Agnė Čeplinskienė

Atvykę gelbėti benamių kačių, gyvūnų gelbėtojai nustėro – kur kas labiau nei katėms pagalbos, pasirodo, reikia vienišai 90 metų senutei. Kone pačiame sostinės centre gyvenanti senolė tarsi iš praėjusio amžiaus – neturi nei tualeto, nei kur nusiprausti, nei kur maisto pasišildyti, o pro duris ir langus vėjas kiaurai pučia žiemą vasarą. Savivaldybės atstovai aiškina, kad pagalba senutei siūlyta ne kartą, tačiau ji neva kategoriškai atsisako. Medinis namukas visai šalia Vilniaus senamiesčio.

Lietuvoje prasidėjo vėjaraupių bumas. Sergančiųjų, o ypač mažamečių vaikų, užkrečiamųjų ligų specialistai jau skaičiuoja tūkstančiais. Maža to, pastebima, kad šia, iš pirmo žvilgsnio paprasta, o iš tiesų klastinga liga kasmet serga vis daugiau žmonių. Medikai aiškina, kad tokie vėjaraupių protrūkiai būtų valdomi, jeigu žmonės skiepytųsi, tačiau aiškėja, kad dauguma mieliau savo ir vaikų sveikata linkę rizikuoti. Keturmetė Patricija iš Alytaus vėjaraupiais serga ketvirta para.

Vilniaus Rotušė – sausakimša. Čia daugiau nei 400 būsimų mamų renkasi į specialiai joms surengtą šventę. Ir scenoje būsimoms mamoms dainas atlieka tik kūdikių besilaukiančios moterys. Tarp kurių ir ketvirtą vaikelį netrukus sūpuosianti Rūta Ščiogolevaitė. Įspūdinga minia nėštukių šitaip linksminasi 14 kartą. Čia jos ir patarimais pasidalija, ir pilvais pasimatuoja. O štai vyrą sutikti čia – retenybė. Vilnietė Irena – šioje šventėje savotiška rekordininkė.

Kol valdžia giriasi kylančia ekonomika, šalies mokslininkai Lietuvai prognozuoja tikrą demografinės krizės apogėjų. Esą jau šiemet Lietuvoje gims mažiausiai kūdikių per pastaruosius 60 metų. Ir kasmet situacija tik dramatiškai blogės. Mokslininkai aiškina, kad dėl to kalta rekordinė emigracija. Be to, ir pačios lietuvės gimdyti ryžtasi vis vėliau ir vis mažiau vaikų. 31–ų Sandrai medikai žadėjo sūnų. Tačiau į pasaulį atėjo pustrečio kilogramo sverianti Amelija. Dabar ji augina dvi atžalas.

Atskirti nuo viso pasaulio – taip tvirtina dabar gyvenantys Vilniaus rajono Juodiškių kaimo gyventojai. Čia kelias toks prastas, kad žmonės negali išvažiuoti į darbus, vaikai – į mokyklas, mėnesiais niekas neatvažiuoja paimti šiukšlių, o ištikus nelaimei atsisako vykti net greitoji pagalba. Maža to, kaimelyje nėra nei parduotuvės, nei vaistinės, tad žmonės priversti įveikti tikrą purvo kliūčių ruožą.

Iš pradžių „Auksinis tualetas“ Kaune, po to kariuomenės „auksiniai šaukštai“ - o dabar „auksinis sviestas“ Vilniaus darželiuose. Aktyvūs tėvai išsiaiškino, kad sostinės darželiai pakelį sviesto perka už daugiau nei pustrečio euro, kai rinkoje jis kur kas pigesnis. Maža to, neva su Vilniaus valdžios palaiminimu vyksta ir daugiau machinacijų centralizuotai perkant maistą darželiams. Vilniaus savivaldybė dėl kilusio skandalo kaltę verčia ankstesnei valdžiai.

Lietuvą sujaudinusi istorija, kai veganė motina griežtą dietą taikė ir 7 mėnesių kūdikiui, dėl kurios nusilpęs mažylis vos nemirė, iki šiol kelia daugybė klausimų. Medikai tvirtina tokio nusilpusio kūdikio jau seniai nematę ir kaltina mėsos, kruopų košės vaikui nedavusią veganę mamą. O štai žaliavalgiai užsipuolė medikus ir kaltina juos ne kompetencija ir visuomenės kiršinimu.

Tyrimai rodo, kad beveik 12 tūkstančių lietuvių studijuoja užsienyje, o studijas pabaigę, dauguma nusprendžia į Lietuvą nebegrįžti. Kovodamas su protų nutekėjimu, premjeras Saulius Skvernelis žada apmokėti užsienyje studijuojančių lietuvių mokslus su sąlyga, kad šie vėliau sugrįš į Lietuvą atidirbti. Tiesa, tokias stipendijas gaus vos keli ir tik patys gabiausi prestižiniuose pasaulio universitetuose studijuojantys lietuviai. Patys studentai abejoja, ar kas nors sutiks šitaip įsipareigoti.

Dažnuose namuose prieš Kalėdas pasklindantis imbierinių sausainių aromatas šiemet keliaus ir paštu. Pirmąkart Lietuvos filatelijos istorijoje išleisti kvapnūs – imbierinių sausainių kvapo pašto ženklai. Vilnietis Gediminas pašto ženklais domisi jau šešiasdešimt metų. Jo rankose – pirmą kartą Lietuvos istorijoje išleistas kvepiantis pašto ženklas. Nors daugumą kalėdinių lietuviškų pašto ženklų Gediminas vertina kritiškai, šiam – imbieriniais sausainiais kvepiančiam - gerų žodžių nešykšti.

Tragiška nelaimė Utenoje. 93-ejų uteniškis iš nelegaliai laikomo revolverio nušovė savo anūkės vyrą. Supratęs, ką padarė, pensininkas bandė nusišauti pats. Šiuo metu dėl jo gyvybės kovoja medikai. Artimieji ir kaimynai po tragedijos sunkiai renka žodžius ir nesupranta, kodėl senolis kulką paleido į kartu gyvenusį savo artimą. Žiauri žmogžudystė įvykdyta štai šiame Užpalių gatvėje esančiame name Utenoje. Čia 93-ejų senolis gyveno kartu su anūkės šeima.

Po svečias šalis keliauti saugiai norintys Lietuvos pensininkai neslepia apmaudo – draudikai esą siūlo arba labai brangius kelionių draudimus, arba drausti visai atsisako, mat tam esą tiesiog per seni. Lygių galimybių kontrolierė aiškina, kad visai nedrausti garbaus amžiaus žmonių verslininkai negali, tačiau pasipinigauti iš kelionės draudimo niekas nedraudžia. Kaunietis Vytautas Rėklaitis – nuo jaunystės tikras kelionių maniakas. Už viską labiausiai mėgsta kalnus, kadaise net užsiėmė alpinizmu.

 Vaikai neretai išdykauja – skambinėja pagalbos linijoms tiesiog norėdami pajuokauti. Tačiau pagalbos linijų savanoriai tokių vaikų nesmerkia, nors per juos kiti vaikai, kuriems iš tikrųjų reikia pagalbos, gali ir neprisiskambinti.

 Ar galite įsivaizduoti gyvenimą daugiabutyje, kuriame dėl nuolatinio triukšmo ir nepakeliamos smarvės negalima atsidaryti langų? Gyventi tokiomis sąlygomis esą priversti sostinės Pašilaičių mikrorajono gyventojai, mat jiems po pat langais pastatyta net 10 šiukšlių konteinerių. „Triukšmas, smarvė, ramybės vaikam nėra. Žaist čia tikrai nehigieniška. Varnų apkakota viskas“, - guodžiasi Vilniaus Gabijos g. 32 namo gyventoja Žydrė Vaičiūnė.

Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios kriptoje po pagrindiniu altoriumi rasti maždaug šimto žmonių palaikai. Spėjama, kad tai XVII–XVIII amžiuje gyvenusių įtakingų vienuolių ir garsių unitų kūnai. Kol kas archeologai ištraukė 10 karstų ir liko šokiruoti, mat skeletams trūksta... kaukolių. Bioarcheologai čia pluša nuo ryto iki vakaro. Kol kas jų rankose – dešimt mirusiųjų kūnų. Tirdami milimetrą po milimetro specialistai nustatė, kad čia – pusamžių vyrų palaikai.

Nors daugiau nei pusė lietuvių nusiteikę prieš imigrantus, nemaža dalis žmonių jau rengiasi patys jiems padėti. Gyventojai internete dalijasi informacija, kas ir kaip galėtų padėti pabėgėliams. Vieni sako galintys paremti drabužiais, žaislais, namų apyvokos daiktais, kiti net savo namų stogą virš galvos ar darbą dalintis pasiryžę. Gyventojų aktyvumu neatsidžiaugianti, mat pripažįsta, kad be šalies gyventojų pagalbos valstybė pasirūpinti pabėgėliais vargu ar išgalės.

Užupio gyventojai rengia piketus ir viešas akcijas teigdami, kad tokio didelio kvartalo negalima statyti. Statybų bendrovė sako, jog turi visus reikiamus leidimus, o po statybų purvyną braidantis ministras porina, kad biurokratai negalėjo išduoti tokių leidimų. Pastarieji sutinka, kad negalėjo, bet skėsčioja rankomis, nežinodami, ką toliau daryti.

 Katalikų pasaulį sudrebino pasaulietiškų pažiūrų popiežius Pranciškus. Nors Katalikų Bažnyčia abortą laiko itin sunkia nuodėme, pontifikas visiems kunigams žada suteikti teisę išrišti aborto nuodėmę. Tiesa, tokia malonė abortą pasidariusioms moterims bus suteikiama tik vienerius metus, kol katalikai minės Jubiliejinius metus. Tiesa, aiškėja, kad Lietuvos kunigai aborto nuodėmes atleidžia jau seniai.

 Po vasaros atostogų į mokyklas sugrįžo mokytojai ir mokiniai. Pirmą kartą duris atvėrė ir visiškai netradicinė – demokratiniais principais paremta mokykla, kurioje vaikai patys sprendžia, ką ir kaip mokysis. Taip, tikrai viską: kokią muziką leisti vietoj įprasto skambučio, kokius dalykus mokytis, dėvėti uniformas ar ne, arba koks maistas turi būti gaminamas valgykloje. „Labai norėjosi kitokios mokyklos.

Kardiologai tvirtina, kad daugumai netekčių būtų galima užkirsti kelią, jeigu žmonės reguliariai tikrintųsi, ir tai galima daryti nemokamai. Tačiau, pavyzdžiui, jau dešimtmetį veikiančia nemokama prevencine kardiologine programa pasinaudojo mažiau nei pusė potencialių ligonių. Dauguma esą neturi laiko arba apie tokią galimybę tiesiog nežino, tačiau medikai tvirtina, kad žmonės tiesiog tingi rūpintis savo sveikata ir laukia tol, kol padėti jau nebeįmanoma.

O dabar apie gerumą ne tik prieš Kalėdas. Iki mokslo metų likus vos kelioms dienoms, geros širdies žmonės suskubo padėti vaikams iš skurdžiai gyvenančių šeimų. Prekybos centruose keli šimtai savanorių ragina paaukoti skurstantiems vaikams mokyklinių prekių. Socialinė akcija „Būk pirmūnas“ vyksta jau septintą kartą. Idėja padėti vos galą su galu suduriančioms šeimoms gimė grupelei marijampoliečių – šiandien ji kaip virusas išplito po visą Lietuvą.

Naujausi tyrimai atskleidė pribloškiančią realybę: kas penktas žmogus iš tiesų myli ne savo antrąją pusę. Šeimų ir porų problemas analizuojantys specialistai atkerta, kad situacija Lietuvoje dar blogesnė. O dėl to esą kalta rutina ir pačių porų tingėjimas įžiebti santykiams ugnelės. Kur du – trečias nereikalingas. Byloja sena patarlė. Tačiau aiškėja, kad dangstydamiesi kauke dauguma gyvena dvigubą gyvenimą.

Aplinkosaugininkai fiksuoja smarkiai padidėjusį oro užterštumą. Šalies didžiuosiuose miestuose kietųjų dalelių koncentracija jau visą rugpjūtį gerokai viršija normą. Specialistai baiminasi, kad nuo rudens oro tarša dar labiau padidės, mat prasidėjus mokslo metams į gatves išvažiuos žymiai daugiau automobilių. Medikai senyvo amžiaus žmones ir vaikus ragina pasilikti namuose, mat būtent jiems ši oro tarša labiausiai ir kenkia.

Alytaus kriminalinės policijos pareigūnai pagrobto 31-erių vyriškio neranda jau parą. Apie Lazdijų rajone Veisiejų kaime pagrobtą vyrą policijai pranešė žmona. Moteris pasakojo, kad jos sutuoktinio du užpuolikai patykojo daugiabučio laiptinėje. Žiauriai jį sumušė, įsisodino į sidabrinės spalvos automobilį „Volkswagen Caddy“ ir nuvažiavo. Pagrobto vyro žmona tvirtino, kad smurtautojus matė pirmą kartą. Policija duomenimis, pagrobėjas buvo vienas, o vyrai esą gerai pažįstami.

Artėjant mokslo metams darželinukų ir moksleivių sveikatą tikrinantys medikai – šokiruoti. Ir ne tik dėl to, kad vaikai ateina su sugedusiais dantim, silpna rega ar iškrypusiu stuburu. Šeimos gydytoja tvirtina, kad prastėja ne tik vaikų sveikata, bet ir bendravimo įgūdžiai. Logopedė Lina Janušaitė liūdną tendenciją tik patvirtina. Gydytoja per dieną sulaukia daugiau nei dešimt pacientų – ir darželinukų, ir mokyklinukų. Visi jie – su rimtais kalbos sutrikimais.

 Nedrausmingi lietuviai baudas renka tarsi grybus po lietaus. Nuo liepos pradėjus veikti bendrai baudų administravimo sistemai, išrašyta baudų daugiau nei už 70 tūkst. pažeidimų, daugiausia – už kelių eismo taisyklių nesilaikymą. Beveik per du mėnesius pareigūnai baudų išrašė net už 4 milijonus eurų. O pernai iš viso nustatyta daugiau nei 400 tūkst. administracinės teisės pažeidimų. Dėl to baudų išrašyta beveik už 33 milijonus eurų.

Kai didieji šalies miestai apsisprendė mokėti šimto eurų kompensacijas į privačius darželius savo vaikus vedančioms šeimoms, kai kurie darželiai ėmė ir pakėlė kainas. Į privačius darželius savo atžalas leidžiantys tėvai ne juokais sunerimo – tarsi perkūnas iš giedro dangaus vieniems darželio paslaugos staiga pabrango penkiolika, kitiems – dvidešimt, tretiems – net trisdešimt eurų.

 Dvidešimtmetė Ugnė Matulytė iš Zarasų apako žaibiškai - vos per dvi dienas. Vilniaus universiteto trečio kurso psichologijos studentė prastai pasijuto staiga: nei iš šio, nei iš to galvą pradėjo raižyti nepakeliamas skausmas, pykino, iš silpnumo mergina nė pastovėti nebegalėjo, o šviesa akyse silpo su kiekvienu mirktelėjimu.    „Aš labai išsigandau. Man labai baisu buvo, kad taip liks visam gyvenimui. Kad aš nematysiu visą laiką. Kad taip ir liks.

Skandalai krečia šalies ligonines. Dėl galimos korupcijos tarp medikų ir farmacininkų Specialiųjų tyrimų tarnyba susidomėjo dviem gydymo įstaigomis – Tauragėje ir Jurbarke. Pastarojoje apskritai vyksta protu nesuvokiami dalykai – ligoninės vadovybė netgi oficialiai leidžia medikams susitikti su vaistų reklamuotojais pacientų priėmimo metu.

Po keliolikos metų prašymų išasfaltuoti kelią – kelių kaimų Trakų rajone gyventojai praranda viltį. Žmonės tikina priversti gyventi vienose dulkėse, mat žvyrkeliu pro namus lekia ne tik lengvieji automobiliai, bet ir sunkvežimiai. Pasipiktinę žmonės kreipėsi ir į Trakų rajono valdžią, ir į Kelių direkciją, tačiau iki šiol atsimuša lyg į sieną – esą kelias geras, be to, yra kur kas svarbesnių prioritetų. Kad suprastum, koks kelias prastas, ilgai važiuoti nereikia.

Panašu, kad netrukus turistai ilsėtis keliaus ne į Įspaniją ar Italiją, o į Baltijos jūros šalis, tarp jų ir Lietuvą. Klimatologai prognozuoja, kad dėl klimato atšilimo Europos Pietuose siaus gaisrai ir sausros, na o mes tradicinę lietuvišką vasarą – padoriai šiltą ir lietingą – jau greitai pamiršime. Nors iki oficialios vasaros pabaigos liko kiek daugiau nei dvi savaitės – po tropinių karščių – saulė ir šiluma iš Lietuvos nesitraukia.

Pačioje Trakų širdyje – Totoriškių ežere maudęsi vietos gyventojai ir turistai liko per plauką nuo tragedijos. Vienoje ežero pakrantėje narai netyčia aptiko net keturis, įtariama, labai pavojingus sprogmenis. Spėjama, kad tai - Antrojo pasaulinio karo palikimas. "Tiesiog visiškai atsitiktinai. Mano pareiga pranešti, kad juos neutralizuotų, kol neatsitiko kažkas bloga. Nes tie sprogmenys, aš kiek suprantu, jie yra pavojingi.

Alinantys karščiai iš Lietuvos nesitraukia. Temperatūra žemiau trisdešimties laipsnių nekris dar ir rytoj. Gaivinti poilsiautojų sostinės paplūdimiuose išsiruošė Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai. Visi norintys galėjo pasimatuoti kraujospūdį, sužinoti, kaip saugiai mėgautis saulės voniomis ir nemokamai gauti vandens. O štai Klaipėdoje surengtas dar įspūdingesnis reidas – gelbėtojai pajūryje tikrino poilsiautojų blaivumą.

Po rekordinių šios vasaros karščių – Lietuvą drebino ir galingiausia šios vasaros audra. Darbo sočiai turėjo ir ugniagesiai – vien dėl žaibo iškrovos Lietuvoje kilo mažiausiai penki gaisrai, apie tūkstantį žmonių buvo likę be elektros. O dėl vėl prasidėjusių karščių ir išaugusio gaisringumo Aplinkos ministerija žada  skelbti ekstremalią padėtį ir drausti žmonėms lankytis miškuose. Vaizdo įraše – tai, kas liko iš kaimo turizmo sodybos sostinės pakraštyje po vakarykštės žaibo iškrovos.

Seimo narių padėjėjų atostogos – tikras galvos skausmas Seimo kanceliarijai, mat įprastai parlamentarų pagalbininkai ilsėtis nenori ir atostogų prikaupia tiek, kad pasibaigus kadencijai už nepanaudotas atostogas jiems tenka išmokėti milijonus. Pasidomėjus, ar tautos išrinktųjų padėjėjai iš tikrųjų nemėgsta ilsėtis. Pirmiausiai buvo aplankyta Seimo lenkų frakcijos rekordininkė. Seimo pirmininkės pavaduotojo Jaroslavo Narkevičiaus padėjėjos sąskaitoje – 40 neišnaudotų atostogų dienų.

 Pasirodo, jog peršalimas vasarą – tikrai nėra retas dalykas. Pavojus peršalti net ir pačią karščiausią vasaros dieną – lygiai toks pat kaip ir šaltą žiemą. Šią savaitę medikams netrūksta pacientų, besiskundžiančių perštinčia gerkle, užgulta, varvančia nosimi, įkyriu čiauduliu, varginančiu galvos skausmu, kosuliu ir temperatūra. O štai vaistininkai sako peršalusių klientų dabar turi net daugiau nei žiemą. Pagrindinė to priežastis – nemokėjimas saugiai naudotis kondicionieriais.

Į Lietuvą iš Maroko, Šri Lankos, Kinijos ir kitų egzotiškų šalių atvyko septynios dešimtys jaunuolių, pasiryžusių ne tik pažinti lietuvių kultūrą, bet ir... išmokti kalbėti lietuviškai. Vieniems, beje, sekasi visai neprastai – štai kinietė net perkūrė vieną lietuvių liaudies dainą. O kitiems susidoroti su lietuvių gramatika – tikras galvos skausmas. Taip „pasikankinti“ juos skatina ir meilė, ir smalsumas.

Po ilgų atostogų į Lietuvą pagaliau sugrįžo saulėtos dienos. Ir sugrįžo su trenksmu. Mūsų sinoptikai žada, kad prasidėjusi karščio banga tęsis mažiausiai savaitę. Atsigaivinti prie ežerų atskubėję žmonės šiųmetę vasarą jau baigia nusirašyti – esą prasta kaip niekad. Tačiau iki vasaros pabaigos – dar visas mėnuo. Tad kokie orai mūsų laukia rugpjūtį? Nors nuo karščio, rodos, net asfaltas garuoja, kai kuriems tai – ne rodiklis.

Į nemokamą vasaros stovyklą, kurią finansuotų valstybė, miesto valdžia ar Europos Sąjungos fondai, Lietuvoje pakliūva tik kas dešimtas vaikas. Visų kitų vaikučių tėvams nelieka nieko kito kaip tik atverti plačiai piniginę – mat vasaros stovyklos kainuoja net kelis šimtus eurų. Vaikų užimtumu vasarą susirūpino net šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, pareiškusi, kad tokių problemų spręsti Lietuva yra tiesiog nepajėgi. Kas dainuoja, kas piešia, o kas kieme „Jurgelį meistrelį“ žaidžia.

Užsienyje robotai humanoidai sparčiai populiarėja – jie gali ne tik vaikščioti, laistyti gėles, bet ir dalyvauti sporto rungtyse. Nuo pasaulio inovacijų stengiasi neatsilikti ir lietuviai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentai sukūrė lietuvišką roboto humanoido versiją. Jis kaip ir žmogus, turi ne tik rankas ir kojas, bet gali net mirksėti ir sekti jus akimis. Kurti tikrą robotą humanoidą studentams pasiūlė dėstytojas Robertas Urbanavičius.

Linksmybės su prostitute viename sostinės viešbučių turistui iš kaimyninės Latvijos baigėsi tragiškai. Trisdešimtmetis vyras, kaip įtariama, perdozavo narkotikų, kurių iš čigonų taboro jam parūpino stoties plaštakė. Trisdešimtmečio vyro lavonas rastas viešbutyje, pačiame sostinės stoties rajono centre. Netrukus paaiškėjo, kad tai Latvijos pilietis. Šalia jo mėtėsi švirkštas.

Seimas užsimojo galutinai sutramdyti gyvūnų skriaudėjus. Su gyvūnais žiauriai pasielgusiems sadistams nuo šiol grės dešimteriopai didesnės baudos – jos sieks net kelis tūkstančius eurų. Gyvūnų teisių gynėjai atkerta, kad didesnės baudos išgąsdins tik retą kankintoją, mat iki šiol esą nėra jokios specialios tarnybos, kuri gyvūnų skriaudėjus gaudytų ir baustų. Iki šiol už žiaurų elgesį su gyvūnais grėsdavo bauda iki 290 eurų.

Tautos išrinktiesiems – parlamentarams šią savaitę prasidėjo neoficialios dviejų mėnesių „atostogos“ – mat posėdžiai Seime jau tik rudenį. Tačiau jokių oficialių atostogų tautos išrinktieji – neturi, poilsį vasarą politikams liepė pamiršti net pati Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Bet seimūnams tokios šnekos tik juoką kelia – parlamentarai žada Lietuvos ir Turkijos pajūriais pasilepinti, ir po daržus pasikapstyti, ir po Europą automobiliu pakeliauti, ir net Lochneso pabaisą pamatyti.

 Atėjus ilgai lauktai vasarai, pabudo ir mašalai, uodai bei kiti kraujasiurbiai vabzdžiai. Medikai ir liaudies medicinos ekspertai įspėja saugotis kraujasiurbių, mat iš pirmo žvilgsnio nekaltas įkandimas gali baigtis ir mirtimi. O štai mes iškylaudami gamtoje neretai griebiamės įvairiausių būdų, neva apsaugančių nuo uodų – purškalų, tepalų. Tačiau ar šie žmogui nepakenks dar labiau? Mat drabužius juk neretai sugadina.

Garsiai šauktis pagalbos ir iš visų jėgų pliauškenti į vandenį – šitaip vaikai baseine mokosi, ką daryti pradėjus skęsti. Ir pasirodo – ne veltui. Naujausiais tyrimais – iš visų Europos šalių Lietuvoje vaikų paskęsta daugiausia. Išgelbėti pavyksta vos vieną iš dešimties. Dėl to viename sostinės baseine surengta net masinė plaukimo pamoka, kad kiekvienas vaikas mokėtų saugiai elgtis vandenyje, išpūsti orą po vandeniu, atsispirti nuo sienelės, gulėti ant vandens ir taip toliau.

Kraupi nelaimė, kai Šalčininkų rajone visiškai girtas kombainininkas mirtinai pervažiavo devynerių metų mergytę, nerimsta. Žuvusios mergaitės mama esą net prakeikė dieną, kai nusprendė atleisti ir gražiuoju susitarti su dukros žudiku, mat šis esą jau keturis mėnesius nebemoka žadėtų 60 eurų. Pats kombainininkas ir jo žmona aiškina pinigus mokantys kaip sutarta, tačiau mirusios mergaitės tėvai neva juos prageria. Ką nuvykę išvydo mūsų žurnalistai, žiūrėkite reportaže.

 Paaiškėjo, kad kelių eismo taisyklės dažniausiai negalioja moterims. Vairuotojos ir suka, kur draudžiama, nerodo posūkių ir viršija greitį. Viena tik per plauką išsisuko nuo teisių atėmimo, mat skriejo 108 km/h, kai leistinas greitis – tik 60. Vairuotoja – tikrai greitį mėgstanti moteris. Netrukus paaiškėja, kad šį automobilį už greičio viršijimą radarai užfiksavę net tris kartus. Tačiau neaišku, ar visus kartus vairavo tas pats žmogus. Šįkart bauda -  86 eurai.

Biomechanikos studentė Laura žengia į savo bendrabučio vonią – čia ji ne tik maudosi, bet ateina prisileisti vandens kavai. Ir visai nesvarbu, kad čia sienos nuo pelėsio net žaliai juodos. Tačiau persikelti ar nuomotis butą Laura nenori, mat bendrabutis visai šalia universiteto. Dabar studentė žada bent persitapetuoti sienas, kad būtų jaukiau. O štai Vilniaus Gedimino technikos universiteto studentas Mantas bendrabuty gyvena jau ketverius metus.

Paaiškėjo, kad Lietuvoje paauglių lytinio švietimo problema yra daug rimtesnė nei manyta iki šiol. Pliki skaičiai rodo, kad mūsų šalyje kiekvieną dieną neplanuoto kūdikio susilaukia mažiausiai trys nepilnametės. Tai net triskart dažniau nei Vakarų Europoje. Specialistai aiškina, kad tokios situacijos nebūtų, jeigu mokyklose būtų lytinis švietimas, mat dabar esą lytiškai santykiaujantys mokiniai net nežino, kas yra prezervatyvas.

Nuo šiol į nelaimę užsienyje patekę lietuviai gali tikėtis finansinės pagalbos iš ambasadų ir konsulatų. Tiesa, su sąlyga, kad vėliau pinigus keliautojai privalės grąžinti. Tačiau Užsienio reikalų ministerija atskleidžia, kad kai kurie lietuviai jau anksčiau įsigudrino apeiti sistemą. Diplomatų pagalba pasinaudoja, o vietoj pinigų parodo špygą. Pinigus grąžina tik kas dešimtas. Vietoj teismo, dabar skolas iš paramą gavusių lietuvių išmušinės antstoliai.