Viena iš demokratijos klaikiausių grimasų - kai vaikai išpendėja ir visa vertingiausia, ką vyresnė karta nori perduoti (o tai visada susiję su savęs apribojimu)laikoma kaip spaudimas. Spaudimas - praleisti vyrsenį į priekį, spaudimas - sveikintis su žmonėmis, spaudimas - gilintis į tikėjimą, galų gale, spaudimas - sunkiai mokytis ir t.t.t
Jei debilėjantys tėveliukai (jau auganti tokia pirmoji "viskas galima" karta ) eis tuo keliu, kad padaulis turi prisitaikyti prie vaikų ir kūdikių protelio, sekanti karta turės savo pasaulį priderinti prie jų gyvulėlių - šuniukų, beždžionėlių ir kt. intelekto.