žolė

Atėjęs ruduo su savimi atsineša ir vėsesnius, drėgnesnius orus, tačiau darbai sode ir kieme nesibaigia. Vienas jų – žolės pjovimas, kurių, greičiausiai, dar laukia ne vienas. Tačiau ne vienam kyla klausimas: kada paskutinį kartą pjauti žolę?  Lapų grėbimas ir augalų, nuo kurių jau nuimtas derlius, rovimas ir kompostavimas – vieni iš pagrindinių rudens darbų, tačiau jau metas pagalvoti ir apie kitą svarbų klausimą – kada nustoti pjauti žolę, rašo express.co.uk.

Nors dar mėgaujamės vasariškais orais, gamtoje jau pamažu ryškėja pirmieji artėjančio rudens ženklai. Trumpėjančios dienos ir vėsesnės naktys verčia sodininkus susimąstyti apie sezoninius darbus bei vejos paruošimą šaltesniam laikotarpiui. Rudenėjant dirvožemis pamažu vėsta, todėl žolė natūraliai pradeda augti lėčiau, tačiau prieš užklumpant žiemiškiems orams veją dažniausiai dar verta nupjauti paskutinį kartą.

Jei vasarą jūsų veja išretėjo, atsirado rudų dėmių vejoje ar žolė auga netolygiai, yra paprastas būdas atgaivinti jos išvaizdą. Tam tereikia vieno dalyko – vejos sėklų. Sodininkystės ekspertas Geoffas Hodge'as, rašantis „Richard Jackson Garden“, teigia, kad profesionalūs stadionų ir golfo aikštynų prižiūrėtojai dažnai naudoja metodą, vadinamą atsėjimu. Jis padeda užpildyti išretėjusias vietas, sutankinti veją ir suteikti jai sodresnę žalią spalvą, rašoma express.co.uk.

Vasarą vejos būklę gali paveikti ne tik ilgai trunkanti sausra, bet ir permainingi orai, stipri saulė bei staigiai kylanti oro temperatūra. Ilgesnį laiką negaunant pakankamai drėgmės, žolė gali pradėti gelsti, džiūti ir prarasti gyvybingumą. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tinkama priežiūra gali padėti išsaugoti gerą vejos būklę ir pasiruošti sausesniems bei šiltesniems vasaros laikotarpiams.

Samanos vejoje nebūtinai yra kenksmingos, tačiau daugeliui namų savininkų jos atrodo nepageidaujamos – ypač tiems, kurie svajoja apie tankią, žaliuojančią veją. Skirtingai nei žolė, samanos geriausiai auga pavėsyje, drėgnoje dirvoje. Jų atsiradimas dažnai signalizuoja apie kitas problemas – prastą vandens nutekėjimą, netinkamą dirvožemio rūgštingumą (pH) ar nusilpusią veją, rašoma thisoldhouse.com.

Sekmadienio rytą – skubus Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) įspėjimas gyventojams. Pranešimai ankstų gegužės 3-iosios rytą buvo įšsiųsti į mobiliuosius telefonus. „Dėl kilusio žolės-miško gaisro Baltarusijos teritorijoje padidėjo oro tarša Varėnos rajono teritorijoje. Rekomenduojame vengti buvimo lauke, uždaryti namų langus. Perspėkite kitus, sekite informacinius pranešimus“, – rašoma PAGD pranešime. Šis pranešimas 08 val. 00 min.

Nepaisydami baudų ir pavojaus savo sveikatai bei šalia esantiems namams, žmonės masiškai degina žolę. Šiemet ugniagesiai padegtos žolės važiavo gesinti jau tūkstantį kartų. Apdegė trys žmonės, išdegė beveik 500 hektarų pievų ar miško paklotės. Pareigūnai išaiškino 12 padegėjų – tai yra tiek, kiek pernai per visus metus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  Vilniaus rajone šalia Rukainių vieną balandžio mėnesio savaitę išdegė trijų hektarų pieva.

Praėjusią parą ugniagesiams 11 kartų pranešta apie įvairiose šalies vietose užsidegusią žolę. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, žolė trečiadienį degė Kauno, Kėdainių, Jonavos, Prienų, Raseinių, Kaišiadorių, Vilkaviškio rajonuose. Daugiausia kartų, tai yra tris kartus, apie degančią žolę pranešta Vilkaviškio rajone. Anot PAGD, 9.10 val. pranešta, kad Vilkaviškio rajone, Šilkaičių gatvėje, dega švendrai.

Lietuvoje gyventojai fiksuoja neeilinį vaizdą netoli teritorijų, besiribojančių su Kaliningradu. Praeitą naktį dalis gyventojų pastebėjo itin raudoną dangų. Reginį gyventojai ėmė fotografuoti, kadrais pasidalijo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“. Žmonės dalijasi nuotraukomis, kas matyti Kaliningrade Diskusija trečiadienio vakarą kilo vienam žmogui į grupę įkėlus porą dangaus virš Kaliningrado nuotraukų. Dangus nuotraukose buvo gana ryškiai oranžinis, raudonas.

Lietuvoje nutirpus sniegui, ant žolės pasimatė neestetiškos dėmės, primenančios voratinklius. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja, pasidalinusi nuotrauka ir iškėlusi esminį klausimą, aktualų daugeliui lietuvių – kaip gelbėti veją, ką daryti, kad veja augtų graži ir vešli? Naujienų portalui nuotrauką, užfiksuotą Vilniaus rajone, atsiuntusi skaitytoja Marija teigė nežinanti, ko griebtis – tokį vaizdą matanti pirmą kartą.

Veja po žiemos dažnai būna labai nusilpusi ir apaugusi samanomis, tačiau yra paprastas būdas suteikti žolei postūmį be didelių pastangų – sulaistyti ją vandeniu su vienu produktu, kuris padeda atsikratyti samanų vejoje. Pamažu atkeliaujant tikram pavasariui, veja pradeda busti, tačiau sodininkams reikia veikti dabar, kol samanos dar neįsivyravo. Ankstyvas pavasaris – palankiausias metas samanoms sparčiai plisti, nes po atšiaurių žiemos mėnesių žolė dar išlieka jautri.

Nutirpus sniegui ir atėjus pavasariui daugelis pastebi tą pačią problemą – samanas vejoje. Vis tik yra keli paprasti darbai, kuriuos atlikus atšilus orams galima ne tik atsikratyti samanų, bet ir užkirsti kelią jų sugrįžimui visam sezonui. Samanos vejoje nėra tik estetinė problema – jos rodo, kad veja auga ne pačiomis geriausiomis sąlygomis, rašoma carlsmower.com. Dažniausiai jų atsiradimą lemia per didelė drėgmė, pavėsis, prastas drenažas arba per rūgštus dirvožemis.

Patruliuodami specialiosios parengties skyriaus pareigūnai pastebėjo miesto gatvėmis riedantį įtartiną automobilį su „pakoreguotais“ valstybiniais numeriais.  Susitikimą užfiksavo laidos „Farai“ operatorius. Vos išlipęs iš mašinos vairuotojas pratrūko nuoširdumu ir, rodos, buvo pasirengęs išpažinti visas nuodėmes. O jos buvo tokios: automobilis važiavo be techninės apžiūros dokumento, be privalomo draudimo, todėl jis ėmė ir suklastojo valstybinius numerio ženklus.

Ruduo – metas, kai dauguma sodininkų atsikvepia po intensyvių vasaros darbų, tačiau būtent šiuo laikotarpiu veja reikalauja ypatingo dėmesio. Po karštų dienų žolė dažnai atrodo nusilpusi, vietomis pakeitusi spalvą ar net būna su dėmėmis. Jeigu tinkamai neprižiūrėsime dabar, pavasarį gali laukti nemalonios staigmeno.

Nors orai lauke vis dar primena vasarą, dienos kalendoriuje neišvengiamai signalizuoja apie rudens pradžią. Į tai turėtų atsižvelgti ir sodininkai, kurių laukia vienas svarbiausių rudens darbų – vejos sėja. Ji rudenį aktuali ir tvarkantiems esamą, ir naujai sėjantiems veją, rašoma pranešime spaudai. Dabar – pats laikas „Kiekvienas, kuris svajoja apie tobulą veją, turi suskubti ją pasėti: tai padaryti būtina iki rugsėjo 10, vėliausiai – iki 15 dienos.

Samanos – tai tylūs kenkėjai, kurie gali paversti žaliuojančią, vešlią veją į netolygų, lopais nusėtą kiemą. Nors kai kuriems sodininkams jos netrukdo, daugeliui tai – tikras galvos skausmas. Laimei, britų sodininkystės specialistai pasidalijo netikėtu, bet veiksmingu patarimu: samanų galima atsikratyti vos su dviem ingredientais – vandeniu ir indų plovikliu.

Vasara – metas ne tik pasimėgauti šiluma, bet ir kibti į darbus. Vienas pagrindinių – žolės pjovimas, tačiau ekspertas pastebi, kad nemažai žmonių pasirenka blogą laiką šiam darbui ir pataria, kada geriausia pjauti žolę. Vasarą aukštesnė temperatūra skatina spartesnį žolės augimą, todėl ją reikia pjauti dažniau. Vis tik ekspertas perspėja, kad pjovimas tam tikru paros metu gali būti pražūtingas jūsų vejai.

Į naujienų portalą AlytusPlius.lt kreipėsi alytiškis, kuris lankėsi Užupių kapinėse ir nustebo, kad žolė tarp kapaviečių – siekia kelius. „Lankiau klasioką, ėjau link kapo ir matau, kad vos ne pieva. Nesu besiskundžiantis ir ypatingai priekabus, bet žolę tarp kapaviečių, kur yra takas – reiktų nušienauti“, – sakė alytiškis Vilius, atsiuntęs ir nuotrauką. Alytaus miesto savivaldybė pateikė atsakymą Alytaus miesto savivaldybė pakomentavo, jog užsakymas rangovui – jau pateiktas.

Atrodo paprastas, tačiau iš tikrųjų labai lepus augalas: tai – veja. Kraštovaizdžio ekspertai vieningai sutaria: vejos auginimas gali būti prilyginamas tikram mokslui. Todėl norint ją užauginti gražią bei puošnią, reikia išmanyti tam tikras auginimo subtilybes, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Dirvožemio stebėjimas, grunto tyrimai, žemės būklė, jos pH rodikliai – viskas yra svarbu. Mes turime užauginti pakankamai reiklų augalą, kurį kasdien trypsime.

Nemažai lietuvių gyvena privačiuose namuose ar kotedžuose su sodais, turi sklypus ar sodybas toliau nuo namų, kur užsuka rečiau. Vis tik ne visi žino, kad kurį laiką nenušienauta žolė gali prišaukti didelių nemalonumų. Už per ilgą veją ar reguliariai neprižiūrimą sklypą gyventojams gresia ne tik baudos – jiems gali būti pradėtas taikyti didžiausias žemės mokesčio tarifas.

Policininkai sustabdė automobilį patikrai, paprašius pateikti dokumentus, keleiviai pradėjo elgtis keistai. Prie automobilio atvestas anksčiau išlipęs mašinoje sėdinčių jaunuolių bičiulis.  Susitikimą užfiksavo laidos „Farai“ operatorius. Nuspręsta apžiūrėti, ar vaikinai neturi draudžiamų medžiagų, išlaipintas vairuotojas ir keleivis. Vienas apžiūrimas bernelis netvėrė juoku.

Pavasariui įsibėgėjant tikriausiai norite įsitikinti, kad darote viską, kas įmanoma, kad augalai būtų sveiki ir kuo geresnės būklės, o viena iš svarbių šio proceso dalių yra trąšų naudojimas. Augalų trąšos yra labai svarbios augimui, nes jos suteikia būtinų maistinių medžiagų, kad augalai augtų didesni ir žydėtų gausiau. Daugeliui sodininkų gali būti lengviau nueiti į parduotuvę ir nusipirkti paruoštų trąšų, tačiau yra daug natūralių variantų, kurie labai efektyvūs, rašoma express.co.uk.

Plungės rajone ketvirtadienį užsiliepsnojus žolei, apdegė gaisrą gesinęs vyras, pranešė Priegaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD). PAGD duomenimis, 17 val. 24 min. pranešta, kad Stirbaičių kaime, Bobkalnio gatvėje, atviroje teritorijoje, dega žolė. Atvykus ugniagesiams, keliose vietose degė žolė. Nuo degančios žolės užsidegė miško paklotė. Anot PAGD, gaisro metu išdegė 10 arų žolės ir 5 arai miško paklotės. Dėl patirtų nugedimų, gesinant žolę, nukentėjo vyras.

Šylant orams, ugniagesiams vis dažniau tenka skubėti gesinti liepsnojančių pievų. Nepaisant perspėjimų ir draudimų, sausos žolės deginimas vis nesiliauja, apie tai skelbia rinkosaikste.lt Pirmadienio vidurdienį, 11:47 val., Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą apie gaisrą Minareto gatvėje, šalia Dotnuvėlės upės. Ugniagesiams atvykus į įvykio vietą, žolė jau buvo įsiplieskusi maždaug 20 kv. metrų plote. Laimei, ugnis buvo greitai lokalizuota ir užgesinta.

Vejos atnaujinimas – vienas pirmųjų namų savininkų darbų pavasarį. Tie, kurie naudojasi žolės pjovimo robotais, turėtų ypač atkreipti dėmesį į kelis svarbius pasiruošimo sezonui aspektus. Šylant orams, ekspertai dalijasi patarimais, kaip užtikrinti, kad veja būtų paruošta tinkamai, o robotas veiktų efektyviai, rašoma pranešime spaudai.

Ar kada nors pažvelgę į savo veją pastebėjote joje storus samanų plotus? Nors techniškai samanos nėra piktžolės, jei neauginate jų specialiai, jos tampa savotiškomis piktžolėmis. Ekspertai dalijasi paprastu būdu, kaip išnaikinti samanas vejoje – štai ką reikia daryti.  Samanos yra paprasti augalai su negilia šaknų sistema. Tai yra oportunistinis augalas, kuris įsitvirtina visur, kur tik gali.

Palaikyti gražią vejos išvaizdą žiemą ir po jos gali būti nelengva užduotis, tačiau yra būdas, kaip ne tik palaikyti jos išvaizdą, bet ir panaikinti samanas vejoje ir užkirsti kelią jų atsiradimui, plitimui. Dėl samanų gali būti sudėtinga prižiūrėti veją, nes jos labai pablogina ne tik žolės išvaizdą, bet ir būklę, rašo express.co.uk.

Patruliuodami pareigūnai pastebi prie konteinerių stovinčius tris jaunuolius. Nuspręsta patikrinti, ar piliečiai neturi draudžiamų turėti daiktų.  Situaciją užfiksavo laidos „Farai“ operatorius.  Vos priėjus prie jaunuolių, pareigūnas pastebi, kad vienas iš jų kažką pametė. Vaikinas nustebo ir pamatė, kad ant žemės guli 5 svarai.

Gautas anoniminis pranešimas, kad viename bendrabučio tipo daugiabutyje galimai vartojamos narkotinės medžiagos. Paaiškėjo, kad vienas iš jaunuolių yra ieškomas karo prievolininkas, galimai gyvenantis sau nepriklausančiame bute. Įvykį užfiksavo laidos „Farai“ operatorius. Atvykę pareigūnai apžiūrėjo bendro naudojimo patalpoje buvusius jaunuolius. Prie savęs jie nieko draudžiamo neturėjo.  Visų nuotaika pakili, vaikinai susidomėjo netikėto policijos vizito priežastimi.

Ar kada nors pavasarį stebėjote savo veją ir pagalvojote, kodėl ji atrodo pilka ir pavargusi po žiemos? Tinkamas vejos paruošimas žiemai yra paslaptis, kuri užtikrina sveiką ir ryškiai žalią žolę, kai saulė vėl pradeda šildyti. Su keliais paprastais, tačiau svarbiais žingsniais galite apsaugoti savo veją nuo šalčio daromos žalos, pelėsio ir žiemos iššūkių.

Ar kada nors pavasarį stebėjote savo veją ir pagalvojote, kodėl ji atrodo pilka ir pavargusi po žiemos? Tinkamas vejos paruošimas žiemai yra paslaptis, kuri užtikrina sveiką ir ryškiai žalią žolę, kai saulė vėl pradeda šildyti. Su keliais paprastais, tačiau svarbiais žingsniais galite apsaugoti savo veją nuo šalčio daromos žalos, pelėsio ir žiemos iššūkių.

Rudeniui įsibėgėjus, vejos gali atrodyti šiek tiek nuobodžiai ir neišvaizdžiai, tačiau yra viena virtuvinė atlieka, kuri gali padėti pagyvinti veją. Vejos tvarkymo darbai gali būti atliekami bet kuriuo metų laiku, tačiau ruduo įprastai būna tinkamiausias, nes dirvos temperatūra vis dar pakankamai šilta, kad skatintų žolės augimą, rašoma express.co.uk. Vienas iš labai svarbių vejos tvarkymo darbų – tręšti žolę.

Policija gavo pranešimą, kad viename kaime Panevėžio rajone, trys jaunuoliai kažką vynioja į foliją ir galimai rūko. Ekipažui įvažiavus į kaimą juos pasitiko vietos gyventojas. Jis paaiškino, kad jaunuoliai linksminosi prie parduotuvės ir nurodė namą, kuriame dabar gali būti.  Susitikimą su jaunuoliais užfiksavo laidos „Farai“ operatorius.

Rudenį, kai lauko darbai dar tęsiasi, ne visi žino, kaip tinkamai tvarkyti žaliąsias atliekas. Aplinkos apsaugos departamentas socialiniuose tinkluose dalijasi informacija apie vietas, kuriose galima jas priduoti, ir pataria, kaip geriausiai jas tvarkyti. Atskleidė geriausią tvarkymo būdą Pasak jų, rudenį lauko darbai vis dar tęsiasi. Pjaunama žolė, genimos nudžiūvusios šakos, raunamos piktžolės, renkamos nukritusios vaismedžių gėrybės.

Vejos pjovimas yra svarbus darbas, tačiau jei tai daroma netinkamu laiku, žolė gali visai nustoti augti, todėl svarbu tiksliai žinoti, kada prieš šalčius ją nustoti ją pjauti. Vejos pjovimas yra vienas sunkiausių sodo darbų, tačiau sodininkai gali džiaugtis, nes jau beveik atėjo metas padėti žoliapjovę į šalį iki sekančio sezono. Todėl yra labai svarbu žinoti, kada geriausia nustoti pjauti veją prieš žiemą, tam, kad per trumpas pjovimas nedarytų žalos žolei.

Artėjant žiemai, dauguma sodininkų susimąsto apie tinkamą laiką, kada reikėtų nustoti pjauti veją. Nors atrodo, kad sušalus orui vejapjovę galima tiesiog padėti į garažą iki pavasario, šis sprendimas iš tiesų gali turėti įtakos vejos sveikatai. Pasirūpinus tinkamu pjovimo laiko pasirinkimu, galima išvengti vejos pažeidimų ir užtikrinti, kad ji pavasarį atsigautų sveika ir vešli. Žolės augimas lėtėja su kiekvienu atvėstančiu rudens mėnesiu.

Visą vasarą sodininkai daugiausia dėmesio skiria vejoms ir jų priežiūrai, tačiau jai baigiantis reikėtų atkreipti dėmesį į kitus sodo darbus. Lapų grėbimas ir piktžolių rovimas yra vieni iš darbų, apie kuriuos reikia galvoti greta svarbaus klausimo – kada nustoti pjauti žolę, rašoma express.co.uk. Kai dienos tampa šaltesnės ir nuo medžių pradeda kristi lapai, žolė pradeda lėčiau augti. MyJobQuote.co.

Stovyklavimas neatsiejamas nuo vasaros laisvalaikio. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena kokių taisyklių reikia laikytis, kad poilsis miške būtų ne tik saugus ir malonus, bet ir draugiškas aplinkai.  Stovyklaujant miške svarbu poilsiauti tik tam pritaikytose vietose ir laikytis aplinkosaugos reikalavimų. Įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis galima tik keliais.

Dėl šiltų ir drėgnų orų pastaruoju metu žolė auga labai greitai. Tačiau vasarą atostogaujantys ir pramogaujantys gyventojai neturi pamiršti, kad ją privaloma nupjauti.  To nepadarius gresia baudos iki 600 eurų. Kai kurie gyventojai jau sulaukė pranešimų apie jas. Tuo metu specialistai įvardijo, kokio aukščio žolė turi būti, jeigu nenorite sulaukti nemalonumų. Už nenupjautą žolę sulaukė baudos Gyventojai piktinasi jau sulaukę baudų.

Kauniečiai ir toliau stebisi apleistomis miesto žaliosiomis erdvėmis, o atsakingų asmenų pasiteisinimus vadina melu. „Gal galite pasidomėti ir atsakyti, kodėl Kaunas pamiršo pjauti žoles?“ – antradienį klausimą iškėlė „Kas vyksta Kaune“ skaitytoja.

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojai dalinasi savo nusivylimais dėl nepjaunamos žolės mieste. Šįkart portalo redakcija sulaukė Tyrlaukio g. ir Biržiškų g. gyventojų pranešimų. Žmonės piktinasi ne tik dėl estetikos, kurios nepjaunama žolė nepriduoda, tačiau dėl suaktyvėjusių erkių ir kitų gyvių, kurių nepjaunamose pievose – knibždėte knibžda. „Metai iš metų ta pati problema. Tyrlaukio gatvėje tuoj bus galima ganyti karves.

Eksperto teigimu, padarius vos kelis veiksmus, jūsų vejoje neliks rudų dėmių ir estetiškai atrodanti veja vėl džiugins jūsų akis. Jei esate aistringas sodininkas, nėra nieko labiau erzinančio nei atsitiktinės rudos dėmės vejoje. „Kodėl taip atsitiko?“ ir „Kaip jų atsikratyti?“ – tai klausimai, kurie gali kilti susidūrus su šia problema. Tačiau „The Grass People“ ekspertas Chrisas McIlroy‘us teigia, kad šią problemą galima išspręsti vos keliais paprastais triukais – ir jie gana paprasti.

Žolės deginimas – kiekvieną pavasarį ir rudenį aktuali tema. Deja, kad ir kiek informacijos būtų apie žolės deginimo daromą žalą gamtai bei už tai gresiančias baudas, kasmet vis tiek atsiranda žmonių, kurie to nepaiso. Dauguma žolę deginančių asmenų teigia, jog tai pagerina dirvožemį, jis tampa derlingesnis, žūsta ligų sukėlėjai ir kenkėjai. Tačiau šiame straipsnyje šį mitą paneigsime. Taip pat aptarsime, kodėl draudžiamas žolės deginimas, kuo jis kenksmingas ir kada taikomos išimtys.

Daugiabučio gyventojai pranešė apie buitinį konfliktą. Atvykusius pareigūnus pasitiko pranešėja ir skubiai ėmė pasakoti. Pareigūnai vyko į iškvietimą tikėdamiesi konflikto, tačiau išvydo visai ką kito. Neįprastą susitikimą užfiksavo TV3 laidos „Farai“ operatorius. Daugiabučio laiptinėje pareigūnus pasitiko kaimynė, kuri paaiškino, kas vyksta:  „Dabar aptilo. Keikėsi, rėkė, o visi kaimynai bijo. Įeini iš lauko į laiptinę – smirda žole.

Pradėję krėsti galimai brakonieriavimu įtariamo vieno Šilutės rajono gyventojo namus, aplinkosaugininkai rado porą žeberklų bei statomą tinklą. Tačiau didžiausia staigmena jų laukė rūsyje. Ten aplinkosaugininkai aptiko tikrą, galimai kanapių, rūkymo kambarį. Stovėjo ir tam tikslui skirtas indas. Atvykę policininkai žolės rado net vyriškio bate. Aplinkosaugininkai tikrino įtariamojo brakonieriavimu vyro sodybą. Vyras viską neigė, vis tik po trumpos apklausos prisipažino.

Kauno apylinkės teisme pradėta nagrinėti itin reta byla. Jaunas kaunietis kaltinamas legaliai veikiančiame kioske prekiavęs nelegaliomis prekėmis. Kioską patikrinus policijai paaiškėjo, kad parduodamuose iš pluoštinių kanapių pagamintuose produktuose – suktinėse ir kitose prekėse – narkotinių medžiagų kiekis du kartus viršija leistiną normą. Vaikinui gresia ilgi metai kalėjimo.

Itin judriame Taikos prospekte, Kaune, besikartojant avarijoms, gyventojai keikia Kauno valdžią. Esą ši, kaip anuomet ir Vilniaus meras Remigijus Šimašius, skiriamojoje žalioje juostoje prisodino tokių augalų, kurie vairuotojams užstoja matomumą. O Kauno savivaldybės aplinkosaugininkai teisinasi, kad augmenijos aukštis atitinka reikalavimus.

Geros žinios „žolės“ mėgėjams Vokietijoje – vyriausybė pritarė siūlymui, kad žmonės legaliai galėtų auginti kanapes rekreaciniais tikslais ir jų turėti. O štai specialistai įspėja, kad kanapių legalizavimas turės rimtų pasekmių – esą padaugės psichikos sutrikimų. Pareigūnai nuogąstauja, kad kontroliuoti kanapių auginimo nepavyks, o juodoji rinka ir toliau klestės. Kanapių mėgėjai Vokietijoje galės nebevargti protestuose su reikalavimais legalizuoti vadinamąją žolę.

Prie Marijampolės esančiame kaime, paskelbtame Mažąja kultūros sostine, šiltnamyje šalia daugiabučio policininkai aptiko kanapių. Manoma, narkotinius augalus jų šeimininkas susodino tarp daržovių. Pareigūnai dar aiškinasi, kokiu tikslu kanapės augo. Kaimo žmonės tvirtina, jog tikrai ne dėl suktinių, o kad pomidorus su agurkais nuo kenkėjų apsaugotų. Prie Marijampolės esantis Baraginės kaimas šiemet paskelbtas Mažąja Lietuvos kultūros sostine.