Kaip vertinti epidemiologinę situaciją šalyje, kalbėjome su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiąja specialiste Daiva Razmuviene.
Laba diena, visai neseniai sėdėjome šitoje pat studijoje ir kalbėjom, kiek daug tų koronaviruso atvejų ir tai buvo 32 atvejai per parą. Dabar jau praktiškai dvigubai – 62 vakar, 61 šiandien. Ar tai reiškia, kad kiekvieną dieną vis sparčiau šaunam į viršų?
Taip, jeigu paimtumėme tą statistiką, kaip kiti sako, neįdomi ta jūsų statistika, bet ji yra labai svarbi. Nes mes matome, kad per rugsėjo rugsėjo pirmas 17 dienų, turime 632 atvejus, kai per visą rugpjūčio mėnesį turėjom truputį virš 500.
Tikrai susirgimų skaičiai kiekvieną dieną auga, bet jie neauga dvigubais skaičiais kiekvieną dieną, kaip mes sakome, jie (atvejai didėja – red. past.) po truputį.
Ta kreivė yra tokia vangiai kylanti į viršų, bet didėjanti. Ir jeigu dabar pagalvosime apie visą rugsėjo mėnesį, tai tikrai galime pasiekti, netgi viršyti balandžio mėnesio sergamumą, kai per visą šių metų balandžio mėnesį buvo registruota virš 800 (atvejų – red. past.).
Tai, manau, kad tikrai, jeigu toliau bus tokie protrūkiai, kaip dabar vyksta ir ugdymo, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose tam tikro profilio, tie skaičiai gali būti didesni, bet vėlgi nereikia čia labai išsigąsti. Tai buvo žinoma, tai buvo prognozuojama, nes tai yra šaltasis metų periodas.
Bet dar to šalto periodo nelabai ir yra, dar tik vos, vos atvėso. Nes buvo kalbama, kad ten spalio ar lapkričio mėnesiais, kai jau tikrai bus šalta, kada visi sueisime į vidų. Na, dar ne visai taip yra, dar šiltų dienų mes turim.
Taip, nes tas šaltasis metų periodas, mes nekalbam apie lauko temperatūrą, mes kalbame apie mūsų socialinį bendravimą. Prasidėjo ugdymo įstaigų procesas, įvairiausių lygmenų, dabar susirinko pirmakursiai, jie vėl atvažiuoja į kitus miestus, jiems reikia susipažinti, vėlgi matome židinius ir bendrabučiuose, būtent aukštųjų ugdymo įstaigų.
Taip pat ir vidurinės mokyklos. Aišku, ne visos buvo pasiruošę. Nes matome pagal tai, kiek yra susirgusių tam tikrose vidurinėse mokyklose ir kiek tie susirgę atvejai yra turėję sąlytį, kontaktą, kiek yra izoliacijoje.
Per šiandien parą mes girdime apie 7 naujus tuos židinius. Kiek iš viso jų yra ir atvejų mokymo įstaigose?
Iš viso šiai dienai mes jau turime beveik 40 židinių, užvakar buvo 5, vakar dieną 7 nauji židiniai.
Židiniai plečiasi ugdymo įstaigose. Aišku, kol kas ten, kai naujas židinys, yra pavieniai atvejai. Tai iš viso yra 43 ugdymo įstaigos ir izoliacijoje yra virš 800 asmenų – 880.
Moksleivių ir mokytojų, ir ne pedagogų yra virš 50 jau, kurie serga. Ir, aišku, yra tokių ugdymo įstaigų, kai vienas pedagogas, dirbantis dviejose ugdymo įstaigose, jis sugebėjo turėti kontaktą beveik su 300 asmenų.
Ar galima manyti, kad už mėnesio daugelyje mokyklų gali būti didžioji dalis užsikrėtusių asmenų?
Jeigu tokiais nedideliais žingsneliais, bet vis dėlto plis, aš manau, kad plis, tikrai, nes kiekvienais metais mes turime ir gripus, ir kitų peršalimo ligas.
Koronavirusinė infekcija yra niekuo ne kitokia, plinta oro lašeliniu (būdų – red. past.), tikrai bus. Bet kas yra tokio, sakyčiau, teigiamo, nes tai plinta uždarose patalpose, tai yra aiškus židinys, turintis savo asmenų skaičių, žinomi tie asmenys, lengva juos surinkti ir lengva identifikuoti. <...> Yra lengviau tirti židinį, kai jis yra lokalus.
Pastarosiomis dienomis tas virusas nustatomas ir ligoninėse. Ar galima manyti, kad tų židinių daugės ir ligoninėse? Galbūt žmonės eiti į ligonines yra nesaugu?
Kadangi apie rugpjūčio mėnesį, galbūt nuo liepos pabaigos, apskritai turėjome iki rugsėjo mėnesio tiktai apie 15 medikų, kuriems buvo nustatyti teigiami koronavirusinės infekcijos atvejai.
Dabar rugsėjo mėnesį mes turime jau židinius, bet tie židiniai vėlgi yra lokalūs. Ir jeigu kalbėtumėme apie Radviliškį, tai yra slaugos, ilgalaikės priežiūros.
Aišku, šitos ligoninėse yra ypatingai aukštos rizikos, nes ten yra žmonės yra su keliais rizikos veiksniais: amžius, lėtinės ligos ir jų ilgas buvimas.
Vėlgi, kalbant apie Radviliškio ir kitas tokio profilio asmens sveikatos įstaigas, jose nebuvo išlaikytas infekcijų kontrolės režimas ir virusui buvo sudarytos palankios sąlygos plisti.
Jeigu ir toliau artimiausiu metu taip pat didės, ar galima manyti, kad vėl bus įvestas karantinas?
Aš manau, kad karantino tikrai neturėtų būti, nors labai sunku prognozuoti. <...> Kol kas, ką mes matome, tie lokalūs židiniai yra pilnai valdomi. Aišku, gali būti lokalūs karantinai, kai buvo Nemenčinėje, kaip žinome, Ukmergėje, tai yra įmanoma, leidžiama.
Vėlgi – kodėl uždarinėti visą Lietuvą, jeigu problema yra, sakykime, viename ar kitame Lietuvos krašte?
Visą pokalbį su NVSC specialiste Daiva Razmuviene kviečiame žiūrėti vaizdo siužete.
