Greta Gureckytė

Beveik 100-as tūkstančių vairuotojų jau netrukus gali sulaukti policijos baudų, jei dar nepasitikrino savo sveikatos. Jei jie to nepadarys, po naujųjų įkliuvus policijai teks mokėti baudas iki 50-ies eurų dėl negaliojančio vairuotojo pažymėjimo. Tiesa, aiškėja, kad dalis Lietuvos medikų vairuotojų normaliai nepatikrina, tik kepa pažymas ir lupa už tai pinigus.

Šį trečiadienį įvyko paskutinysis konservatorės Ingridos Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės posėdis, o jau nuo penktadienio darbą pradės naujai suformuota Palucko Vyriausybė. Koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis žiniasklaidai pranešė, kad pirmojo susitikimo metu bus aptariamas ateinančių metų biudžetas. Apie ministrų kabinetą ir prezidento santykį su Vyriausybe naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Valstybės vairą netrukus perims socialdemokratų koalicija, o jai teks nemenkas iššūkis – paruošti Lietuvą galimiems pavojams ir potencialiai karo grėsmei. Tačiau, anot paskirtos krašto apsaugos ministrės Šakalienės, šios grėsmės gali būti išvengta, jei bus įgyvendintos kelios sąlygos. Saugesniems jaustis padėtų ir Lietuvoje kuriami pramonės parkai ir poligonai, kuriems vietiniai gyventojai kategoriškai priešinasi.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmą kartą per pustrečių metų atvyko į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, jo vizitas saugumo sumetimais iš anksto nebuvo paskelbtas. Atvykęs Vokietijos vadovas paskelbė apie papildomą ginklų pristatymą Ukrainos gynybai nuo Rusijos iki gruodžio pabaigos už 650 mln. eurų.

Valstybės vairą netrukus perims socialdemokratų koalicija, o jai teks nemenkas iššūkis – paruošti Lietuvą galimiems pavojams ir potencialiai karo grėsmei. Tačiau, anot krašto apsaugos ministrės Šakalienės, šios grėsmės gali būti išvengta, jei bus įgyvendintos kelios sąlygos.  Apie tai, kaip socialdemokratams tai seksis padaryti, naujienų portalo tv3.lt laidoje kalbėjo krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje nenumaldomai daugėja hibridinių ir sabotažo aktų apraiškų, už kurias neretai yra atsakinga Rusija. Ekspertai tokius veiksmus vadina jau vykstančiu hibridiniu karu, kuriam šalys tiesiogiai nesipriešina. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis sako, kad Rusija vis aktyviau stiprina savo kariuomenę, o sulaukus Ukrainos paliaubų scenarijaus, Lietuvai karo grėsmė ženkliai išaugtų.

Vilniaus oro uosto atstovai pirmadienio rytą patvirtino, kad iš Vokietijos į Vilniaus oro uostą skridęs krovinis DHL orlaivis apie 5 valandą 30 minučių nukrito Liepkalnyje. Paaiškėjo, kad lėktuvu skrido keturi asmenys. Per avariją žuvo pilotas, kuris buvo ispanijos pilietis, dar trys lėktuve buvę keleiviai – sužaloti.

Tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje nenumaldomai daugėja hibridinių ir sabotažo aktų apraiškų, už kurias neretai yra atsakinga Rusija. Ekspertai tokius veiksmus vadina jau vykstančiu hibridiniu karu, kuriam šalys tiesiogiai nesipriešina. Tačiau, anot Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Jauniškio, grėsmę Lietuvai kelia ne tik rusų hibridinės atakos, bet ir iš Baltarusijos, Rusijos atvykstantys migrantai, ar net Putino režimą palaikantys lietuviai.

Tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje nenumaldomai daugėja hibridinių ir sabotažo aktų apraiškų, už kurias neretai yra atsakinga Rusija. Ekspertai tokius veiksmus vadina jau vykstančiu hibridiniu karu, kuriam šalys tiesiogiai nesipriešina. Tačiau, anot Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus Jauniškio, grėsmę Lietuvai kelia ne tik rusų hibridinės atakos, bet ir iš Baltarusijos bei Rusijos atvykstantys migrantai, kurie ne visada bando pabėgti nuo Putino režimo.

Ankstų pirmadienio rytą Lietuvą sukrėtė žiauri nelaimė – Vilniuje į žemę prie gyvenamojo namo rėžėsi krovininis DHL lėktuvas.  Ryte lėktuvo avariją važiuodamas į darbą mašinos vaizdo registratoriumi užfiksavo vyras. Vaizdo įraše matyti į įvykio vietą atvykusios specialiosios tarnybos, kurios blokuoja kelią. „Bėgam iš čia, sudegsim“, – sako mašinoje sėdėjęs keleivis.  Visai prie pat automobilio matosi nukritęs krovininis lėktuvas ir į viršų kylančios liepsnos bei dūmai.

Rusija su Vakarais hibridinį karą kariauja jau kurį laiką, o karo veiksmai galimai pasiekė ir Lietuvą – Baltijos jūroje nutraukti kabeliai laikomi planuotais Rusijos išpuoliais. Visgi nei Lietuva, nei kitos Europos šalys, patiriančios hibridines atakas, tiesioginių atsako veikmų agresorei nesiima. Tai, anot eksperto Lino Kojalos, tik skatina Rusiją ir toliau kovoti hibridinį karą vykdant vis didesnius išpuolius.

Skandalinga situacija – technologijos gigantės „Teltonikos“ įkūrėjas Arvydas Paukštys pareiškė, kad dėl biurokratinių kliūčių stabdo pusketvirto milijardo eurų investicijas į technologijų parką Vilniuje. Liepkalnyje parkas su 6000 tūkstančiais naujų darbo vietų ir 10 tūkstančių eurų siekiančiais vidutiniais atlyginimais turėjo iškilti po keletos metų. Pasak Paukščio, nueinanti valdžia ilgą laiką vilkino verslininko prašymus užtikrinti didelės galios elektrą ir sklandžias statybas.

Rusija su Vakarais hibridinį karą kariauja jau kurį laiką, tačiau jei Ukraina galiausiai bus įsprausta į kampą ir priversta sudaryti paliaubas, Lietuvai gali ateiti maksimalių išbandymų metas. Ekspertas Linas Kojala tikina, kad su išbandymais Lietuva ir Europa gali susidurti ir Trumpui priėmus vieną lemtingą sprendimą – išvedus Ameriką iš NATO.  Kaip, atėjus Trumpui, Lietuvai ir Europai seksis saugumo srityje, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Paaiškėjo, kad Lietuvos gynybos finansavimas kitąmet bus mažiausias iš visų trijų Baltijos valstybių, o tai daugeliui šalies piliečių kelia nerimą. Visgi Rusijos grėsmė Baltijos regiono valstybėms niekur nedingo, tad kyla vis daugiau dvejonių, ar mūsų šalis tikrai yra pasirengusi atlaikyti priešą ir kaip greitai į pagalbą atskubėtų NATO ir kiti Lietuvos partneriai.  Kaip mes esame pasirengę ginti savo valstybę ir kokios prognozės Baltijos šalims, naujienų portalo laidoje „33 min.

Nepaisant užsienio parterių kritikos, valdančiąją daugumą formuojanti Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pirmadienį pasirašė koalicinę sutartį su „Nemuno aušra“ ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Rinkimus laimėjusių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė džiaugėsi suformuota valdančiąja dauguma.

Rusijos grėsmė Lietuvai kol kas niekur nedingo, tačiau mūsų šalies krašto gynybos finansavimas kitąmet bus mažiausias iš visų trijų Baltijos valstybių. Tad kyla vis daugiau dvejonių, ar mūsų šalis tikrai yra pasirengusi atlaikyti priešą ir kaip greitai į pagalbą atskubėtų NATO ir kiti Lietuvos partneriai.  Kaip mes esame pasirengę ginti savo valstybę naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.

Viešumoje vis garsiau šnekama apie švietimo sistemos išgyvenamą krizę – verkiant trūksta mokytojų, o mokinių rezultatai vis prastėja. Tačiau iki šiol realių ir efektyvių veiksmų, sprendžiant šias problemas, nėra imamasi. Vilniaus licėjaus direktorius ragina vykdyti pokyčius čia ir dabar, siekiant užkirsti kelią švietimo katastrofai.   Apie mokytojų trūkumą mokyklose naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Jau kurį laiką viešumoje yra diskutuojama apie įsisenėjusias švietimo sistemos problemas, kurios taip ir lieka neišspręstos. Viena iš opiausių – didžiulis mokytojų trūkumas mokyklose. Trūkstant mokytojų, vis labiau klesti korepetitorių verslas, kurie, pasak Vilniaus licėjaus direktoriaus, už asmenines pamokas prašo nežmoniškų pinigų. Tiesa, vis labiau populiarėjanti korepetitorių pagalba verčia sudvejoti ir švietimo įstaigų darbo kokybe.

Jau kurį laiką viešumoje yra diskutuojama apie įsisenėjusias švietimo sistemos problemas, kurios tiesiogiai siejasi su vis prastėjančiais moksleivių pasiekimais. Visgi reikia pripažinti, kad prie prastėjančių rezultatų prisideda ne tik mokytojų trūkumas ar kitos švietimo spragos, bet ir pasikeitęs požiūris į mokslą. Vilniaus licėjaus direrktorius teigia, kad šiandieninėje visuomenė ugdymo įstaigose prioritetu tampa smagi aplinka ir geras laikas. Tuo tarpu švietimas atsiduria antrame plane.

Pusantrų metų laukti eilėje – tokį stulbinantį atsakymą išgirdo vilnietė, panorusi Santaros klinikų Dermatovenerologijos centre pasitikrinti apgamą. Centro vadovas pripažįsta – problema didžiulė, o pagrindinė priežastis – specialistų trūkumas. Sveikatos apsaugos ministerija atšauna, kad registruojantis internetu neva vizitą galima gauti greičiau. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Po Vilijos Blinkevičiūtės pareiškimo, kad premjere nebus – iškart sureagavo ir konservatoriai, ir būsimi koalicijos partneriai. Demokratų „Vardan Lietuvos" lyderis Saulius Skvernelis stebisi, kad socdemai nepasako tiesiai šviesiai, jog jų planas toks ir buvo – su Blinkevičiūte triuškinančiai laimėti rinkimus ir prie valdžios neprileisti konservatorių.

Jau kurį laiką viešumoje yra diskutuojama apie įsisenėjusias švietimo sistemos problemas, kurios taip ir lieka neišspręstos. Viena iš opiausių – didžiulis mokytojų trūkumas mokyklose. Vilniaus licėjaus direktorius į situaciją žiūri realistiškai ir yra įsitikinęs – jei tuoj pat nepradėsime spręsti problemos – situacija ateityje tik blogės.  Apie mokytojų trūkumą mokyklose naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min.

Jau kurį laiką viešumoje yra diskutuojama apie įsisenėjusias švietimo sistemos problemas, kurios taip ir lieka neišspręstos. Tačiau mokytojai pastebi dar vieną bėdą – mes pataikaujame vaikams iš jų reikalaudami vis mažiau drausmės ir aukštų mokymosi rezultatų.  Kodėl pataikaujame mokiniams ir kas vyksta Lietuvos mokyklose, naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Iki Amerikos prezidento rinkimų liko kiek mažiau nei savaitė, tad visas pasaulio dėmesys šiuo metu sutelktas tik į tai. Ekspertai ir politologai aktyviai diskutuoja apie galimas rinkimų baigtis ir pasekmes tiek JAV, tiek Europai, laimėjus vienam ar kitam kandidatui. Tad svarbiausias klausimas – kas taps naujuoju Amerikos prezidentu ir ar į Baltuosius rūmus grįš Donaldas Trumpas?  Apie JAV prezidento rinkimus naujienų portalo laidoje „33 min.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sekmadienį laimėjo Seimo rinkimus ir gerokai atsiplėšusi nuo artimiausių konkurentų turės didžiausią frakciją parlamente. Pirmajame ture prieš dvi savaites socialdemokratai iškovojo 20 Seimo narių mandatų, o sekmadienį vykusiame antrajame ture šios partijos kandidatai pirmauja arba laimėjo 30 vienmandačių apygardų.

Iki Amerikos prezidento rinkimų liko kiek mažiau nei savaitė, tad visas pasaulio dėmesys šiuo metu sutelktas tik į tai. Ekspertai ir politologai aktyviai diskutuoja apie galimas rinkimų baigtis ir pasekmes tiek JAV, tiek Europai, laimėjus vienam ar kitam kandidatui. Tad svarbiausias klausimas – kas taps naujuoju Amerikos prezidentu ir ar į Baltuosius rūmus grįš Donaldas Trumpas?  Apie JAV prezidento rinkimus naujienų portalo laidoje „33 min.

Lietuva savo Seimą jau išsirinko, o išrinkti politikai jau formuoja koalicijas ir užsiima postų dalybomis. Dabar visas pasaulio dėmesys suteiktas į JAV prezidento rinkimus, o svarbiausias klausimas – kas juos laimės ir ar į Baltuosius rūmus grįš Donaldas Trumpas?  Apie JAV prezidento rinkimus naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo viešųjų ryšių ekspertas, duomenų analizės „Repsense“ vadovas ir JAV reikalų žinovas Mykolas Katkus.

Lietuva išsirinko naują Seimą – rinkimus gerokai atsiplėšusi nuo konkurentų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), kuri parlamente turės 52 mandatus. Tad paaiškėjus rezultatams, oficialiai prasidės ir koalicijų sudarymas bei ministerijų dalybos.  Kaip vyksta ministerijų dalybos, naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.

V. Putinas viešai džiaugiasi, kad Ukraina neturi aukštųjų technologijų ginklų, tokių kaip ATCMS raketos, ir kartoja, kad NATO pavargs remti Ukrainą. Tačiau Prancūzijos užsienio reikalų ministras sako, kad vargsta būtent Rusijos armija, kadangi ją papildė tūkstančiai karių iš Šiaurės Korėjos.

Nors galutinė Seimo sandara dar neaiški, partijos tarpusavyje jau derasi dėl naujų koalicijų sudarymo ir aiškiai konstatuoja, su kuo Seime tikrai nebendradarbiautų. Kai kas, anot buvusio Seimo pirmininko Arūno Valinsko, net žada sudaryti naujas frakcijas, siekiant nubrėžti raudonas linijas su kai kuriomis partijomis.  Kaip bus formuojamos koalicijos ir kas jas formuos, naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.

Jau kitą pirmadienį Lietuva turės naują Seimą, tačiau dar net neprasidėjus antrajam rinkimų turui, partijos jau derasi dėl naujų koalicijų formavimo ir brėžia raudonas linijas vienai ar kitai politinei jėgai. Ir nors socialdemokratai laimėjo pirmąjį rinkimų turą, buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas kritikuoja partijos lyderės Vilijos Blinkevičiūtės nepastovumą ir išsisukinėjimus nuo premjerės posto.

Jau kitą pirmadienį Lietuva turės naują Seimą, tačiau dar net neprasidėjus antrajam rinkimų turui, partijos jau derasi dėl naujų koalicijų formavimo ir brėžia raudonas linijas vienai ar kitai politinei jėgai.  Kaip yra formuojamos koalicijos, kaip dalijamasi ministerijomis, ir kaip išties vyksta valdžios formavimas, naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo buvęs Seimo pirmininkas Arūnas Valinskas.

Šiuolaikinėje visuomenėje galią iš viešojo sektoriaus į rankas vis labiau perima privatus. Visgi augantis visuomenės naudojimasis privačiuoju sektoriumi tam tikrose srityse, pasak ekonomisto Romo Lazutkos, formuoja vis didėjančią segregciją, o tai neša pelna privačioms įstaigoms. Tad ekspertas mano, kad derėtų atsigręžti į kai kurias valstybes ir mažinti perteklinio pasirinkimo galimybes.  Apie segregaciją mokyklos ir gydymo įstaigose naujienų portalo laidoje „33 min.

Viešai kalbėti apie mokesčių didinimą Lietuvoje naujai į Seimą renkami politikai bijo, mat baimę mokesčių reformoms mūsų šalyje formuoja bankai ir jiems atstovaujantys ekonomistai. Tuo tarpu Skandinavijos šalyse mokesčių didinimui savanoriškai pritaria patys gyventojai, mat pasitiki vietos valdžia ir jos planuojamu valstybės biudžetu.  Apie tai, kodėl bankai baugina gyventojus dėl didesnių mokesčių, naujienų portalo laidoje „33 min.

Jaunuoliai kaip įmanydami bando išvengti privalomos karo tarnybos. Dažniausiai patys sau konstatuoja diagnozes ir klastoja studijų užsienyje pažymas. Pernai dėl realių ar įsivaizduojamų sveikatos bėdų tarnybos nepradėjo 55 procentai asmenų. Tai trimis procentais daugiau nei užpernai. Visgi turime ir kuo didžiuotis, mat savanorių skaičius šalyje, lyginant su pernai, išaugo trečdaliu. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Demografijos tendencijos tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje šiandien liūdina – visuomenės populiacija akivaizdžiai mažėja. Tad kyla klausimas, iš ko ateityje reikės finansuoti viešąjį sektorių, jei žmonių, kurie jame dirba ir taip uždirba pinigus senjorų pensijoms bei mokesčiams, tiesiog nebebus. Apie viešojo sektoriaus finansavimą ir ateities prognozes naujienų portalo laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ kalbėjo profesorius, ekonomistas Romas Lazutka.

Dar prieš pirmąjį Seimo rinkimų turą politikai žarstėsi pažadais, kaip padarys lietuvių gyvenimą geresnį – kels atlyginimus pareigūnams, mokytojo profesiją pavers prestižine ir sumažins eiles ligoninėse bei poliklinikose. Tačiau nepaisant visų kalbų, Lietuvos gyventojai jau kurį laiką girdi tik valdžios pažadus, o realių pokyčių nemato. Apie tai, kodėl visuomenė nemato realių valdžios pokyčių švietimo ir sveikatos sektoriuose, naujienų portalo laidoje „33 min.