Kas nuguldavo ant Velykų stalo?
Laidos vedėjas Andrius Žiurauskas susimąstė, ką senais laikais lietuviai dėdavo ant stalo, juk žiemos metu maisto nebūdavo per daugiausia.
„Kaip bebūtų, pagal senuosius laikus, mes visą žiemą realiai nieko neužaugindavome. Tu kaupei, kaupei, kaupei – ir viskas. O dar iš laukų nieko nespėji gauti“, – samprotavo vedėjas.
Pasak istoriko, svarbiausia suprasti vieną dalyką – Velykos ateidavo po ilgo pasninko laikotarpio – Gavėnios.
„Per 40 dienų žmonės susitaupydavo“, – juokavo istorikas.
Tačiau jis pabrėžė, kad šių laikų maistas ir anuometinis yra nepalyginami dalykai.
„Dabar mes visi gyvename kaip karaliai“, – teigė R. Laužikas.
Kiaušiniai – ne kasdienis maistas
Sunku patikėti, tačiau kiaušiniai anksčiau nebuvo kasdienis produktas. Kaip pasakojo R. Laužikas, jie buvo sezoniniai – daugiausia jų būdavo pavasarį, o per Gavėnią jų valgyti nebuvo galima. Todėl iki Velykų jų prisikaupdavo nemažai – ir būtent tada atsirasdavo margučiai.
Didžiulę reikšmę turėjo ir kepiniai. Pasak istoriko, prabangiausias variantas – ragaišis su grietine.
„Dabar vidutinio lietuvio Velykų stalas yra toks, kokį prieš 200 metų galėjo sau leisti tik keli procentai visuomenės“, – sakė R. Laužikas.
Daugiau senovinių lietuviškų Velykų papročių sužinosite jau netrukus.
TIESIOGINĘ TRANSLIACIJĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Žaidimas „GalvOK“ – šeštadieniais, 19.30 val. per TV3!
Straipsnis parengtas pagal TV3 televizijos laidą „GalvOK“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.





