Ten konsultuotis gali ir kitose ligoninėse gimdžiusios moterys. Medikai džiaugiasi, kad žindančių mamų daugėja.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Margiris Santaros klinikose gimė mažiau nei prieš parą, o jis jau vos išgirdęs mamos balsą šypsosi. Kai mažylis prabus, mama Eglė jį pamaitins. Tiesa, žįsti kūdikis dar tik mokosi.
„Kadangi ne visai planuotai atėjo, 37 savaičių, taip susiklostė, tai ir mamos pienelio fabrikėlis ne visai buvo užsikūręs, tai vakar mums nelabai tas pavyko, bet šiandien jau pamažu bendraujame, pamažu maitinasi“, – komentavo trijų vaikų mama Eglė.
Margiris – trečias Eglės vaikas. Pirmuosius du mama maitino trumpiau, nei norėjo.
„Buvo „COVID'o“ laikotarpis. Buvo su žindymo specialiste konsultacijos nuotolinės, pakankamai sudėtinga ir, iš tikrųjų, pasidaviau, ir nuo pusės metų ji paskui valgė mišinėlius. Ir su antru vaiku, turiu prisipažinti, netobula mama, kad pasidaviau gal po kokių 4 mėnesių“, – tikino Eglė.
Dovilės Uosis šiuo metu miega, bet kuomet būdrauja, mokosi žįsti.
„Visai neblogai, iš pradžių buvo sunkiau, o dabar jau atrodo viskas bus gerai“, – sakė dviejų vaikų mama Dovilė.
Sūnų Dovilė planuoja žindyti bent iki metų. Pirmą vaiką krūtimi maitino metus ir du mėnesius. Maitinant pirmagimį buvo svarbūs žindymo specialistų patarimai.
„Susakyti, pamatyti, čia negerai, čia, va, taip negerai, ir pirmos paros yra pačios svarbiausios“, – tvirtino Dovilė.
O štai 8 mėnesių sūnų žindanti Beata Nicholson pripažįsta – specialistų patarimai praverčia net penktą kartą tapus mama.
„Yra ir skausmas žindymo pradžioje, ir nežinojimas, ir kaip tas mažytis kūdikėlis teisingai apžiotų krūtį, nuo pat gimdymo pradžios tie patarimai, kuriuos tu gauni iš akušerių, yra labai vertingi“, – aiškino 5 vaikų mama B. Nicholson.
Apie žindymą randa mitus socialiniuose tinkluose
Tačiau dažnai mamos atsakymų į klausimus ieško socialiniuose tinkluose, mamyčių forumuose, o ten, kaip pastebi specialistai, krūva klaidingų mitų.
„Užsistovi pienelis mamytės krūtyje, labai svarbu, kad net neįsimestų infekcija, nesupūliuotų, tai aš esu girdėjus, kad deda kopūsto lapą, kad atseit kažką ištrauktų, nežinau, ką“, – pareiškė Santaros klinikų direktorė medicinai Donata Ringaitienė.
Tam, kad mamos gautų teisingą informaciją, kaip žindyti, Santaros klinikos atidarė Žindymo konsultacijų kabinetą.
„Šio kabineto tikslas yra, kad mama po gimdymo sulaukusi sunkumų, susijusių su žindymu, būtų atsakyta į jos klausimus. Būtų padėta, o ne ieškotumėm patarimų, skambindami draugėms, močiutėms įvairiausių dalykų, kad sulauktų profesionalios pagalbos“, – tarė D. Ringaitienė.
Naujagimį žindyti bando apie 90 proc. mamų. Medikai džiaugiasi, kad vis mažiau atsisako maitinti, norėdamos išsaugoti gražią krūtinę.
„Šitoje vietoje dabar yra mažiau problemų, nes yra plastikos chirurgai, tai jos žino, kad tikrai galės pasinaudoti tomis paslaugomis“, – pasakojo Moters ir kūdikio sveikatos klinikinės grupės vadovė Diana Ramašauskaitė.
Medikai rekomenduoja žindyti mažiausiai pusmetį. Tačiau tiek krūtimi maitina apie pusė mamų, o iki metų maitina kiek daugiau nei trečdalis, nors žindymas naudingas tiek mamai, tiek kūdikiui.
„Tai yra tiesiog stebuklas ir aš nepaliauju stebėtis, kaip mano kūdikis, kuris gimė čia, Santaros klinikose, iki 6 mėnesių jis nieko, absoliutiškai jokio kito maisto neturėjo, tik mamos pieną, ir užaugo su tokiom gražiomis bandelėm ant kojų, ant rankų“, – sakė B. Nicholson.
Žindymo konsultantė mamas perspėja ir apie naują pavojingą madą žindant – naršyti telefone.
„Skrolini“, kadangi žindymo metu „snūdas“ ateina, tūkst ir užkrenta „divaisas“ ant kaukolės. Ir čia jau yra problema, nes tie telefonai arkliški visų“, – apibendrino akušerė, žindymo konsultantė Ieva Girdvainienė.
Tad traumos dėl iškritusių telefonų, anot medikės, dabar dažnesnės nei kūdikių nuplikymai kava. Daugiau patarimų mamos, gimdžiusios Santaros klinikose, gali gauti Žindymo konsultacijų kabinete, kur gali registruotis iki šešių savaičių po gimdymo. Vėliau, kaip ir mamos gimdžiusios kitur, čia jos gali patekti su gydytojo siuntimu.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
