Pasirodo, milijonais galima skaičiuoti ne tik pinigus, nuskaityti žmonių genomai taip pat greitai bus skaičiuojami milijonais. Beveik prieš 20 metų paskelbta pirmoji juodraštinė (nepilna) žmogaus genomo seka, atvėrusi žmogaus genomo paslaptis mokslui ir praktikai. Dabar jau nuskaityti tūkstančių žmonių genomai, o 2025 metais tikimasi, kad šis skaičius sieks kelis milijonus, rašoma pranešime spaudai. 

Genai (nuotr. 123rf.com)

Genai (nuotr. 123rf.com)

Kadangi nuskaitytų arba nusekvenuotų genomų skaičius auga didžiuliais tempais, Europos komisija ėmėsi iniciatyvos sukurti bendras Europos genomų sekvenavimo ir genominės informacijos naudojimo gaires. Tai bendra Europos valstybių iniciatyva, kuri padės gausybę genomikos duomenų padaryti prieinamais ir naudingais medicinos inovacijų kūrimui. Tam būtina teisinė, metodologinė, IT bazė ir bendraeuropiniai susitarimai, kurie leistų saugiai atverti gausius genomikos ir sveikatos duomenis personalizuotos medicinos pažangai.

Genomika medicinos progresui

Kokia nauda iš nuskaitytų genomų? Taip kaupiamos žinios apie žmogaus genetinių ypatumų ryšį su jo sveikata. Norint padaryti svarius apibendrinimus apie genetinio pokyčio įtaką tam tikros ligos išsivystymui nepakanka kelių nuskaitytų genomų, todėl Europa vienija savo resursus.

REKLAMA

„Žinios apie žmogaus genomo ypatumus padeda kurti prevencines strategijas ligoms išvengti, teikia žinių kuriant naujus vaistus, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) vadovė genetikė prof. Sonata Jarmalaitė. – Tik genomikos eroje atsirado galimybė personalizuotai pažiūrėti į kiekvieną ligos atvejį. Personalizuota, genetinėmis žiniomis paremta medicina ženkliai pagerino retų ligų, vėžio gydymo galimybes. Anksčiau mirtinos ligos dabar vis labiau tampa  kontroliuojamos. Lietuvai labai svarbu vystyti nacionalinį genomo planą, nes tik geriau pažinę savo genetinius ypatumus galėsime atsakyti, kodėl mūsų sveikatos rodikliai vieni prasčiausių Europoje.“

prof. Sonata Jarmalaitė

prof. Sonata Jarmalaitė

Prof. S. Jarmalaitė tikisi, kad šios iniciatyvos įgyvendinimui pasitarnaus ir neseniai Lietuvoje startavęs Nacionalinio biobanko projektas. „Didžiausi Lietuvos universitetai ir klinikos šiame projekte bendrai ketina surinkti virš milijono biologinių mėginių iš ligonių ir sveikų savanorių. Genominiai duomenys susieti su klinikiniais įrašais bus puiki priemonė moksliniams tyrimams, naujų sveikatos srities atradimų platforma,“ – sako prof. S. Jarmalaitė.

Profesorė genetikė atkreipia dėmesį, jog kiekvienas iš mūsų ne tik ypatinga asmenybė, bet ir vaikštantis unikalus genomas. „Kiekvieno žmogaus genomas skiriasi 4-5 mln. genetinių taškų arba nukleotidų, – sako prof. S. Jarmalaitė. – Tai ne tik formuoja mūsų unikalumą, bet ir nulemia polinkį kai kurioms ligoms. Nuskaičius naviko genomą galima suprasti ligos priežastis, parinkti tinkamiausią gydymą, prognozuoti ligos eigą.“

REKLAMA

Iniciatyva mokslininkams ir pacientams

Bendras Europos Sąjungos projektas „Mažiausiai vieno milijono nusekvenuotų genomų pasiekiamumas ES iki 2022 metų“ startavo 2018 m. balandžio 10-ąją – skaitmeninių technologijų dieną (Digital day). Tarp pirmųjų 13 Europos šalių, pasirašiusių bendrų veiksmų deklaraciją buvo ir Lietuva. Šiuo metu į iniciatyvą yra įsitraukusi 21 šalis, ką tik prie iniciatyvos prisijungė Vokietija, dar 6 šalys yra aktyvios iniciatyvos stebėtojos.

NVI mokslo projektų koordinatorė dr. Asta Ščėsnaitė-Jerdiakova sako, jog projekto vykdymui suburta 10 darbo grupių, kurios sieks šią daugialypę iniciatyvą aprėpti ir suvienyti į vieną, atsižvelgiant į vėžio, retų ligų, geros sekoskaitos praktikos, etinius, teisinius ir daugelį kitų aspektų. Tarptautiniams susitarimams įgyvendinti šalyse projekto dalyvėse kuriamos atitinkamos darbo grupės, einamąsias užduotis perkelsiančios į nacionalinę erdvę.

Asta Sčėsnaitė

Asta Sčėsnaitė

„Simboliška, kad vasario 4 – Vėžio žinomumo dieną – bendru šalių dalyvių sutarimu Milijono genomų projekto gairės buvo patvirtintos, jomis vadovaujantis palaipsniui bus siekiama užsibrėžtų tikslų, – aiškina dr. A. Ščėsnaitė-Jerdiakova. – Projektas susiduria su įvairiais iššūkiais –  visuomenės nuomone, teisiniu reglamentavimu, etiniais aspektais, duomenų saugumo, standartų, kokybės, klinikinių ir fenotipinių duomenų apimties klausimų sprendimu. Aktyviai diskutuojama ir ieškoma sprendimų, idėjų semiamasi iš geros praktikos pavyzdžių. Rengiama suvestinė apie nuskaitytų genomų apimtis Europos valstybėse.“

REKLAMA

Lietuva šioje srityje neturi kuo didžiuotis. O štai Estija, vykdydama nacionalinį Estijos genomo projektą, jau turi virš 50 tūkst. gyventojų genominių duomenų, susietų su sveikatos duomenimis. Suomija vykdo Nacionalinio genomo strategiją, pagal kurią gyventojų genominiai duomenys lengvai susiejami su metaduomenimis ir e-sveikatos sistema.

„Lietuva nacionalinio genomikos plano kol kas neturi, bet sudarytas Nacionalinio žmogaus genomo tyrimų koordinavimo komitetas, kuriam vadovauja SAM viceministrė Kristina Gruolienė“, – sako dr. A. Ščėsnaitė-Jerdiakova.

Genomai klinikoje

NVI Genetinės diagnostikos laboratorijoje kasdien tiriamos vėžio genų sekos pacientų mėginiuose. Pagal mutacijos pobūdį parenkama šiuolaikinė biologinė terapija, kuri tinka ne kiekvienam ligoniui.

„Žmogaus genomas labai didelis, tad šiandien gydymo parinkimui tiriame tik kai kurias sekas, – sako Genetinės diagnostikos laboratorijos vedėja dr. Rasa Sabaliauskaitė. –  Ateityje išsamus naviko genomo tyrimas gali tapti būtina ligos diagnozės dalimi. Žinodami naviko genominį profilį ne tik galėsime parinkti tinkamiausią gydymą, bet ir prognozuoti ligos agresyvumą, progresavimo riziką.“

Rasa Sabaliauskaitė

Rasa Sabaliauskaitė

Jau dabar NVI atliekami kai kurių retų navikų išsamūs genominiai tyrimai. Kartu su genominiais duomenimis gydytojams pateikiamas biologinių vaistų, kuriems šis navikas jautrus, sąrašas. „Bendradarbiaudami su Tarptautine vėžio agentūra ir Sangerio institutu ketiname nuskaityti apie 200 inkstų navikų genomų, – sako dr. R. Sabaliauskaitė. –  Tikimės, kad genetinė seka padės atskleisti paslaptį, kodėl lietuvių sergamumo inkstų vėžiu rodiklis didžiausias Europoje, o mirtingumas nuo šios ligos yra vienas didžiausių pasaulyje.“

REKLAMA

Kaip vyksta sekoskaita?

„Pirmiausiai vyksta ėminio paėmimas, išgryninama DNR ir tada ruošiama genetinė „biblioteka“, – aiškina dr. R. Sabaliauskaitė. – Priklausomai nuo mėginių skaičiaus ir nuo tyrimo tikslo, mėginio paruošimo procedūra gali užtrukti nuo 3 dienų iki 3 savaičių. Tuomet bibliotekomis užpildomas specialus lustas ir prasideda sekvenavimas. Sekos nustatymas vyksta automatizuotai naujosios kartos sekoskaitos aparatuose, kurie priklausomai nuo jų galingumo, gali skaityti keletą genomų vienu metu. Deja, Lietuvoje tokių pajėgumų neturime. Pokyčius genome padeda suprasti kompiuteriniai algoritmai, kiekvieną unikalų genomą lygindami su pasauliniu standartu –  referentine žmogaus genomo seka.“

Dr. R. Sabaliauskaitės nuomone, šiandien onkologinėje klinikoje aktualu sekvenuoti vėžio genus, o ne visą genomą. „Įgyvendinus Milijono genomų projektą galėsime Lietuvos genominius pokyčius lyginti su kitų šalių duomenimis, tai padės suprasti bendras ligų atsiradimo priežastis, tendencijas. Bus sukurta be galo naudinga Europos genomų duomenų bazė, reikšminga ne tik onkologijai, medicinai bendrai, bet ir daugeliui kitų mokslo sričių“, – projekto svarbą aiškina dr. R. Sabaliauskaitė.

Šiuolaikiškiems pacientams – naujausias gydymas

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktorė inovacijoms prof. A. Jankauskienė – viena iš Lietuvos atstovių Milijonų genomų projekte – pasakojo, kad įvairių žmonių populiacijų tyrimai atskleidžia jų genetinės įvairovės skirtumus, tarp jų – skirtingą su įvairia patologija ar polinkiu jai siejamų bei už vaistų metabolizmą atsakingų genų alelių dažnį. Atskirų populiacijų tyrimai yra labai svarbūs dėl tokiose populiacijose išlikusių specifinių genetinių ypatumų, jų unikalumo besikeičiant aplinkos veiksniams, todėl yra labai svarbu turėti savus tyrimus.

REKLAMA

Prof. Augustina Jankauskienė

Prof. Augustina Jankauskienė

„Mūsų ligoninė nuolat siekia būti inovatyvi, progresyvi gydymo įstaiga, galinti pasiūlyti pacientui naujausius ir individualizuotus ištyrimo ir gydymo planus. Yra labai svarbu neužsidaryti savo kiaute, o gebėti dalintis informacija, mokytis iš kitų ir perimti pasiekimus, jaučiant šios dienos pulsą“, – pabrėžė profesorė. – Mūsų pacientai yra šiuolaikiški ir todėl šių metodų taikymas teikia vis daugiau galimybių nuo bendrų gydymo schemų pereiti prie žymiai veiksmingesnio ir kuo mažiau šalutinių poveikių turinčio individualizuoto gydymo.

Direktorė inovacijoms prof. A. Jankauskienė įsitikinusi, kad yra labai svarbu šviesti visuomenę, supažindinti su naujomis galimybėmis ir būti joms atviriems, būtinas geranoriškas ir koordinuotas bendras darbas, nes pagrindinis tikslas yra žmogaus sveikata.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Profesorius Kasiulevičius įvardijo Lietuvos ir pasaulio galimus scenarijus dėl koronaviruso
DABAR RODOMA
Nepaprasta prieglaudoje gyvenančio keturkojo istorija: visus pasitinka su šypsena
DABAR RODOMA
Sunku patikėti: išsitraukė kamerą pamačius, kaip moteris pilasi kurą
DABAR RODOMA
Farai. „Farų“ operatorius tapo neblaivaus taksisto įniršio taikiniu: tokio protrūkio nesitikėjo
DABAR RODOMA
Moterys parduotuvėje susimušė dėl tualetinio popieriaus: pamatykite vaizdo įrašą
DABAR RODOMA
Užfiksuotas smurto protrūkis vienoje Lietuvos mokykloje
DABAR RODOMA
Farai. Pamatę, kas po avarijos liko iš BMW, pareigūnai liko priblokšti: išgirdo fantastinę istoriją
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Vaikų teisės su tarnybomis laužėsi į butą: mama ir dukra laukė susigūžusios
DABAR RODOMA
Prieš srovę. Alkoholikės mama kreipėsi į politikus: maldauja dukrą gydyti priverstinai
DABAR RODOMA
Visi mes žmonės. Maldeikienė parodė jautriausią savo pusę: prakalbo apie tėčio mirtį
REKLAMA
Gabrielius Landsbergis (nuotr. Fotodiena.lt/Pauliaus Peleckio)
Seimo valdybos nariai nuo balandžio 1-osios nebenaudos reprezentacijai skirtų lėšų ir siūlo jų pavyzdžių sekti premjerui bei ministrams. Toks sprendimas pirmadienį priimtas ...
(nuotr. Vilnius.lt)
Vilniuje užtikrinti tvarkai viešose vietose bei informuoti gyventojus bus pasitelkti dronai, pirmadienį pranešė sostinės savivaldybė. Pasak savivaldybės, septyni savanorių ...
Remigijus Šimašius (Paulius Peleckis/Fotobankas)
Pirmadienį Vilniaus meras Remigijus Šimašius savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą, kuriuo kreipėsi į žmones.  Meras tikino, kad šiuo metu, norint įveikti virusą, ...
Aurelijus Veryga (nuotr. stop kadras)
Pirmadienį sveikatos apsaugos ministras, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovas Aurelijus Veryga pateikė naujausią informaciją apie ...
Koronavirusas plinta (nuotr. Raimundo Maslausko)
Akmenės rajone savaitgalį nustatytas pirmasis koronaviruso atvejis. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė Akmenės rajono savivaldybė. Tiesa, dar vienas atvejis nustatytas ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų