Lietuvoje farmacijos verslas koncentruojamas ir prognozuojama, kad mažosioms vaistinėms greitai beliks 20 proc. rinkos.
Smulkieji, kuriems paliekamos "tik nišos", piktinasi, kad tinklai iškreipia pačią farmacijos, kaip medicininės paslaugos, esmę, rašo "Verslo žinios".
Didžiųjų tinklų atstovai prognozuoja, kad mažosioms vaistinėms liks apie 20 proc. Lietuvos farmacijos rinkos, o dėl didžiojo gabalo tarpusavyje kausis tinklai. Tai, kad pastaraisiais metais įmonių, besiverčiančių medikamentų prekyba, skaičius sparčiai mažėja - visų pripažįstamas faktas. Pernai tokių buvo likę 592.
"Skaičiuojama, kad Lietuvoje veikia apie pusantro tūkstančio vaistinių. Nepriklausomų vaistinių sumažėjo 20 proc., atitinkamai jos neteko ir šios dalies rinkos. Akivaizdu, kad vyksta koncentracija", - teigė "Camelia" vaistinių tinklo vykdomasis direktorius Mindaugas Antanaitis. Jo skaičiavimais, pernai visa farmacijos rinka Lietuvoje augo 14 procentų.
Lietuvos vaistinių sąjungos pirmininkas Gintautas Pranckevičius įsitikinęs, kad tik komercija besirūpinantys tinklai plėsdamiesi "iškreipia farmaciją, kaip medicininę paslaugą".
Tuo tarpu "Eurovaistinės" valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius tvirtina, kad konkurencija vyksta ne tik tarp tinklų, bet ir tarp tinklų bei pavienių vaistinių ir vien tarp pavienių vaistinių. Tokia didelė konkurencija, jo nuomone, apsaugo vartotojų interesus, nors tinklams priklausančios rinkos dalis yra didesnė negu mažųjų vaistinių.
2006-ųjų pabaigoje Lietuvoje buvo 1602 vaistinės, o dar prieš metus - 1520 . 2005 metais įmonių, besiverčiančių medikamentų prekyba, atitinkamai sumažėjo nuo 665 iki 592-ų.
