mutantai

„Facebook“ išplito nuotraukos, kurias ten įkėlė ožio mutanto šeimininkai. Artimuosiuose Rytuose gyvenantis ožys lyginamas su dinozauru.  Informaciją paviešinę žmonės rašo, kad ožys gimė Sirijoje. Iš nuotraukų matosi, kad ožys turi milžinišką galvą. Jį šeimininkai parduoda dėl baisios išvaizdos. Nenutyla diskusijos ir dėl visame pasaulyje užfiksuojamų gyvūnų mutacijų atvejų. Tačiau nė vienai tarnybai nepavyko išsiaiškinti šių atvejų bei užkirsti tam kelią.

Kiaulių ūkis dėmesio centre atsidūrė po to, kai buvo paviešintos ten laikomų kiaulių ir paršelių nuotraukos. Pirmąsias nuotraukas tarnybos paviešino dar prieš kelis mėnesius, tada buvo skelbiama, kad kuo skubiau bus imtasi priemonių. Jau tada keistos raumeningos kiaulės pribloškė ne vieną, pastarosiomis savaitėmis jos pateko į dėmesio centrą, išstūmę vaikų ir šunų problemas. Vaizdai iš tiesų trikdantys.

Anot mokslininkų, mutacijos atsiranda retai, ir norint jas aptikti reikia ištirti daug individų. Vos peržiūrėjus youtube randamus vaizdo įrašus apie įvairiausius monstrus, galima netgi daryti jų klasifikaciją - natūralios gamtinės mutacijos, mistiniai padarai, NSO ir pan. Nors mokslininkai dažnai tikina nesiekiantys jokios naudos, tiesiog norintys pademonstruoti ką galima nuveikti pasitelkiant genetinę inžinerija, pasigirsta įvairių kaltinimų.

Kartais įvairūs genetiniai nesusipratimai atsiranda natūraliai, kartais rankas prikiša mokslininkai. Vienokiu ar kitokiu būdu – kiekvienas iš šių gyvūnų tapo smalsuolių traukos centru ( therichest.com ).     1. Aštuonkojė ožka   Kroato ūkininko tvarte gimė keturias papildomas kojas turinti ožkelė. Spėjama, jog tai dviejų naujagimių junginys.

Pirmojoje straipsnio dalyje pasakojome apie netradicinį kovos su kenkėjais būdą, kuomet nenaudojant jokių chemikalų mažinama nepageidaujamų rūšių populiacija. Tam gali būti pritaikomas patinėlių sterilizacijos būdas arba modifikuotų genų užprogramuota palikuonių mirtis. Dabar pažvelgsime dar toliau – kokios yra galimos genetinės modifikacijos ir kaip plačiai jos gali būti pritaikomos.

Kaip žinia, rasti keturlapį dobilą – laimės ženklas. Todėl, kad jų pasitaiko itin retai. Kaip ir paparčio žiedų. Tačiau viskas keičiasi. Mokslininkai ketina netrukus padidinti laimingųjų kiekį. Jie surado geną, kuris lemia, kiek lapų turės dobilas. Gamtoje keturlapis baltasis dobilas (Trifolium repens) išauga vienu atveju iš 10 000. Kiti mutantai iš savo gentainių tarpo išsiskiria spalva arba lapų forma. Iki šiol selekcininkai ir genetikai nežinojo, kaip tie unikalūs požymiai paveldimi.