būtų atlikta korupcinė analizė arba bent jau išvados, net jeigu jos nėra pateikiamos su įstatymu. Mes labai skubiai užklausiame atitinkamų struktūrų, kad gautume jų informaciją. Jeigu nerandame arba negauname kažkokių labai didelių abejonių, dėl smulkesnių dalykų aš nenoriu žaisti to žaidimo su Seimu. Ir aš labai norėčiau, kad Seimas suprastų, kad aš vetuoju tik kraštutiniu atveju, kai tikrai didelė žala numatoma. Todėl, aišku, dėl smulkesnių detalių mes to nedarome.

Kai yra įtarimai arba korupcinės landos, arba vienų ar kitų interesų grupių protegavimas, arba neatsižvelgta, kad tai valstybei brangiau kainuos, negu bus nauda, tuomet vetuoju. Tų vetavimų nebuvo tiek daug, jie buvo tik esminiais dalykais. Tikiuosi, kad Seimas supranta, kodėl tai yra daroma. Mes visada kalbamės ir turime dialogą su Seimu, ir aš visada mėginu pagrįsti ir įrodyti, kodėl aš tai dariau. Ir dažniausiai mano veto Seimui yra grąžinami su konkrečiais pasiūlymais. Buvo tik vienas ar du, kuriuos vetavau be jokių pasiūlymų. Mėginu būti konstruktyvi ir parodyti Seimui, kad noriu bendradarbiauti.

- Kaip Jūs apibūdintumėte savo santykius ir savo bendradarbiavimą su Lietuvos Seimu?

- Galėčiau pasidžiaugti, kad turime ir diskusijų, ir įtampos, ir kritiškų atskirų politikų pasisakymų. Bet iš principo tiek su vadovybe, tiek su opozicija ir pozicija mėgindavau rasti bendrą kalbą: vienų įstatymų ar vienų grąžinimų – su viena politine grupe, kitu atveju – su kitomis. Iš tiesų dirbau su visais, nebūtinai tik su valdančiąja dauguma. Mėginau rasti kiek įmanoma daugiau suprantančių mano poziciją įvairiose politinėse frakcijose. Galėčiau įvardinti, kad nebuvo lengvas bendradarbiavimas, bet buvo rezultatyvus.

REKLAMA

- Kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus sakė, kad jam sunkiausia buvo dirbti su tais, kurie kaip ir jis bent jau vadino, buvo dešiniaisiais. Ar Jūs, dar vykdanti pareigas Prezidentė, galėtumėte apibūdinti, ar Jums yra esminis skirtumas, su kuria politine jėga lengviau susišnekėti?

- Labai sunku suskirstyti politikus į kažkokią ryškią ideologinę grupę. Labai mišriai atrodo visos frakcijos. Labai priklauso nuo asmenybių. Asmenybės yra raštingos, atsakingos, kurios būdamos pozicijoje ar opozicijoje tiesiog stengiasi atsakingai daryti savo darbą. Yra tokių, kurie yra populistai arba ieškantys lengvo įvaizdžio arba naudos. Tai su tokiais, kur jie bebūtų, dešinėje ar kairėje, man susikalbėti bus sunku. Su žmogumi, kuris elgiasi atsakingai, gali susikalbėti. Su visais gali susikalbėti, jeigu tie žmonės nori susikalbėti.

- Jūs užsiminėte, kad nebūtų labai netikėta antroji krizės banga. Tą prognozuoja ir pirmąją krizę išskaičiavę ekonomistai. Ir štai Nourielis Roubini gegužę teigė, kad krizė smogs iš naujo, jeigu lėtės augimas Kinijoje, JAV, kils problemos dėl skolų Europoje ir prasidės karinis konfliktas Irane. Dvi šios sąlygos yra kaip ir įvykdytos, nes lėtėja ekonomika Kinijoje ir JAV. Kokius kriterijus jau reikėtų laikyti labai grėsmingais krizės Lietuvoje pranašais?

- Šį kartą, kaip ir pirmosios krizės atveju, pagrindinės priežastys bus išorinės. Nes Lietuvos ekonomika maža, labai atvira ir priklausoma nuo to, kad vyksta aplink. Ypač nuo to, kas vyksta Europoje. Mūsų pagrindiniai partneriais ir tuo, nuo ko priklauso mūsų ekonomika, yra Vokietija ir pagrindiniai mūsų partneriai Rytuose. Nuo to, kas vyks Rusijoje, kas vyks Vokietijoje, priklausys pagrindiniai mūsų rodikliai. Taigi išoriniai faktoriai čia bus svarbiausia.

REKLAMA

Ir dar ypač todėl, kad viduje apsitvarkėme per tuos 2–3 metus daug geriau, negu tai buvo padaryta 2007–2008 metais. Turime mažesnius įsipareigojimus valstybės viduje gyventi ne pagal išgales, deficitas gerokai mažesnis, valstybės patikimumas kol kas yra tikrai gerai vertinamas. Ir netgi mes esame rodomi kaip pavyzdys kai kurioms pietinėms valstybėms.

Bet tai gali tikrai greitai pasikeisti, jeigu iš išorės ateis greiti ir stiprūs smūgiai. Minėjau, kad antra banga tikrai ateis, priklausys labai nuo to, kokio ji dydžio bus iš išorės. Na, o viduje priklausys nuo to, kaip nauja Vyriausybė po rinkimų tą supras ir kiek atsakingai elgsis.

Šitie perspėjimai yra iš tikrųjų perspėjimai, kad populizmui, tuštiems pažadams vietos ir erdvės visiškai nėra. Ir todėl tie, kas dabar kalba prieš rinkimus ir žada, turi suprasti, kad pažadams vietos nėra. Ir žadėti, ko negalima įvykdyti, tai žmonių tiesioginė apgaulė arba valstybės žlugdymas. Todėl visi politikai, kurie dabar eina į rinkimus, turi suprasti, kad Lietuva vienaip ar kitaip tikrai pajus antrą sunkmečio bangą. Ir kad Vyriausybė, kuri ateis, turės ne ką lengvesnes, o tikrai sudėtingas tarptautines ir vidines sąlygas savo darbui. Todėl ir siekimas valdžios turi būti labai atsakingas. Valdžia šį rudenį nebus saldi.

R. Miliūtė

dar viena
2012-07-11 22:02:51
Dar viena Mikalda atsirado. Atsibodo ta Voveruška, tegul važiuoja pailsėt į Braziliją
Atsakyti
Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!
Nieko aš ir 2012-07-12 17:27:50
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Prieš Paksą ir prieš Viktorą ir Butkevičių aršesnių už Kubilių nebus, o kol Kubilas valdys krizė nesibaigs tai kad brangieji laikas išspirti šituos aferistus,    ATSAKYTI
Nepasakok pasakų 2012-07-12 17:23:34
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
PRIE KO ČIA SOCDEMAI JAI TAU PARANOJA TAI GYDYKIS NEŽMEIŽES JŲ AR MIEGOJAI JŲ VALDIMU METU NEŽINAU GAL MENULIJE GYVENAI, BET AŠ PUIKIAI PRISIMENU KAD JŲ VALDIMU METU NEBUVO TOKIŲ BARDAKŲ IR JIE VALDĖ SĄŽININGAI KĖLĖ ALGAS IR PENCIJAS KARTU SU K,YLANČIAIS MOKESČIAIS O KAŽKOKS KUBILAS JIEMS LAZDĄ PAKIŠO PO RATAIS NAUDODAMASIS KRIZE    ATSAKYTI
vejas 2012-07-12 15:20:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Visa Lietuvos nepriklausomybes laikotarpi sali valde arba konservatoriai, arba socdemai. Iki ko tai privede Lietuva, matome visi... Labai laukiu Seimo rinkimu, kai pasikeis valdzia. Neseniai skaiciau partijos TVARKA IR TEISINGUMAS rinkimu programa. Patiko. Balsuosiu uz juos, nes noriu gyventi Treciojoje Respublikoje.   ATSAKYTI
APKALTĄ 2012-07-12 12:34:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Dėl SNORO aferos D.Grybauskaitėi APKALTĄ ir kalėjimą!   ATSAKYTI
Bedarbs 2012-07-12 11:24:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Prezidentė geriau padėtų iki nevilties nuskurdusiems Lietuvos žmonėms užuot nuolat juos bauginusi krizės bangomis...Taip darydama ji pati gali tapti tokia banga...pačia didžiausia -devintąja...   ATSAKYTI
net 2012-07-12 10:19:49
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
neabejoju, kad nenuslugus pirmajai bangai, ateis antroji, juk skolai atiduoti privalesim persiskolinti, o nafta taip pat brangs, todel neisvengiamai patirsim viso sio gerio pasekmes.   ATSAKYTI
DeathaS 2012-07-12 09:14:07
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Visiskai pritariu siam komentarui ! 2012-07-11 23:56:16
linkime pilsėti ) ir dar as pvz labai nustebau kai cia peza apie galimai artejancia antra krizes banga man kyla klausimas ar pirmoji krizes banga baigesi Lietuvoj?! manau ne ji tik padidejo valdant konservams ir sitai klaninei klapciukei! ir pritariu ,kad garliava isryskino ir galutinai apsviete visus antivalstybininkus ir iskrypelius ir parode kas dar bent siek tiek turi zmogiskumo! deja lietuvos auksciausi vadovai yra net ne zmones kazkokie parazitai kenkiantys zmonijai , bei dar daugelis kitu kurie valdo lietuva! ir dabartine valdzia kaip ir prezidente visa kalte vercia europai nors ji daug padejo lietuvai! patys viska isvoge ,prisimelavo ir dabar kaltina kitus ! ir sutynku ,kad lietuva turi kriziu premjera kurio uzduotis sukelti kuo didesne krize valstybeje ir sunaikinti ta valstybe!   ATSAKYTI
verto 2012-07-12 09:12:22
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ne veltui tavi nikas "afonia".   ATSAKYTI
afonia 2012-07-12 08:39:03
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Ir is kur tiek durniu Lietuvoje?Rasote bet ka svarbu ,kad rasyti.Prezidente saunuole,o kas liecia Lietuvos skolas,tai vienas juokas,juk Amerika paskendusi skolose o gyvena,Rusija irgi taip pat.Maziau dejuokit ir viskas bus gerai, o gal pasiilgot rusu valdzios?   ATSAKYTI
jo 2012-07-12 08:18:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
arteja krizes banga tokia, kad nunes visus
Lietuva turejo skola apie 10 milijardu, deka konservatoriu ir Grybauskaites valdymo, skola jau apie 50 milijardu, neatiduosim(su procentais) niekada, vergausim visi, vergaus vaikai ir anukai   ATSAKYTI
rrr 2012-07-12 08:00:18
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
jinai ir nebuvo isnykusi, tik apmaskuota, paziuresim kas tas skolas mokes, jei zmones isvaziuoja o aplamai atsiskleide pilnumai kas mus valdo vagys ir issigimeliai.   ATSAKYTI
Aušra 2012-07-12 07:57:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Įžeidei Lietuvos Prezidentę... - tuo įžeidei ir mane. Niekšas ?   ATSAKYTI
Aušra 2012-07-12 07:57:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Įžeidei Lietuvos Prezidentę... - tuo įžeidei ir mane. Niekšas ?   ATSAKYTI
PLATINKITE 2012-07-12 04:37:31
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
ŽMOGAU, TAVO PARAŠAS LABAI REIKALINGAS, PASIRAŠYK DĖL SAVĘS IR SAVO VAIKŲ UŽ REFERENDUMĄ DĖL AE.

erinkimai.lt/referendumas
   ATSAKYTI
TIESA = TIESIOGINĖ DEMOKRATIJA 2012-07-12 04:36:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Rinkimai – tai ne demokratija, rinkimai egzistuoja ir diktatūrinėse valstybėse. Demokratija – tai, kai sprendimus svarbiausiais valstybės klausimais priima ne grupė deputatų, tačiau piliečiai. Dar tarybų Lietuvoje, 1989 metais, priimtas Referendumo įstatymas neleidžia piliečiams dalyvauti sprendimų priėmime dėl Įstatyme nustatyto beprotiškai aukšto parašų barjero, kuris žymiai mažesnis taip vadinamose nedemokratinėse valstybėse. Lietuvoje esantis partinių ir oligarchinių klanų valdymas ir susiformavo dėl to, jog piliečiai yra beteisiai, negalintys pasinaudoti tiesioginės demokratijos teise ir pasipriešinti prieš klanus.

Kodėl politikai ir visuomenininkai, kurie paskutiniu metu yra įgavę žmonių pasitikėjimą, nekalba apie tautai tokį gyvybiškai svarbų dalyką, kaip tiesioginės demokratijos teisė dalyvauti referendumuose ir svarbiais valstybės ar administracinio vieneto klausimais priimti sprendimus. Todėl, jog jų interesas skiriasi nuo tautos intereso. Todėl, jog jų interesas yra valdžia - tiesiogiai arba per savo valdomus statytinius. Jiems, kaip ir dabartiniams valdžioje esantiems partiniams klanams, paėmus valdžią, tauta, turinti tiesioginės demokratijos teises, kliudytų, tvarkytis savo reikaliukus. Todėl nelaukime ir nesitikėkime iš jų, jog jie atstovaus tautos interesus. Jie – tai naujas drakonas, norintis pakeisti seną.

Savo interesus tauta atstovauti gali tik pati savarankiškai, panaudodama tiesioginės demokratijos institutą. Dėl jo ir verta kovoti. TIESA = TIESIOGINĖ DEMOKRATIJA.


Rusijoje gyvena 140 mln. Rusijoje norint inicijuoti referendumą reikia surinkti 2 mln. parašų, imant pagal Lietuvos principą, reikėtų 14 mln. parašų.
Baltarusijoje gyvena 9,7 mln. gyventojų, referendumui inicijuoti reikia 450 tūkst. parašų.
Šveicarijoje gyvena 7,6 mln. gyventojų. Referendumui inicijuoti reikia 50 tūkst. parašų, renkami 100 dienų; konstitucinei iniciatyvai reikia 100 tūkst. parašų, renkami 18 mėnesių.

Be to, Baltarusijoje ir Rusijoje žmonės turi teisę dalyvauti vietos (miesto, savivaldybės ir pan.) referendumuose, Lietuvos piliečiai tokios teisės neturi, kadangi šios teisės nenumato Lietuvos Respublikos Konstitucija.


Prezidentė piliečius paragino inicijuoti įstatymų keitimą, kurie pažeidžia demokratines teises. DABARTINIS KONSTITUCIJOS 9 STRAIPSNIS ŠIURKŠČIAI PAŽEIDŽIA TAUTOS DEMOKRATINES TEISES.


Liepos 16 d., pirmadienį, 14 val., V. Kudirkos aikštėje, Vilniuje, akcija prieš nedemokratinius Konstitucijos straipsnius.


SEIMO NARIAI, KURIE BALSAVO PRIEŠ DEMOKRATIJĄ.

facebook.com/264586623602209/posts/101820073295413
   ATSAKYTI
montekristas 2012-07-12 04:07:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Antroji krizes banga, paskui penkiasdesimtuji, nes fizikas labai didelis ekonomistas, galetu bent pasiskaityt pirmo kurso makroekonomikos vadoveli, kur labai paprastai parasyta, - ekonomines krizes metu butina mazintinti mokescius ir palukanu normas. Kito kelio nera. Pasmus viskas atvirksciai   ATSAKYTI
lukas 2012-07-12 00:53:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
Sita pana sunaikino Snora ir kada nors reikes atsakyti...   ATSAKYTI
Kas nesuprato 2012-07-12 00:37:25
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
LRT auditorija-mokesčių mokėtojų pinigais iki gyvos galvos išlaikomos menkystos ir naivoki senyvi kaimo žmonės,neturintys jokių galimybių naudotis internetu.Grybauskaitės pigi demagogija ir nyki propaganda buvo skirta jiems.Biudžetinės menkystos gal ir supranta viską,bet tylės,nes jų tarpe nemadinga kitokia,savarankiška nuomonė,o ir lengvo gyvenimo ir dar lengvesnių pinigų už nieko neveikimą prarasti nesinori.Gi iš senyvų kaimo gyventojų,tos rupios žemės druskos čia buvo begėdiškai išsityčiota be skrupulų.   ATSAKYTI
SIAUBAS 2012-07-12 00:28:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
dabar arbata su džiuvėsiais ,o tada arba arbata arba džiuvėsis   ATSAKYTI
hmm 2012-07-12 00:20:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
0
sikart kliuvo energetikams, monopolijos, zmoniu mulkinimas ir t.t. O apie teisesauga jau ne zodzio, cia viskas jau ok?   ATSAKYTI

Top Video

Plikledis vos netapo lemtingu: užfiksavo kraują stingdančią akimirką
DABAR RODOMA
Plikledis vos netapo lemtingu: užfiksavo kraują stingdančią akimirką
DABAR RODOMA
Nepaklausęs tėčio vaikinas labai pasigailėjo: dabar juokiasi visas internetas
DABAR RODOMA
Tarp gyventojų kilo panika: kiemuose užfiksavo nevaldomą pavojų
DABAR RODOMA
Reporterė netvėrė pykčiu: vyro poelgis tiesioginio eterio metu sukėlė sąmyšį
DABAR RODOMA
Dietistas atskleidė, kodėl stengiasi nevartoti pieno produktų
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
REKLAMA
Kalėdų Senis vandenyje (nuotr. stop kadras)
Į uostamiestį trumpam užsuko Kalėdų senelis. Kadangi Klaipėda stovi prie jūros, tad apie visus vaikų ir suaugusių norus jam papasakoja šimtamečiai eršketai. Tiesa, norėdamas ...
Vilniaus Rotušės aikštės eglutė (nuotr. Fotodiena/Justino Auškelio)
Šventiškai papuošti miestai ir miesteliai džiugina akis, bet dešimtys tūkstančių eurų, išleistų kalėdinėms miestų eglutėms ir lempelėms, kelia klausimų. Lietuvos miestai ...
Į Klaipėdos teismą atvedami sugyventiniai (nuotr. stop kadras)
Teismas leido suimti pusantro mėnesio mergytės lavonėlį pūti palikusią klaipėdiečių porą. Vyras suimtas mėnesiui, moteris dešimčiai dienų. Pastaroji kaltinama palikusi vaiką, o ...
Gitanas Nausėda (nuotr. stop kadras)
Prezidentas Gitanas Nausėda darbą kabinete Prezidentūros rūmuose šiandien iškeitę į regioną – apsilankymą Utenos krašte. Esą nuo šiol dalis prezidento darbo dienų vyks būtent ...
Nuogas vyras gąsdino moksleivius (nuotr. stop kadras)
Siaubingas išpuolis sukrėtė Kauno Tado Ivanausko progimnazijos bendruomenę. Mokyklos teritorijoje lakstė nuogas vyras, pagriebęs laikė antrokes, jas lietė, galimai trynėsi ir ...
REKLAMA

TELEVIZIJA

TVPlay

Top Video

Plikledis vos netapo lemtingu: užfiksavo kraują stingdančią akimirką
DABAR RODOMA
Plikledis vos netapo lemtingu: užfiksavo kraują stingdančią akimirką
DABAR RODOMA
Nepaklausęs tėčio vaikinas labai pasigailėjo: dabar juokiasi visas internetas
DABAR RODOMA
Tarp gyventojų kilo panika: kiemuose užfiksavo nevaldomą pavojų
DABAR RODOMA
Reporterė netvėrė pykčiu: vyro poelgis tiesioginio eterio metu sukėlė sąmyšį
DABAR RODOMA
Dietistas atskleidė, kodėl stengiasi nevartoti pieno produktų
DABAR RODOMA
Automobilių mokestis Lietuvoje: koks scenarijus yra realiausiais
DABAR RODOMA
32 Valančiūno taškai neišgelbėjo „Grizzlies“
DABAR RODOMA
Kulvinskytė prakalbo apie šeimos pagausėjimą: to laukia visa šeima
DABAR RODOMA
Bijojo judėti net automobilyje: „ledo bombos“ talžė automobilio langą
DABAR RODOMA
Vyras nufilmavo, kaip degalinė apgavo ir priskaičiavo daugiau už kurą
2020 metų Lietuvos biudžetas: kieno dalis jau nuraškyta aišku ir šiandien
DABAR RODOMA
2020 metų Lietuvos biudžetas: kieno dalis jau nuraškyta aišku ir šiandien
DABAR RODOMA
Gitanas Nausėda apie keliavimą į regionus: yra pasikartojanti problema
DABAR RODOMA
Klaipėda vis labiau stebina: Kalėdų Senelis – atnėrė vandeniu
DABAR RODOMA
Keičiama Klaipėdoje rasto negyvo kūdikio mirties galima versija
DABAR RODOMA
Paskaičiavo: kiek vidutiniškai lietuvis pasirengęs išleisti Kalėdoms
DABAR RODOMA
Vilniuje neeilinė avarija: iš degalinės veržėsi dujos
DABAR RODOMA
Sukrėstos moksleivės papasakojo apie nuogaliaus išpuolį prie mokyklos
DABAR RODOMA
Politologai apie nuleistą kartelę pateikimui į Seimą: bus išbandymas patiems rinkėjams
DABAR RODOMA
Vieta Radviliškio rajone kaip užkeikta: ir šįryt įvyko mirtina avarija
DABAR RODOMA
Įamžino gėdingą Gražulio poelgį Seime: dovanėlę iš nosies prilipdė ant palangės
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų