Pasibaigus žiemos šventėms ir chaosui oro uostuose – pats laikas leistis į kelionę. Nebūtinai ilgą, juk pamatyti, paragauti ir pajusti kitokios kultūros, aplankyti žymiausias vietas ir parsivežti gerų įspūdžių, užtenka ir trumpo atokvėpio kitame krašte.
Šį kartą keliausime į Kristoforo Kolumbo gimtinę Genują.
Greitai, pigiai ir patogiai
Iš Londono Stanstedo oro uosto išskrendame šeštadienį 10 valandą ryto, o Italijoje leidžiamės apie pirmą valandą vietos laiku. Kvapą užgniaužia jau vien panorama iš lėktuvo – be galo žydra jūra ir kalnai, supantys miestą. Šiaurės Italijoje pagal Viduržiemio jūros pakrantę besidriekianti Genuja – didžiausias uostamiestis šalyje ir svarbiausias miestas Ligūrijos regione. Žinant šį faktą, nustebina nedidukas Kristoforo Kolumbo oro uostas – pagrindinė Genujos oro jungtis su Europa. Greitai praėjus pasų kontrolės postą, pasitinka paslaugi turizmo informacijos konsultantė ir pasiūlo miesto žemėlapių bei turisto gidų, kurių yra visomis populiariausiomis kalbomis.
Ten pat įsigyjame ir bilietą į Genujos centrą bei 24 valandas galiojantį bilietą kelionėms mieste. Pastarojo kaina maloniai nustebina – tik 3,50 euro kiekvienam.
Vos išėjus pro duris į gerokai šiltesnį nei mums įprasta tokiu metų laiku orą, jau laukia „Volabusas“ – būtent tas autobusas, kuris veža į miesto centrą. Pratusiems prie daug didesnių Londono oro uostų, kai pirmą kartą tenka blaškytis, ieškant reikalingo autobuso ar traukinio, Genujoje viskas atrodo pernelyg paprasta.
Pirmieji įspūdžiai
Miestą pasiekiame per pusę valandos. Viešbutis – visai šalia Princo aikštės (Piazza del Principe) ir to paties pavadinimo traukinių stoties – didžiausios mieste.
Jau per pirmąsias valandas mieste pastebime, kuo italų gyvenimo būdas kitoks nei mums įprasta. Itin praktiškos ir originalios vietinių gyventojų džiovyklos – visus gyvenamuosius namus „puošia“ skalbiniai. Genujoje turbūt nėra lango, nuo kurio nebūtų nutiesta virvė su mechanizmu rūbams pritraukti. Tokį vaizdą matome ir pro viešbučio langą – kitoje siaurutės gatvelės pusėje, gal už metro su puse ten, kur stovime.
Nustebina ir motorolerių gausybė – tai neabejotinai vyraujanti transporto priemonė. Gatvės prie namų ten labai siauros, matyt, todėl genujiečiai renkasi mažesnius „ratus“.
Savo kailiu patyrėme, jog vietiniai gyventojai – puikūs prekeiviai. Vos tik ima lynoti, lyg iš po žemių išdygsta skėčių pardavėjai. O pėsčiųjų takas netoli Senojo uosto tapęs gatvės turgumi – praeiviai masinami įsigyti prekių su prabangiais ženklais vos už 10 eurų. Dėl to kone kiekviena moteris mieste puikuojasi rankine su iš tolo šviečiančiais „Prada“, „D&G“, „Guess“ ar „Louis Vuitton“ užrašais.
Genujos įžymybės
Pažintį su Genujos viešuoju transportu pradedame nuo metro „tinklo“: vienos linijos, kurią sudaro septynios stotelės. Taigi klaidžioti netenka. Išlipus Dinegro stotelėje, iškart pasitinka itališkas šurmulys ir kelionė po lankytinas Genujos vietas prasideda.
Visai šalia Akvariumas, Jūros muziejus, Senasis uostas. Visą Senojo uosto teritoriją ir didelę dalį miesto, nepagailėjus kelių eurų, galima apžvelgti iš paukščio skrydžio. Londonas turi „Akį“, o Genuja – „Bigo“ – didžiulę metalinę konstrukciją, pakeliančią iki 40 metrų aukštyn ir apsisukančią aplink savo ašį 360 laipsnių kampu. Tai puiki atrakcija turistams, norintiems pamatyti daug ir greitai.
Nuo Senojo uosto krantinės pasidžiaugiame ir Genujos švyturiu (La Lanterna) – seniausiu pasaulyje vis dar veikiančiu laivų kelrodžiu.
Šiek tiek toliau – Šv. Jurgio rūmai (Palazzo San Giorgio). Tie, kurie žavisi didingais pastatais, turėtų aplankyti ir San Lorenzo katedrą, Raudonuosius rūmus (Palazzo Rosso), Baltuosius rūmus (Palazzo Bianco), Princo rūmus (Palazzo del Principe).
Klaidžiodami siauromis senamiesčio gatvelėmis, bandome rasti Zecca-Righi funikulierių stotelę. Praėję gal šimtą kavinukių ir parduotuvėlių, pasiekiame būtent tą gatvę, kurios reikia. Tačiau tenka nusivilti – stotis uždaryta dėl techninių gedimų. Mieste veikia dar dvi funikulierių linijos, todėl į skubame kitą, keliantį į Granarolo kalną. Atrodytų funikulieriai turėtų būti labiau atrakcija turistams, nei viešojo transporto priemonė, tačiau patys genujiečiai mielai jais kyla į aukščiau kalnuose esančius namus.
Kontrastų miestas
Pasižvalgę iš aukščiau, patraukiame link jūros. Nesuklysime Genują pavadinę kontrastų miestu – čia puikiai susiderina, iš pirmo žvilgsnio atrodytų, nederantys dalykai. Vienas svarbiausių Viduržiemio jūros industrinių miestų – rojus meno ir istorijos mylėtojams. Čia rasite archeologijos, gamtos istorijos, Šv. Augustino istorinį, jūrinį, Kristoforo Kolumbo, nacionalinį Ligūrijos, modernaus meno, taikomųjų menų muziejus, dar tiek pat meno galerijų. Genujoje įsikūręs ir Amerikos muziejus, taip pat mieste saugoma Europoje didžiausia Rytų meno kolekcija.
Pražygiavus pro didžiulį uostą su laivais, konteineriais, sandėliais, kranais, prasideda Genujos promenada (Corso Italia) – viena romantiškiausių vietų mieste. Tai apie dviejų su puse kilometro ilgio pėsčiųjų takas palei jūrą, jungiantis miestą su Boccadasse žvejų kaimeliu. Jaukios akmenuotos pakrantės, mažos žvejų valtelės ir tipiškų Ligūrijai pastelinių spalvų namai nepaliks abejingų šiam žaviam kampeliui. Nueiti ten pėsčiomis – nemažas išbandymas, grįžti atgal – dar didesnis. Tačiau pavargus užtenka sėsti į 31 maršruto autobusą ir grįžti į miesto centrą.
Ieškodami jaukios vietos pavalgyti, praskuodžiame pagrindinę parduotuvių gatvę XX Settembre, užvaldytą vakarėjančio miesto šurmulio.
Jaunieji genujiečiai dar tik traukia į pasilinksminimo vietas, kai mes, sočiai pavalgę itališkoje picerijoje ir maloniai pavargę, jau žygiuojame link viešbučio. Tačiau užmigti nesiseka – aistringieji italai gretimoje kavinėje serga už išvykoje su Romos klubu žaidžiančius Genujos futbolininkus.
Itališki anekdotai
Sekmadienį iki skrydžio atgal – kelios valandos, todėl dar pasižvalgome po miestą. Šiek tiek sušalę nuo jūrinio vėjo, kavinėje užsisakome savo mėgstamos „latte“ kavos. Padavėjas italas, metęs ilgą žvilgsnį į mus, pasiteirauja, karštos ar šaltos, ir atneša mums po stiklinę šilto pieno. Apkaltinti nesupratingumu italų negalime – patys užsisakėme taip, kaip įpratę Londone – paprašėme tik „latte“, – itališkai tai reiškia pieną.
Tokie kurioziški momentai turbūt yra neatsiejama turistavimo dalis. Štai viešbučio naktinis registratorius ir sargas, pakankamai brandaus amžiaus vyras, tikrindamas mūsų tapatybės korteles, nusprendė, jog Lietuvos Respublika – tai vardas ir pavardė. Šiaip ne taip paaiškinome, kas tokie esame, ir buvome įleisti į kambarį.
O Ferrari aikštėje (Piazza de Ferrari) sutiktas italas, pasisiūlęs mus nufotografuoti, ir kartodamas „ore ore“ (tai itališkai reiškia valandas), ištiesęs rankas į šalis, vaizdavo lėktuvą, suprask, klausė, kiek laiko trunka skrydis iš Londono į Genują.
Mes, naivuoliai, tikėjomės, kad mokėdami anglų kalbą, be sunkumų išsiversime bet kur. Genujiečiai pasirodė turistų neišpaikinti, tačiau geranoriškai stengėsi mus suprasti ir padėti.
Savaitgalio kaina dviems asmenims:
Lėktuvo bilietai („Ryanair“) – £86 svarai į abi puses.
Viešbutis („Hotel Galata“***) – £65 parai su pusryčiais.
Vakarienė restorane – 30 €.
Lauktuvės (du vyno buteliai) – 12 €.
Išlaidos transportui iš / į oro uostą ir mieste – 31 €.
Smulkios išlaidos – 20 €.
Jolanta Terminaitė
