Naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į Vilniaus universiteto Augalo kolekcijų skyriaus vadovą dr. Darių Ryliškį, kuris pasidalijo, kokia nuodingų augalų populiacija Lietuvoje, o taip pat nurodė, kokių augalų šiukštu negalima liesti.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Padarykite tai savo svogūnams: derlius bus daug gausesnis

Paaiškino, kodėl daigai ištįsta: štai kas padės to išvengti

Vyriausybė atšaukė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl šalnų

+1

Nuodingų augalų populiacija Lietuvoje

Kaip pokalbio metu pasakojo dr. D. Ryliškis, nuodingų augalų Lietuvoje yra nemažai. Specialistas citavo prof. J. R. Naujalio knygą „Nuodingieji augalai šalia mūsų“ ir pateikė rašytojo mintį – Lietuvoje žinoma apie 120 savaiminių nuodingų augalų rūšių, tai sudaro maždaug 9 proc. visų mūsų krašto laukinių augalų.

Pašnekovas aiškino, kad populiacijos dydžiai yra skirtingi: „Kai kurios rūšys yra retos ar saugomos (pvz., statusis atgiris ar vėjalandė šilagėlė), tačiau nemaža dalis – visiškai įprastos ir gausios pievose, pakelėse, paežerėse ar miškuose (pvz., pelkinis gailis, europinė pipirlapė, aitrusis šilokas, pavasarinis švitriešis.“

Dr. D. Ryliškis, sakė, kad pats nuodingumo reiškinys nėra retas, nes daugelis augalų turi toksinių medžiagų. Tai – apsaugos priemonė nuo žoliaėdžių. Tęsdamas savo mintį, pašnekovas nurodė nuodingų augalų augimo vietas:

„Nuodingosios rūšys Lietuvoje paplitusios labai įvairiose buveinėse:

• pievose ir ganyklose (pvz., paprastoji linažolė),
• drėgnose pelkinėse vietose (nuodingoji nuokana),
• miškuose ir jų pakraščiuose (paprastasis žalčialunkis, gebenė lipikė),
• sodybose ir želdynuose, pavyzdžiui, apie 50 proc. prof. J. R. Naujalio aprašytų rūšių auginamos kaip dekoratyviniai augalai (pvz., amerikinė fitolaka, paprastasis ricinmedis),
• daržuose – kai kurių kultūrinių augalų dalys taip pat nuodingos (pvz., bulvės vaisiai, bet ne gumbai).“

Dr. D. Ryliškis, pridėjo, kad dalis nuodingųjų augalų taip pat yra vaistiniai augalai, paaiškino, kokios pasekmės gresia užsiimant savigyda:

„Tai reiškia, kad jų veikliosios medžiagos gali būti naudingos farmacijoje, bet savigydos atveju jos vis tiek laikytinos nuodingomis, nes dozavimas yra kritiškai svarbus.“