Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt

Baltarusijos prezidentas pasisakė už amerikiečių vaidmenį Ukrainoje, nors tam kategoriškai priešinasi Maskva. Prieš beveik du mėnesius Minske priėmęs Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovus, Aliaksandras Lukašenka naujienų agentūrai „Bloomberg“ pareiškė, kad jam didžiausią nerimą kelia tai, kad į procesą nebuvo įtrauktos Jungtinės Valstijos. Pasak Baltarusijos vadovo, amerikiečiai turi įsitraukti, kad užtikrintų taiką ir stabilumą.

Rusija, šią savaitę surengusi milžiniškus visų kariuomenės dalių mokymus ir šeštadienį branduoliniu ginklu pagrasinusi Danijai, prašo nedaryti iš jos monstro ir tikina nesirengianti karui. Tuo metu Jungtinės Valstijos prie Lenkijos sostinės mokymams dislokavo galingas priešraketines sistemas. Lenkijos prezidentas pareiškė, kad NATO autoritetui iškilęs esminis išbandymas, ar Aljansas vykdys Velse priimtus sprendimus stiprinti reagavimą ir gynybą.

 Ukrainoje pranešama apie naujus susirėmimus, nuo ryto vykstančius Mariupolio prieigose. Nors paliaubos toliau pažeidinėjamos, Europos vadovų susitikimams pirmininkaujantis Donaldas Tuskas pripažįsta, kad sankcijos Rusijai nebebus griežtinamos, nes Bendrijoje nuomonės išsiskyrė, o kai kurios šalys iš Vladimiro Putino tikisi geros valios. Vokietijos kanclerė paragino sankcijas išsaugoti ir neužmiršti Krymo.

 NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas pripažino, kad dabartinė sistema, kai Amerikos kariai tik trumpam atvyksta į Baltijos šalis, negali užtikrinti ilgalaikio saugumo. Generolas Philipas Breedlove`as Jungtinių Valstijų parlamentarams sakė, kad Baltijos šalims kilusi destabilizavimo grėsmė. Jis taip pat netiesiogiai kritikavo paties prezidento Baracko Obamos politiką – esą ji nestabdo Vladimiro Putino, ir jis Ukrainoje kariaus, kol pasieks savo tikslus.

 Ukrainoje įsigalint paliauboms, žlunga grivina. Centrinis bankas uždraudė beveik visą prekybą valiuta, mėgindamas sustabdyti jos kurso smukimą. Premjeras pareiškė, kad apie sprendimą sužinojo iš interneto, ir apkaltino, kad jis labai neigiamai paveiks ekonomiką. Kijevas pripažįsta, kad susirėmimų mažėja, bet Europos stebėtojai negali patvirtini, kad separatistai atitraukia sunkiąją ginkluotę.

 Europa pirmadienį laukia rinkų reakcijos į sekmadienį vakare Graikijos premjero pasakytą kalbą, kurioje Alexis Tsipras patvirtino vykdysiąs visus rinkimų pažadus, kurie gali atvesti prie bankroto ir pasitraukimo iš euro zonos. Pristatydamas vyriausybės programą, A. Tsipras pažadėjo nutraukti reformas, kurių reikalavo skolintojai, ir nebepratęsti su jais susitarimo, nors jau po kelių savaičių Graikijai gali pritrūkti pinigų skoloms grąžinti.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai pirmadienį Briuselyje aptars karą Ukrainoje ir įtrauks į juodąjį sąrašą dar 19 vidutinio lygmens Rusijos bei Ukrainos pareigūnų bei devynias organizacijas. Tačiau sprendimus dėl naujų sankcijų ministrai paliks valstybių vadovams, kurie renkasi ketvirtadienį, jau po Minske poryt planuojamų keturšalių derybų. Jas rengdami, aukšti Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos diplomatai pirmadienį derėsis Berlyne.

Šią savaitę NATO gynybos ministrai Briuselyje patvirtino permainas, kurios vadinamos didžiausiomis po Šaltojo karo. Pirma, bus steigiamos itin greito reagavimo pajėgos – penki tūkstančiai karių, kurie prireikus per 2–3 dienas galės būti nusiųsti bet kur. Antra, patvirtintas planas per metus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje įsteigti vadavietes, kurios rūpinsis šių pajėgų priėmimu, pratybomis ir kita veikla.

 Jungtinių Valstijų prezidentas paskelbė naują saugumo strategiją, kurioje nepažadėjo jokių griežtesnių priemonių kovoti su Rusijos agresija, bet patikino, kad visada vykdys įsipareigojimus sąjungininkams. Kritikuojamas dėl neryžtingumo, Barackas Obama pripažino, kad Amerika neturi išteklių atsakyti į visus iššūkius, todėl pabrėžė, kad reikia ne persistengti ir daryti skubotus sprendimus, bet stengtis išnaudoti strateginę kantrybę ir atkaklumą.

Žudynės Donecke kirto naują smūgį diplomatinėms pastangoms praėjus vos kelioms valandoms nuo susitarimo Berlyne atitraukti abiejų pusių sunkiąją ginkluotė iki rugsėjį Minske suderėtų pozicijų. Lietuva, sukvietusi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, pareikalavo, kad Rusija liautųsi siuntusi karius ir įrangą į Ukrainą. NATO sako, kad per paliaubas jų srautas išaugo dvigubai. Vašingtonas kaltina Maskvą brukant Ukrainai ne taikos, bet okupacijos planus.

Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį Berlyne aptars vėl prastėjančią padėtį Rytų Ukrainoje ir nuspręs, ar dar verta rengti šių valstybių vadovų susitikimą, planuotą ketvirtadienį Kazachstane. Rusija nerodo ženklų, kad keistų politiką, o Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovai sako, kad susitikti yra prasmės tik tada, jei pirmadienį pavyks parengti juodraštį, kuriame matytųsi aiški pažanga.

Kroatijos prezidente minimalia persvara išrinkta opozicinių konservatorių kandidatė Kolinda Grabar-Kitarovič. Suskaičiavus beveik visus balsus, buvusi užsienio reikalų ministrė ir diplomatė aplenkė varžovą, dabartinį prezidentą Ivą Josipovičių maždaug 1 proc. persvara. Jis laikomas atsakingas už jį remiančių socialdemokratų vyriausybės nesugebėjimą įveikti didžiausios per du dešimtmečius ekonomikos krizės, kai ekonomika neauga jau šeštus metus, o nedarbas siekia 20 proc.

Rusijos vyriausybė skyrė du mlrd. dolerių antram pagal dydį bankui gelbėti. Išvakarėse vyriausybė pažadėjo bankams skirti beveik 20 mlrd. dolerių, tačiau rezervams senkant, vyriausybės pareigūnai pripažįsta, kad norint išvengti bankroto teks rinktis – mažinti socialines išmokas ar išlaidas gynybai. Jungtinių Valstijų prezidentas sako, kad praėjus keliems ekonomikos sunkumų mėnesiams, Vladimiro Putino politika nebeatrodo gudri.

Rublio nestabilumas ir sankcijos grasina sužlugdyti ir Vladimiro Putino sukurtą Eurazijos sąjungą – net Baltarusija jau nori atsiskaityti tik doleriais. Rusija jau anksčiau uždraudė įvežti Baltarusijos pieną ir mėsą, o Minskas nusprendė atkurti muitinės kontrolę ir paragino gamintojus ieškoti naujų rinkų. Antradienį prezidentas Aliaksandras Lukašenka nurodė gynybos pareigūnams rūpintis ne tik vakarinių sienų su NATO saugumu, bet ir stiprinti pajėgumus prie sienos su Rusija.

 Jungtinėse Valstijose atšaukta komedijos apie tariamą pasikėsinimą į Šiaurės Korėjos diktatorių premjera, kai programišiai pagrasino pripildyti pasaulį baimės. „Sony Pictures“ pranešė, kad nebeplanuoja platinti komedijos „Interviu“ (angl. The Interview) nei kine, nei internete. Baimindamiesi išpuolių, daug kino teatrų atsisakė rodyti filmą, kai anoniminė grupė išplatino grasinimus, primindama rugsėjo 11-osios išpuolius.

Suomijos parlamentas leido Rusijos bendrovei „Rosatom“ statyti branduolinę elektrinę ir ją aprūpinti kuru. Iki šio sprendimo atvedė kelerių metų ekonominiai ir politiniai zigzagai, kai iš projekto pasitraukė Vakarų bendrovės, o iš vyriausybės – Žaliųjų partija. Kritikai sako, kad dabar pats netinkamiausias laikas didinti priklausomybę nuo Maskvos, be to, tai prieštarauja Europos Sąjungos politikai. Dvi branduolinės elektrinės po du reaktorius jau pagamina trečdalį Suomijos elektros energijos.

Rusijos prezidentas pirmadienį atvyksta į Turkiją aptarti, kaip dar stiprinti ekonominius ryšius. Turkija griežtai kritikuoja Rusijos paramą Sirijai ir labai nepatenkinta dėl Krymo aneksijos bei totorių priespaudos. Tačiau ekspertai sutaria, kad abiejų šalių prezidentai, sugadinę santykius su Vakarais, vengs aštrių temų ir dėmesį sutelks į energetiką bei kitas sritis, kur bendradarbiavimas klesti nepaisant politikos.

Iš Rusijos pasiskolinusi mažiausiai 9 mln. eurų ir norinti dar glaudesnių santykių su Maskva Marine Le Pen perrinkta radikaliojo Prancūzijos nacionalinio fronto pirmininke. Rinkimuose be konkurentų ji gavo 100 proc. balsų. Apklausos rodo, kad politinė jėga, kadaise laikyta kraštutine, dabar tokia populiari, kad 2017-aisiais M. Le Pen lengvai laimėtų prezidento rinkimų pirmąjį turą, o antrajame susirungtų su Nikolas Sarkozy. Dukra gali pranokti tėvą.

 Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sako, kad Rusijos karo lėktuvų skrydžių pobūdis primena Šaltojo karo laikus. Naujasis Aljanso generalinis sekretorius Estijoje aplankė Emario karinę bazę, kur susitiko su premjeru bei Estijos, Amerikos ir Vokietijos kariais. Jo lėktuvą iš Lenkijos atlydėjo ten dislokuoti Nyderlandų naikintuvai, o Emario bazėje Baltijos šalių oro policijos misiją vykdo Vokietijos karinės oro pajėgos.

 Rusija oficialiai pareikalavo, kad jos kaimynes Vakarai atiduotų jos įtakos sferai. Prezidento atstovas spaudai Didžiosios Britanijos visuomeniniam transliuotojui BBC pareiškė, kad reikia šimtaprocentinių garantijų, kad Ukraina netaps NATO nare, o Aljansas nebeartės prie Rusijos sienos. Užsienio reikalų ministras dėl krizės apkaltino Vakarus, neva sulaužiusius pažadą neplėsti NATO.

Čekijoje pirmadienį bus minimas Aksominės revoliucijos pradžios 25-metis, tačiau iškilmes temdo pilietinės visuomenės atstovų kritika, kad dabartinė šalies valdžia, ypač prezidentas, vėl pernelyg artima Maskvai. Kol Vidurio Europos lyderiai rinksis į oficialų minėjimą, aktyvistai surengs akciją, rodydami raudoną kortelę Milošui Zemanui, kuris pasiūlė susitaikyti su Krymo aneksija. Dabar tai vadinama Aksomine revoliucija, bet lapkričio 17-osios įvykiai anaiptol nebuvo švelnūs.

Jungtinių Valstijų prezidentas pareiškė, kad Rusija, kariaujanti Ukrainoje, kelia „labai mažai grėsmės“. Pasak Baracko Obamos, Amerika priešinasi Rusijos puldinėjimams Ukrainoje, bet esą „geopolitiškai – tai, kas vyksta Ukrainoje, nekelia didelės grėsmės“ Jungtinėms Valstijoms. B. Obama jau anksčiau sulaukė naujos kritikos bangos dėl silpnos užsienio politikos, kai Rusijai, rugpjūčio pabaigoje įvedus tūkstančius karių į Ukrainą, jis pareiškė, kad neįvyko nieko nauja.

Slovėnija tiria kaltinimus, kad jos ambasadorius NATO šnipinėjo Rusijai. Užsienio reikalų ministerija patvirtino nedelsdama išsikvietusi į Liublianą savo nuolatinį atstovą NATO ir visu rimtumu tirianti kaltinimus, kuriuos paviešino vienas savaitraštis. Pasak pranešimo, tyrimas pradėtas Lenkijos iniciatyva. Andrejus Benedejčičius atstovavo Slovėnijai trejus metus, prieš tai buvo ir ambasadorius Rusijoje.

Prieštaringais pareiškimais garsėjantis Vengrijos premjeras pasakė, kad nepritaria Baltijos šalių požiūriui į Rusiją ir sieks, jog Europos Sąjunga (ES) imtųsi gerinti santykius su Maskva. Viktoras Orbanas teigė, kad vertybės yra svarbu, tačiau Vengrija į Rusiją visų pirma žiūri kaip į verslo partnerę.

Škotijoje, likus trims savaitėms iki referendumo dėl nepriklausomybės, pirmadienio vakarą lemiamuose televizijos debatuose susitinka už ir prieš atsiskyrimą nuo Britanijos pasisakančių stovyklų vadovai. Pirmieji debatai rugpjūčio pradžioje neatnešė laukto persilaužimo nepriklausomybės šalininkų lyderiui ir Škotijos vyriausybės vadovui Alexui Salmondui, tad jis mėgina rinkėjus patraukti ir mesdamas ledinio vandens kibiro iššūkį Britanijos premjerui.

Prabangiame Vakarų Londono rajone Noting Hile pirmadienį siaučia tradicinis karnavalas. Ši šventė yra didžiausias gatvės karnavalas Europoje, sutraukiantis dešimtis tūkstančių žmonių. Sekmadienį buvo vaikų diena, o pirmadienį – pagrindinė šventė, kai šalyje išeiginė. Organizatoriai tikisi, kad iš viso renginius aplankys apie milijoną dalyvių ir žiūrovų. Penkių kilometrų eisena atspindėjo Karibų jūros kultūrą, maistą, muziką ir šokius.

Iki pusės stiebo nuleistos vėliavos plevėsuoja daugelyje pasaulio šalių. Tai yra viso pasaulio kančia, užrašė viena australė užuojautų knygoje Nyderlanduose. Nyderlandų visuomenė, netekusi beveik dviejų šimtų piliečių, reaguoja santūriai, o štai Australijos premjeras pareiškė, kad Rusijai nepavyks taip paprastai nusiplauti rankų. Iš viso lėktuvu skrido mažiausiai 11-os šalių piliečiai. Toli nuo įžūlių rusiškų smogikų, Australijos Brisbene, vienai šeimai tai ne šiaip tragedija.

Ukrainos prezidentas, aplankęs atsikovotą Slovjanską ir Rytuose kovojančias pajėgas, žada nepradėti gatvių mūšių Donecke, bet derėtis sutinka tik su tais, kurie sudės ginklus dabar. Separatistai sako kuriantys vieną kumštį, bet tarp jų jau išryškėjo ginčas: iš Slovjansko pabėgęs vadas skundžiasi, kad trūksta kovotojų ir aprūpinimo, tuo metu Donecke nuo gegužės kariaujantis vadas jį kaltina bailumu.

 Ukrainos prezidentas, aplankęs atsikovotą Slovjanską ir Rytuose kovojančias pajėgas, žada nepradėti gatvių mūšių Donecke, bet derėtis sutinka tik su tais, kurie sudės ginklus dabar. Separatistai sako kuriantys vieną kumštį, bet tarp jų jau išryškėjo ginčas: iš Slovjansko pabėgęs vadas skundžiasi, kad trūksta kovotojų ir aprūpinimo, tuo metu Donecke nuo gegužės kariaujantis vadas jį kaltina bailumu.

(papildyta BNS pranešimu 16 val. 21 min.)  Ukrainos valstybinė aviacijos tarnyba praplėtė skrydžių apribojimo teritoriją, kuri nuo šiol apima visą karinių pajėgų vykdomos operacijos rytinėje šalies dalyje plotą, antradienį pranešė Valstybinės aviacijos vadovas Denisas Antoniukas. Anksčiau civilinės aviacijos lėktuvams buvo draudžiama skraidyti pasienio teritorijoje – 100 kilometrų pasienio ruože, žemesniame nei 7,9 tūkst. metrų aukštyje. D.Antoniukas patikslino, kad minimalaus 7,9 tūkst.

 Nuo antradienio pirmininkavimą Europos Sąjungos tarybai iš Graikijos perima Italija. Ji žada per pusmetį didinti išlaidas, skirtas viešajam sektoriui. Jau per pirmą mėnesį Italijai pirmininkaujant, Europos Sąjungos ministrai turėtų patvirtinti Lietuvos prisijungimą prie euro zonos. Tūkstančiai nepatenkintų Italų Romoje primena Italijos premjerui, kad pirmininkauti Europos Sąjungai nebus lengva. Protestuotojai reikalauja keisti bendrijos poltiką ir mažiau taupyti.

Europos Sąjungos lyderiai Briuselyje pasveikino išrinktąjį Ukrainos prezidentą, o Rusiją paragino pradėti nuoširdų bei atvirą dialogą su Kijevu ir pripažinti Petro Porošenkos išrinkimą. Be to, Rusija raginama neleisti per savo sieną į Ukrainą kovotojų ir ginklų. „Sveikiname rinkimų rezultatus. (...) Kalbėjausi su vakar išrinktu prezidentu ir vėl patvirtinau Sąjungos paramą Ukrainai“, – sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europos Parlamento rinkimus, pirmaisiais duomenimis, laimėjo centro dešinės partijos. Nors ir praradusios apie 60 vietų, Europos Parlamente jos turės apie 212 vietų. Centro kairieji liko tik su 186 vietomis. Pirmą kartą istorijoje, palyginti su ankstesniais rinkimais, nesumažėjo rinkėjų aktyvumas, tačiau didžiausia žinia – radikalių partijų pergalės arba išaugęs populiarumas net keliose Europos šalyse.

 Švedijos vyriausybė antradienį paskelbė planus stiprinti karines oro pajėgas, atsakydama į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Jei centro dešinės koalicija bus perrinkta per rinkimus rugsėjį, ji žada kasmet didinti gynybos biudžetą beveik dviem milijardais litų ir pagaminti ne 60, o 70 naujos kartos naikintuvų „Gripen“. Keturių partijų lyderiai antradienio rytą paskelbė straipsnį, kad neutralios šalies gynybos politika turi būti pritaikyta prie besikeičiančio pasaulio.

 Paryžius ir Maskva patyliukais atšaukė rytoj turėjusį prasidėti prezidento Vladimiro Putino vizitą Prancūzijoje. Rusijos ir Prancūzijos vadovai rytoj turėjo dalyvauti Iškilmėse netoli Reimso Rusijos imperijos karių žūties šimtmečiui paminėti, bet Eliziejaus rūmų platinamoje Francois Hollande`as programoje neįrašytas nei susitikimas su V. Putinu, nei dalyvavimas ceremonijoje šiaurės Prancūzijoje.