Galiausiai ant kaklo pastebėtas kietas, nejudantis guzelis tapo vienu iš ženklų, nuvedusių iki diagnozės, kurios jauna mergina nesitikėjo – Hodžkino limfomos.
Pirmieji ligos simptomai
Miglė pasakoja, kad viskas prasidėjo maždaug sausio pabaigoje. Tuo metu ją pradėjo kankinti erzinantis kosulys, kuteno gerklę, atsirado sloga ir nežymiai pakilo temperatūra. Kadangi keitėsi oras ir artėjo pavasaris, iš pradžių jauna mergina nemanė, kad tai galėtų būti kažkas rimto.
Vis dėlto simptomai nepraėjo, todėl Miglė kreipėsi į gydytoją. Kadangi praeitais metais ji buvo sirgusi sinusitu, pirmiausia šiemet buvo tikrinama, ar liga neatsinaujino.
„Peršvietus veidą pamatėme, kad sinusito požymiai buvo grįžę, sinusai buvo užsikišę. Tuomet gavosi taip, kad gydžiausi nuo sinusito, bet man niekur nesitraukė nei sloga, nei kosulys“, – pasakoja ji.
Pasak pašnekovės, kosulio priepuoliai buvo stiprūs, tačiau labiausiai neramino tai, kad kraujo tyrimų rodikliai negerėjo.
„CRB, uždegiminis rodiklis, nekrito. Nors vėliau gėriau antibiotikus, jis vis tiek laikėsi arba net pakildavo“, – sako ji.
Būklė negerėjo ir geriant antibiotikus
Galiausiai gydytoja nusprendė, kad vien sinusitu situacijos paaiškinti negalima, todėl buvo atlikti papildomi tyrimai. Peršvietus plaučius paaiškėjo, kad Miglė serga ir plaučių uždegimu.
„Gydytoja sako: kažkas čia ne taip, dar peršviečiame plaučius, nes negali būti taip, kad visiškai vaistai nepadeda. Peršvietė plaučius ir pamatė, kad su plaučiais nelabai gerai. Nustatė plaučių uždegimą“, – prisimena ji.
Tačiau net ir ši diagnozė nebuvo atsakymas, kodėl ji taip ilgai negali pasveikti. Miglė buvo siunčiama pas skirtingus specialistus, o gydymas buvo keičiamas.
„Per visą kelionę gėriau keturis skirtingus antibiotikus ir nė vieni geriamieji antibiotikai man nepadėjo“, – teigia mergina.
Miglė pasakoja, kad tuo metu temperatūra niekaip nekrito, o CRB rodiklis išliko aukštas. Ji praktiškai kas savaitę lankydavosi pas gydytojus, atlikdavo tyrimus ir bandydavo naują gydymą.
„Kelis mėnesius gyvenau su temperatūra. Tai 37,3, tai iki 38 pakildavo ir laikėsi CRB aukštas. Beveik kas savaitę keliavau pas gydytoją: dariau kraujo tyrimus, tikrinausi. Tai vaistai nepadėdavo, vėl kreipdavausi“, – pasakoja Miglė.
Dėl užsitęsusių simptomų ji buvo nusiųsta ir pas pulmonologę. Specialistė nusprendė atlikti kompiuterinę tomografiją, kad būtų galima išsamiau įvertinti plaučių būklę.
„Pulmonologė, patikrinusi mane, nusiuntė į kompiuterinę tomografiją, kad mane nuodugniau ištirtų. Sakė, kad bijo, jog netyčia nebūtų kokių lėtinių plaučių ligų“, – prisimena ji.
Viskas pasikeitė pastebėjus guzelį kakle
Kol gydytojai ieškojo atsakymo, Miglė pastebėjo dar vieną simptomą – kakle atsirado guzelis. Iš pradžių mergina į jį nekreipė didelio dėmesio.
„Vienu metu pajaučiau, kad kakle yra kažkokių guzelių. Kadangi guzelis buvo toks kaip limfmazgis padidėjęs, per daug nesureikšminau, nes būna normalu, kai peršalimas, kad limfmazgiai padidėja“, – pasakoja ji.
Tačiau netrukus situacija pasikeitė. Miglė pastebėjo, kad stipriai ištino veidas ir kaklas. Tuomet ji atidžiau apžiūrėjo kakle esantį darinį.
„Pamačiau, kad guzelis, limfmazgis, kuris yra pas mane kakle, yra kietas ir nejuda. Jis buvo padidėjęs“, – sako pašnekovė.
Miglei dar kartą teko kreiptis į gydytoją. Atlikus echoskopiją paaiškėjo, kad kakle padidėję ne vienas, o keli limfmazgiai. Mergina buvo nukreipta tolesniems tyrimams, tačiau atsakymo, kas vyksta, vis dar nebuvo.
Tik iš trečio karto Miglei pavyko patekti į ligoninę – vis dėlto ir tada gydytojai dar negalėjo pasakyti, su kokia liga ji susidūrė.
„Tuo metu dar nežinojome, kad tie limfmazgiai yra piktybiniai, kad navikai kažkokie sukasi“, – pažymi ji.
Ligoninėje Miglei buvo atlikta limfmazgio biopsija, o atsakymo teko laukti maždaug savaitę. Tuo metu jau buvo gautas ir kompiuterinės tomografijos atsakymas.
„Jau preliminariai žinojau, kad gydytojai įtaria limfomą. Po savaitgalio man pasakė, kad jau gauti biopsijos atsakymai ir kad tai tikrai Hodžkino limfoma. Sužinojau, kad susirgau kraujo vėžiu“, – prisimena pašnekovė.
Diagnozė tapo savotišku palengvėjimu
Nors žinia apie vėžį daugeliui žmonių būtų didžiulis sukrėtimas, Miglė sako, kad jos reakcija buvo kiek kitokia. Po kelių mėnesių nežinomybės pagaliau atsirado atsakymas, kas vyksta jos organizme.
„Kadangi buvo ilgas kelias, kai sėdėjau nežinioje, man niekas nepadėjo, jokie vaistai, gydytojai iki galo nesuprato, kas man yra ir kaip man padėti, tai išgirdusi diagnozę pajaučiau palengvėjimą“, – atvirai pasakoja ji.
Miglės teigimu, svarbiausia buvo tai, kad pagaliau atsirado aiškumas – ji žinojo, kas vyksta ir kaip bus gydoma. Ji neslepia, kad keli mėnesiai, praleisti ieškant ligos priežasties, nebuvo lengvi.
„Kai tuos mėnesius kankinausi su vaistų krūvomis, tai nebuvo pats smagiausias laikotarpis. Kai taip ilgai laikosi [simptomai], vis tiek kirba mintis, kad kažkas iki galo negerai“, – prisimena Miglė.
Pasak jos, diagnozė taip pat nebuvo visiškai netikėta, nes jos šeimoje jau buvo vėžio atvejų: „Per daug nestresavau dėl pačios diagnozės, nes tikrai žinojau, kad gydytojai daro viską, ką gali.“
Po diagnozės Miglė buvo nukreipta pas hematologę. Jai buvo atliktas PET tyrimas, padėjęs gydytojams įvertinti ligos situaciją ir suplanuoti tolesnį gydymą.
Šiuo metu 25-erių Miglei taikoma chemoterapija – ABVD. Gydymas jau įsibėgėjo, o spalio 5-ąją merginai buvo atliktas tarpinis PET skenavimas. Jo metu gydytojai vertino, kaip organizmas reaguoja į taikomą gydymą. Kaip teigia Miglė, nuo tyrimo rezultatų priklauso, kaip gydymas bus tęsiamas toliau.
„Jeigu viskas gerai ir gydymas veikia taip, kaip priklauso, tiesiog man pratęs tą patį gydymą. Tikriausiai dar priskirs du arba keturis ciklus lašinimo. Nesu tikra dar, bet gydytojai nuspręs, ką daryti toliau“, – sako ji.
Ragina neignoruoti ligos simptomų
Nors Miglei taikoma chemoterapija, ji sako, kad kasdienybė nėra tokia, kokią įsivaizdavo iš pradžių. Po vaistų lašinimo būna sunkesnių dienų, jaučiamas didesnis nuovargis, kartais pykina, tačiau tarp procedūrų ji stengiasi gyventi įprastai.
Vis dėlto ji pripažįsta, kad dabar svarbu labiau klausytis savo kūno: „Reikia pajusti, kada kūnas prašo pailsėti. Toliau gyvenu taip, kaip gyvenau. Tik kartais reikia į ligoninę nuvažiuoti, susilašinti chemiją, pasigydyti ir pasikonsultuoti su gydytojais.“
Savo istorija 25-erių mergina nori priminti, kad net ir jauname amžiuje nereikėtų numoti ranka į neįprastus organizmo pokyčius – kartais būtent jie gali būti pirmasis ženklas, kad verta kreiptis į gydytoją.
„Ši liga, Hodžkino limfoma, yra klastinga. Kraujo vėžys apskritai klastingas. Visi vėžiai klastingi, bet ypač ši liga, nes kraujo rodikliai gali būti geri, bet gali suktis pas tave kažkas ir niekada negali žinoti“, – sako ji.
Pašnekovė ragina atkreipti dėmesį į tokius simptomus kaip neįprastas odos niežulys, padidėję limfmazgiai, ilgai besilaikanti temperatūra, didesnis nuovargis ar greitas svorio kritimas.
„Jeigu kažką neįprasto jaučiate, neatidėliokite ir iškart eikite pasitikrinti, pasakykite gydytojui. Būtent tai ir išduoda dažniausiai, kad gali būti kažkas negerai“, – teigia Miglė.
Jos teigimu, svarbiausia išmokti stebėti savo kūną ir pastebėti pokyčius, o ne laukti, kol sveikatos problemos taps akivaizdžios.
„Reguliariai tikrinti sveikatą be jokių klausimų. Turėtume vieni kitiems priminti, kad artimieji nueitų pas gydytoją ir bent jau pasidarytų bendrą kraujo tyrimą. Bent kartą per metus reikėtų pasitikrinti“, – sako ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
