Optimalus kraujospūdis pagal amžių
Vyraujant magnetinėms audroms, gali lydėti įvairūs nemalonūs simptomai – nuo galvos skausmo ir svaigimo iki sąnarių skausmų ar kraujospūdžio padidėjimo.
Padidėjęs kraujospūdis yra problema, su kuria susiduria daugybė žmonių, todėl dalijamės su jumis ankstesniu naujienų portalo tv3.lt portalo pokalbiu su vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininke Julija Aganauskaite-Žukaite apie tai, koks kraujospūdis laikomas tobulu, o kada padidėjusiu ar per mažu.
Ji taip pat nurodė simptomus, kurie byloja apie per žemą arba per aukštą kraujospūdį, papasakojo, kaip galima šiuos rodiklius „pakelti“ arba „numušti“.
Pirmiausia, pašnekovė pasidalijo, kad optimaliu kraujospūdžiu yra laikomas sistolinis kraujo spaudimas, siekiantis 120, o diastolinis – 80 mm/Hg.
Padidėjusiu kraujospūdžiu yra laikomas tada, kai sistolinis rodiklis viršija 140, o diastolinis – 90 mm/Hg. Per žemu kraujospūdžiu laikomas toks, kurio sistolinis spaudimas ramybės būsenoje neviršija 100, o diastolinis – 60 mm/Hg.
„Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nustatyti, ar kraujo spaudimas yra normalus, aukštas ar žemas, prireikia ne vieno matavimo – kraujospūdis būna vertinamas pakartotinai, dažnai rekomenduojami ir jo matavimai namuose“, – pasakojo ji.
Tuo tarpu prakalbus apie skirtingo amžiaus asmenų kraujospūdžio rodiklius, vaistininkė dalijosi, kad yra mitas, teigiantis, jog su kiekvienu dešimtmečiu kraujospūdis turi didėti. Vis tik J. Aganauskaitė-Žukaitė jį paneigė.
„Nėra atskiros normos, pagal kurią 20-mečiui būtų normalu 120/70 mmHg, 50-mečiui – 140/90 mmHg, o 80-mečiui – 160/90 mmHg.
Aukštesnis kraujospūdis vyresniame amžiuje yra dažnesnis, nes arterijos ilgainiui tampa standesnės, tačiau tai nereiškia, kad toks padidėjimas tampa sveikas ar nebekelia rizikos“, – tikino ji.
Kaip pasakojo vaistininkė, daugumai suaugusiųjų gydant padidėjusį kraujospūdį yra siekiama pasiekti 120-129 mm/Hg sistolinio kraujospūdžio lygį, jeigu žmogus tokį gydymą toleruoja.
Vis tik pasiekus 70-80 metų ir dar vyresnį amžių svarbesnė tampa jau nebe gimimo data, o bendra žmogaus būklė.
„Jei žmogus yra aktyvus, savarankiškas ir gydymą toleruoja gerai, vien amžius nėra priežastis palikti aukštą kraujospūdį negydomą.
Tačiau vyresniems, silpniems žmonėms, kuriems svaigsta galva, pasireiškia ortostatinė hipotenzija ar kyla griuvimų pavojus, gydytojas gali nustatyti individualų, ne tokį griežtą tikslą.
Taigi kraujospūdžio rodiklius visada reikia vertinti kartu su savijauta, kitomis ligomis, vartojamais vaistais ir bendra širdies bei kraujagyslių ligų rizika“, – patarė ji.
Per žemą ir per aukštą kraujospūdį išduodantys ženklai
Vėliau su vaistininke pradėjome kalbėtis apie tai, kokie ženklai gali išduoti, kad kraujospūdžio rodikliai neatitinka normos.
Pirmiausia aptarėme per žemą kraujospūdį išduodančius ženklus. Kalbėdama apie tai J. Aganauskaitė-Žukaitė atskleidė, kad jis ne visada ir ne visiems gali paasireikšti tam tikrais simptomais.
„Vis tik kraujui prasčiau aprūpinant smegenis ir kitus organus deguonimi, gali atsirasti silpnumas, energijos stoka, galvos svaigimas, pykinimas, neryškus matymas, koncentracijos sutrikimai, šaltos galūnės, nestabilumo jausmas ar net alpimas.
Gana dažnai simptomai pasireiškia staiga atsistojus iš lovos ar nuo kėdės – žmogui aptemsta akyse, apsvaigsta galva, gali atrodyti, kad tuoj nualps“, – pasakojo ji.
Vaistininkė taip pat nurodė, kokie ženklai gali pasireikšti padidėjus kraujospūdžiui. Pašnekovės teigimu, simptomai žmonėms gali būti nevienodi.
Galvos skausmas, svaigimas, ūžimas ausyse, neryškus matymas, pykinimas, širdies plakimo pojūtis, dusulys ar kraujavimas iš nosies – tai ženklai, kurie gali pasireikšti. Vis tik jie būdingi ne tik hipertenzijai, bet ir kitiems sveikatos sutrikimams.
„Žmogus gali daugelį metų nejausti ryškių simptomų, nors aukštas kraujo spaudimas palaipsniui pažeidžia kraujagysles, širdį, inkstus, smegenis ar akis, todėl vien pagal savijautą spręsti apie savo kraujospūdį nereikėtų.
Jei spaudimas yra labai aukštas ir kartu atsiranda stiprus krūtinės skausmas, dusulys, staigus silpnumas ar tirpimas vienoje kūno pusėje, kalbos, regėjimo sutrikimas, sumišimas ar kiti neurologiniai simptomai, reikalinga skubi medicinos pagalba“, – tikino ji.
Kraujospūdžio rodiklių stabilizavimas
Vaistininkė pokalbio metu skaitytojams taip pat pateikė savo patarimus, kaip „pakelti“ bei kaip „numušti“ kraujospūdį. Anot jos, tam gali prireikti visai nedaug.
Kaip „pakelti“ kraujospūdį?
J. Aganauskaitė-Žukaitė pažymėjo, kad jeigu kraujospūdis yra žemesnis, bet žmogus jaučiasi gerai, tuomet specialiai jo kelti nereikia.
Vis tik atsiradus neraminantiems simptomams, prastėjant savijautai ir šiam reiškiniui ėmus kartotis, vertėtų išsiaiškinti būklės priežastį.
„Esant polinkiui į žemą kraujospūdį, gali padėti pakankamas skysčių vartojimas, lėtas atsistojimas iš gulimos ar sėdimos padėties, mažesnės ir dažnesnės maisto porcijos. Ilgai stovintiems žmonėms tam tikrais atvejais gali būti naudingos kompresinės kojinės.
Neretai visuomenėje galima išgirsti ir patarimą žemą kraujospūdį kelti vartojant kavą ar sūrų maistą. Tiesa, kad kofeinas iš tiesų gali trumpam padidinti kraujospūdį, tačiau tai nėra gydymas ir nebūtinai veikia visiems.
Druskos kiekio savarankiškai smarkiai didinti taip pat nerekomenduojama, ypač sergant širdies, inkstų ligomis ar turint kitų sveikatos problemų. Manoma, kad žemą kraujospūdį sureguliuoti gali ir eleuterokoko bei ženšenio maisto papildai, tačiau prieš nusprendžiant juos vartoti, vertėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku“, – pasakojo ji.
Tiesa, prakalbus apie vaistus, skirtus kraujospūdžio didinimui, vaistininkė pažymėjo, kad jie skiriami gana retai. Anot jos, esant tam tikroms hipotenzijos formoms gydytojai gali skirti preparatų su midorinu ar kitų vaistų.
Vis tik pats vaistų pasirinkimas priklauso nuo konkrečios priežasties, o savarankiškas toks vaistų vartojimas yra negalimas.
Kaip „numušti“ kraujospūdį?
O štai pasiteiravus specialistės, kaip „numušti“ per aukštą kraujo spaudimą, ji pažymėjo, kad viena pirmųjų priemonių – gyvensenos pokyčiai.
Anot jos, reiktų tiek mažinti druskos vartojimą, tiek rinktis subalansuotą mitybą, teik reguliarų fizinį aktyvumą, kūno svorio pertekliaus mažinimą, metimą rūkyti ir vartoti alkoholį.
„Svarbu ir pakankamai miegoti bei valdyti ilgalaikį stresą“, – patarimų negailėjo ji.
J. Aganauskaitė-Žukaitė akcentavo ir tai, kad kai kurie tyrimai rodo teigiamą Omega-3 riebiųjų rūgščių poveikį, kuriose yra pakankamai EPA ir DHA rūgščių.
Kai kurie renkasi kofermentą Q10, vis tik prieš šių medžiagų vartojimą vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.
„Jeigu vien gyvenimo būdo pokyčių nepakanka arba širdies ir kraujagyslių ligų rizika yra didelė, gydytojas gali skirti kraujospūdį mažinančių vaistų. Konkretus preparatas ar kelių veikliųjų medžiagų derinys parenkamas individualiai.
Labai svarbu paskirtų vaistų nevartoti savarankiškai ir patiems koreguoti paskirtų dozių. Dauguma vaistų nuo hipertenzijos skirti nuolatinei kraujospūdžio kontrolei ir turi būti vartojami reguliariai. Jei įprasti vaistai kraujospūdžio nekontroliuoja, gydymo schemą turi koreguoti gydytojas“, – nurodė ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
