Rusijos grėsmei pastaraisiais metais vėl suvienijus Lietuvą ir Lenkiją, šalių politikai sekmadienį paminėjo Liublino unijos 450-ąsias metines.

Viktoras Pranckietis (nuotr. Eimanto Genio)

Viktoras Pranckietis (nuotr. Eimanto Genio)

Šia 1569 metų liepos 1 dieną pasirašyta sutartimi Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) ir Lenkija susijungė į Abiejų Tautų Respubliką (ATR), apėmusią ir dalį dabartinės Baltarusijos bei Ukrainos teritorijų, bet žlugusią XVIII amžiaus pabaigoje.

Unijos metinių paminėjimo renginiuose Liubline dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir dar aštuoni Seimo nariai; į Lenkiją taip pat atvyko Lietuvos kultūros, švietimo veikėjų.

Tai rodo, kaip bėgant metams pasikeitė Liublino unijos vertinimas Lietuvoje – prieš šimtmetį toks vizitas būtų buvęs neįmanomas dėl tautinio judėjimo ypatumų ir prastų santykių su lenkais.

REKLAMA

Sprendimas kurti bendrą valstybę su Lenkija Lietuvoje tarpukariu laikytas pragaištingu, nes LDK suverenitetas unijos sutartimi buvo apribotas. Vis dėlto atkūrus nepriklausomybę nuo sovietų istorikai stengiasi pabrėžti, jog Liublino unija iki galo nesunaikino Lietuvos savarankiškumo ir buvo reikalinga dėl kylančios karinės grėsmės iš Maskvos.

Šiuo metu Rusijos grėsmė vėl skatina Lietuvą ir Lenkiją vienytis bei tapo viena svarbiausių priežasčių vėl gerėti šalių ryšiams, nepaisant išliekančių nesutarimų dėl istorijos ar tautinių mažumų padėties.

„Rusijos įvykdyta Ukrainos Krymo aneksija, karas Donbase, politiniai veiksmai ukrainiečių atžvilgiu pakeitė saugumo padėtį Vidurio ir Rytų Europoje. Rusijos grėsmė šiandien yra tiek pat reali, kaip ir prieš 450 metų“, – Liubline vykusioje diskusijoje kalbėjo V. Pranckietis.

„Vienybės jėga saugojo mus nuo ordos, tesaugo ir šiandien“, – pridūrė jis.

Pavadinęs Liublino uniją Europos Sąjungos (ES) pirmtake, jis tvirtino, kad sutarties sudarymo metu vykusi diskusija, ko Abiejų Tautų Respublikoje turi būti daugiau – šalių suvereniteto, federalizmo ar vienijimosi – aktualumą atgauna ES formatais.

„Mokykimės iš savo praeities, venkime liberum veto ir siekime plačios ir taikios vienybės“, – teigė V. Pranckietis, turėdamas omenyje situaciją, kai dėl ATR įstatymų leidėjų teisės vienašališkai blokuoti priimamus teisės aktus strigdavo parlamento darbas.

Pulkininkas Arturas Jasinskas, tarnaujantis bendros Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos brigados vado pavaduotoju, sakė įžvelgiąs istorinių paralelių tarp susijungimo į Abiejų Tautų Respubliką ir jo atstovaujamo karinio vieneto.

REKLAMA

„Turėdami bendrą vienetą su Lenkija ir Ukraina šiandien esame tik stipresni, kaip ir buvome tada“, – sakė karininkas.

Lenkai: unija buvo kompromisas

Lenkijos politikai Liublino uniją pavadino kompromisu, taip atkartodami šios šalies akademikų ir kultūrininkų ketinimus kalbant apie ATR pabrėžti dviejų šalių sąjungą, o ne įvardyti LDK kaip į Lenkiją inkorporuotą valstybę.

„Liublino unija buvo epochos įvykis, kuris daugeliui metų nustatė politinę ir visuomeninę tvarką Vidurio ir didžiąja dalimi – Rytų Europoje. Dėl jos susikūrė Abiejų Tautų Respublika – politinis darinys, tapęs pavyzdžiu pavykusio kompromiso tarp įvairių tautų, kraštų, religijų, kultūrų ir kalbų“, – kalbėjo Lenkijos Seimo maršalka Marekas Kuchcinskis.

Pasak jo, Liublino unijoje galima rasti daug pavyzdžių šių dienų tarptautinei politikai, kaip būtų galima ginti bendras valstybes ir bendradarbiauti gerbiant daugiakultūriškumą bei kiekvienos šalies kultūrą.

„Šie tikslai suformuluoja klausimus dėl saugumo, raidos, gyvenimo lygio ir kultūros paveldo. Tai yra tikslai, kurių verta siekti, nes tai – bendradarbiavimo pamatai“, – teigė M. Kuchcinskis.

Lenkijos Senato maršalka Stanislawas Karczewskis sakė, kad Liublino unija buvo svarbi ne tik Lietuvai ar Lenkijai, bet ir visų regiono šalių vystymuisi.

Diskusijoje dalyvavęs Baltarusijos žemųjų parlamento rūmų pirmininko pavaduotojas Leonidas Kačina tvirtino, kad „dėl Liublino unijos Baltarusijos visuomenė užėmė labai speficinę ir tvirtą vietą Europos bendruomenėje“.

Kai kurie baltarusiai pastaraisiais metais ėmėsi smarkiai pabrėžti savo įtaką tiek Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, tiek Abiejų Tautų Respublikoje.

REKLAMA

Liubline sekmadienį viešėjusios delegacijos dalyvavo metinėms paminėti skirtose šv. Mišiose ir padėjo gėlių prie unijai skirto paminklo, pastatyto Lietuvos vardu pavadintoje miesto aikštėje.

Po diskusijos Liubline veikiančiame Kultūrų susitikimo centre šalių atstovai dalyvavo šventiniame koncerte.

Šventiniuose renginiuose taip pat dalyvavo Latvijos parlamento pirmininkė Inara Mūrniecė, politikai ir diplomatai iš Vengrijos, Čekijos, Estijos, Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos.

Patogiausias būdas sužinoti daugiau - sekti naujienas mūsų „Facebook“ paskyroje!

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.

Nėra komentarų. Būk pirmas - komentuok!

Top Video

TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Skaičiai gąsdina: per karantiną 11400 į septintą dešimtį įkopusių asmenų neteko darbo
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Žada masinį tyrimą dėl Covid-19: aiškinsis, kokį imunitetą sugebėjome įgyti
DABAR RODOMA
Farai. Klaipėdoje BMW lėkė tarsi viesulas: taranavo automobilį ir išrovė medį
DABAR RODOMA
„Pasikalbėkim #IŠNAMŲ“ su Zuokiene apie savanorystę COVID-19 židinyje ir nemalonų vyro akibrokštą
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Nausėda gimtadienį sutiko Nidoje, keturių žvaigždučių viešbutyje
DABAR RODOMA
TV3 žinios. Lietuvoje savaitgalį – susirgimų koronavirusu šuolis
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Egzaminai prasidės birželio 22 d.: aiškėja tvarka, kaip jie vyks
DABAR RODOMA
TV3 Žinios. Koronaviruso židiniai plečiasi globos namuose: sergančiųjų daugėja Antaviliuose, Širvintose
DABAR RODOMA
Vilniaus centre užpultas Anušauskas su žmona: ieško kaltininko
DABAR RODOMA
Gero vakaro šou. Sesutės Emilija ir Martyna pasakė, kuo užsiima jų tėtis
REKLAMA
 A. Abromavičius  (nuotr. SCANPIX)
Kai kam gali iškilti klausimai, kaip sekasi atremti koronavirusą Ukrainai, kaip šioje šalyje teikiama parama gyventojams ir kaip vertinamos lietuvių pastangos išbristi iš ...
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis (Paulius Peleckis/Fotobankas)
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis ketvirtadienį buvo iškviestas į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) būstinę ir apklaustas ...
Narkevičius – vėl įvykių sūkuryje: Trakų rajone sustabdytas keliuko remontas kelia daug klausimų (nuotr. stop kadras)
Dar vienas įtartinas susisiekimo ministro Jaroslavo Narkievičiaus keliukas. Paaiškėjus, kad Varnikų gyvenvietėje už daugiau nei pusantro šimto tūkstančių eurų bus ...
Vilniuje – kalbantys meno simboliai: prabils net vadinamasis vamzdis prie Neries (nuotr. stop kadras)
Metas susipažinti su kalbančiomis skulptūromis. Šiemet sostinės gyventojai ir svečiai galės prakalbinti dar tris miesto simbolius, o bene kontraversiškiausias jų – Neries ...
Kaune kiekvieną ketvirtadienį dalijama kareiviška košė: porcijos dingsta akimirksniu (nuotr. stop kadras)
Kaune karantino metu kiekvieną ketvirtadienį dalinama kareiviška košė. Net 1000 porcijų dingsta akimirksniu, o norinčiųjų ja pasistiprinti tik daugėja. Taip karo lauko virtuvė ...
REKLAMA

×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų