Naujienų portalui tv3.lt Mergelės Marijos Taikos Karalienės parapijos kunigas Mindaugas Šlaustas pabrėžia, kad ši diena yra ne tik apie skausmą, bet ir apie meilę, pasiaukojimą bei viltį.
Didžiojo penktadienio reikšmė krikščionims
Kunigas M. Šlaustas aiškina, kad Didysis penktadienis pirmiausia yra skirtas prisiminti esminį krikščionybės įvykį – Kristaus nukryžiavimą.
„Didysis penktadienis yra diena, kai mes prisimename Kristaus mirtį ant kryžiaus, nes prieš Velykų šventes Kristus buvo prikaltas prie kryžiaus.
Kaip skaitome Šventajame Rašte, tai įvyko šabo išvakarėse, o Jėzus buvo palaidotas netoli tos vietos, kur buvo nukryžiuotas, nes artėjo šabas“, – pasakoja kunigas.
Jis pabrėžia, kad ši diena nėra vien liūdnas istorinis faktas – tai giliai prasmingas tikėjimo momentas.
„Tai diena, skirta paminėti ir pagerbti Kristaus išganingąją kančią ir mirtį už visą žmoniją. Tai iš tiesų yra dieviškosios meilės aukščiausia išraiška – Dievo Sūnus, tapęs žmogumi, visiškai paaukojo savo gyvybę už mus, kad mes turėtume dvasinį išganymą“, – sako M. Šlaustas.
Pasak jo, ši diena yra viena prasmingiausių krikščionims, nes be kančios nebūtų ir prisikėlimo: „Didžioji savaitė veda į prisikėlimą, bet Kristaus kančia ir mirtis yra labai svarbi dalis – ją mes nuolat atkartojame ir šventosiose Mišiose.“
Išskirtinė Didžiojo penktadienio liturgija
Kunigas atkreipia dėmesį, kad Didysis penktadienis išsiskiria tuo, kad tądien visame pasaulyje neaukojamos šventosios Mišios.
„Vietoje jų vyksta kryžiaus pagerbimo, išaukštinimo pamaldos – yra pagerbiamas pats Kristaus kryžius“, – aiškina jis.
Šios dienos liturgija pasižymi ypatinga nuotaika: „Ji yra labai santūri, pilna tylos ir susikaupimo. Po Didžiojo ketvirtadienio, kai nutilsta varpai ir vargonai, Didysis penktadienis tampa visiško vidinio susitelkimo diena.“
Be to, pasak kunigo, neatsiejama šios dienos dalis – Kryžiaus kelias. Jis priduria, kad Romoje yra tradicija vakare eiti Kryžiaus kelią Koliziejuje, apmąstant Kristaus kančią, o Lietuvoje taip pat kai kur einama gatvėmis arba aplink bažnyčias – pagal vietos tradicijas.
Ragina laikytis pasninko
Didysis penktadienis yra ir griežto pasninko diena, tačiau kunigas M. Šlaustas pabrėžia, kad jo esmė – kur kas gilesnė nei vien mitybos ribojimas.
„Kaip ir kiekvieną penktadienį, katalikai yra raginami laikytis pasninko, ypač per Gavėnią. Tačiau Didysis penktadienis yra metinis, Bažnyčios nustatytas pasninkas“, – sako jis.
Pasak kunigo, pasninkas turi ir aiškias formas: „Tai reiškia ne tik nevalgyti mėsos, bet ir valgyti saikingai – vieną kartą per dieną sočiau pavalgyti, o kitais kartais tik lengvai užkąsti.“
Be to, pašnekovas sako, kad pasninką verta suprasti plačiau: tai ne tik susilaikymas nuo maisto – jei žmogus rūko, jis kviečiamas susilaikyti, o jei yra prisirišęs prie tam tikrų įpročių, pavyzdžiui, socialinių tinklų ar pramogų, verta nuo jų atsitraukti.
Siunčia palinkėjimą
Kunigas M. Šlaustas dalijasi paprastu, bet labai svarbiu linkėjimu visiems: „Linkiu neprarasti gyvenime vilties, nepaisant visų išbandymų ar nestabilumų.“
Jis kviečia pastebėti tai, kas dažnai lieka nepastebėta.
„Svarbu mokėti pamatyti, už ką turime padėkoti, ką apskritai turime ir tai vertinti. Viską turime priimti kaip dovaną. Ir labai svarbu neįsileisti nevilties į savo gyvenimą“, – siunčia linkėjimą jis.
Didysis penktadienis, anot kunigo, tampa ne tik tikėjimo, bet ir žmogiško augimo diena – kvietimu sustoti, susimąstyti ir iš naujo atrasti tai, kas iš tiesų svarbu.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
