mokslininkas

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) biologas tyrėjas Irmantas Mogila atsidūrė talentingiausių gyvybės mokslų tyrimus vykdančių jaunųjų mokslininkų gretose. Jam suteikta prestižinė tarptautinė Birnstielio premija už tyrimų rezultatus molekulinės biologijos mokslų srityje. Dėkojo vadovams „Jaučiuosi puikiai. Premija buvo įvertinti mano doktorantūros studijų metu vykdyti CRISPR-Cas10, bakterijų apsaugos nuo virusų sistemos, tyrimai.

Ar jūsų miegamojo nuotykiai turėtų būti pašėlęs sprintas, ar jausmingas maratonas? Paslaptis gali būti jūsų varpos forma Dabar mokslas (vėl) pasisakė, kiek tiksliai laiko turėtų būti skiriama fiziniam meilės aktui: 5,4 minutės. Pirma, kaip mes apibrėžiame sekso pradžią ir pabaigą?  „The Conversation“ daktaras Brendanas Zietschas iš Kvinslendo universiteto atskleidžia, kad atsakymas į šią mįslę susijęs su vyro varpa.

Jungtinės Karalystės mokslininkas, vadovavęs komandai, sukūrusiai pirmąjį pasaulyje klonuotą žinduolį – avį Doli, mirė būdamas 79 metų, pirmadienį pranešė jo buvęs universitetas.  Ianas Wilmutas, kuriam buvo diagnozuota Parkinsono liga, vadovavo Škotijos Edinburgo universiteto Roslino instituto komandai, kuri 1996-aisiais klonavo avį.  Doli buvo pirmasis žinduolis, klonuotas iš suaugusios ląstelės.

Po ilgos ir sunkios ligos, eidamas 90-uosius metus mirė žymus pedagogas, mokslininkas, geografas, visuomenininkas, Lietuvos edukologijos universiteto alumnas Algirdas Jurgis Stanaitis. Liūdną žinią pranešė Lietuvos edukologijos universiteto Alumnų draugija. Profesorius A.J. Stanaitis gimė 1934 metų vasario 15 dieną, Marijampolės apskrityje (dabar Kazlų Rūdos savivaldybė), Ąžuolų Būdos kaime.

Lietuvos mokslo tarybos pirmininku ketvirtadienį paskirtas biochemikas, biofizikas Gintaras Valinčius. Už jo skyrimą į šias pareigas ketvirtadienį balsavo 119 Seimo narių. Niekas nebuvo prieš ir nesusilaikė. Mokslo tarybos pirmininką penkerių metų kadencijai skiria Seimas. G. Valinčiaus kandidatūra pasirinkta po surengtos atrankos, joje iš viso dalyvavo trys kandidatai.

Pastaraisiais metais vis labiau skiriamas dėmesys įvairiems metodams, kurie padėtų susitvarkyti su aplinkoje esančia tarša kuo tvaresniu būdu. Patobulinti daugiau nei 40 metų žinomą koncepciją pavyko mokslininkui dr. Mantui Rubežiui (31). Už atradimą ir mokslinį progresą jaunasis mokslininkas pagerbtas „Lietuvos garbės“ „Metų šviesos“ apdovanojimu.

Niekas nežino, kas iš tiesų įvyksta po mirties. Vieni tiki, kad po jos egzistuoja naujas etapas, o kiti mano, kad ir vėl atgimstama iš naujo. Vis dėlto, mokslininkų teiginiai gali priblokšti – gyvenimas po mirties yra neįmanomas. Vienas mokslininkas mano, kad daugelis turėtų susitaikyti su faktu, kad pomirtinio gyvenimo nėra. Vietoje to jis siūlo susikoncentruoti į dabartį.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvos eksportas į Rusiją be energetikos produktų sumenko trečdaliu, bet jis dukart išaugo į kaimynines Rusijos šalis. Jis įsitikinęs, kad šiuos duomenis turėtų analizuoti valstybės institucijos.   „Matome neraminančią tendenciją, kad eksportas į Rusiją, nors ir sumažėjo, bet padidėjo į aplinkines šalis. Lietuvos eksportas į Rusiją 2022 metais sumažėjo 35 proc.

JAV mokslininkai Benas S. Bernanke, Douglasas W. Diamondas ir Philipas H. Dybvigas pirmadienį pelnė 2022-ųjų vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją už bankų ir finansų krizių tyrimus. Šių metų laureatai „labai pagerino mūsų supratimą apie bankų vaidmenį ekonomikoje, ypač finansų krizių metu, ir apie tai, kaip reguliuoti finansų rinkas“, sakoma pranešime.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį paskelbė, kad darbas privačiame universitete neprivalėjo skaičiuotis į mokslinį stažą. „Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (1994 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją mokslinio darbo stažą, pagal kurį skiriama ir mokama mokslininkų valstybinė pensija, sudarė tik asmens mokslinio darbo laikas Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, neprieštaravo Konstitucijai“, – rašoma nutarime.

Belikus savaitei iki savo 95-jo gimtadienio, į amžinybę iškeliavo ilgametis buvusio Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto docentas Algirdas Seibutis. Velionis gimė 1927 m. rugsėjo 23 d. Obeliuose (Rokiškio raj.). 1946 m., baigęs Rokiškio gimnaziją, įstojo į Lietuvos žemėsn ūkio akademiją, kur 1951 m., įgijo agronomo specialybę. 1952–1955 m. A. Seibutis studijavo Lietuvos MA Geologijos ir geografijos instituto aspirantūroje.

Lietuvoje galima sukonstruoti labai panašius į turkiškus „Bayraktar“ orlaivius, sako Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Aeronautikos inžinerijos katedros mokslininkas Domantas Bručas.    Pasak jo, pakankamai nebrangi jų gamyba Prienuose užtruktų pusmetį ar ilgiausiai metus.

Kuomet Rusijos saugumo tarnybos užpuolė dr. Dmitrijų Kolkerį ir išvežė iš Sibiro į Maskvos kalėjimą, vyras sirgo ketvirtos stadijos kasos vėžiu. „V. Putino saugumo tarnybos nužudė mano tėtį“, – dabar teigia lazerių mokslininko dr. D. Kolkerio sūnus. 54 metų dr. Dmitrijus Kolkeris, pasaulinio lygio savo srities ekspertas, mirė praėjus dviem dienoms po to, kai jį iš ligoninės į kalėjimą išvežė Rusijos saugumo tarnybos.

Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus darbuotojai pagamino seniausio Lietuvoje eksponato – kirvio iš šiaurinio elnio rago – kopiją. Specialistai nusprendė išbandyti, ką prieš 13 tūkstančių metų su juo galėjo nuveikti žmonės. O mokslininkai, tyrinėję originalų kirvuką, sako, ant jo radę išties daug įdomios veiklos pėdsakų. Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Rinkinių mokslinio kuravimo skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis išbando raginį kirvuką. Medį jis tašo kuo puikiausiai.

Širdies ir kraujagyslių ligos tūkstančiams žmonių sukelia komplikacijas ar net mirtį, tačiau užkirsti tam kelią galėtų reguliariai atliekami tyrimai. Sprendimo kaip tą padaryti ėmėsi ieškoti Lietuvos mokslininkai – ir jiems pavyko. Kauniečio dr. Gedimino Mikulėno iniciatyva buvo sukurti išmanūs marškinėliai, kurie suteikia galimybę medicinos personalui gauti informaciją apie pacientų širdies veiklą ir peržiūrėti jų elektrokardiografijos (EKG) duomenis ištisą parą.

Ar esate kada nors susimąstę, jog savo sapnus galite kontroliuoti? Arba ką nors girdėję apie sąmoningus sapnus? Ne? Tuomet į kilusius klausimus rasti atsakymus padės Vilniaus universiteto mokslininkas, sąmoningų sapnų tyrėjas Tadas Stumbrys. Neretai žmonės skundžiasi, kad miego metu sapnuoja labai keistus, nepaaiškinamus sapnus arba atvirkščiai – teigia, kad jų visai neprisimena arba nesapnuoja visiškai.

Koronaviruso situacija – vis dar kebli. Nors pirmadienį užfiksuotų atvejų skaičius kiek mažesnis nei praėjusių dienų, specialistai perspėja, kad situacija išlieka sudėtinga.  Apie tai savo „Facebook“ profilyje dar sekmadienį rašė ir duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius. Anot jo, šiemet koronavirusu serga vaikai, o perlipta atvejų riba – tokia pati, kaip ir praėjusių metų gruodžio mėnesį. „Septynių dienų naujų atvejų vidurkis šią savaitę perlipo 2000 ribą.

Per parą Lietuvoje vėl fiksuojami šimtai naujų užsikrėtimų koronavirusu. Kai kuriuose regionuose jau didinamas COVID-19 pacientų lovų skaičius. Tuo tarpu mokslininkai atkreipia dėmesį į mirčių nuo viruso statistiką. Duomenų mokslo daktaras Vaidotas Zemlys-Balevičius tikina, kad vakcinuoti žmonės nuo koronaviruso praktiškai nemiršta, o vakcinų nauda – akivaizdi. Tokiu įrašu mokslininkas pasidalijo savo „Facebook“ paskyroje.

Anykščiuose aptikta nauja koronaviruso atmaina. Jai suteiktas pavadinimas – B.1.620. Dar šią savaitę pranešta, kad atmaina fiksuojama ne tik Anykščiuose, bet ir kituose miestuose, o didžiausia problema – jos didesnis atsparumas COVID-19 vakcinoms ir didesnė tikimybė užsikrėsti pakartotinai. Mokslininkai jau nagrinėja šios atmainos ypatybes.

Šaltojo karo įkarštyje įrengtame slaptame padalinyje dirbantys Pentagono mokslininkai sukūrė po oda įterpiamą mikroschemą, kuri aptinka COVID-19 infekciją, ir revoliucinį filtrą, kuris gali pašalinti virusą iš kraujo, kai jis yra prijungtas prie dializės aparato. Pažangiųjų gynybos tyrimų projektų agentūros (DARPA) komanda daugelį metų dirbo su pandemijų prevencija ir sustabdymu.

Kai aptiksime ateivių civilizacijas (na, jeigu aptiksime), ir jos nebandys su mumis susisiekti pirmos, susidursime su nauja dilema: ar mums reiktų bandyti užmegzti ryšį? Žinomas fizikas Michio Kaku aiškiai išreiškė savo požiūrį šiuo klausimu: jis tiki, kad mes rasime ateivius, tačiau kai mums pavyks tai padaryti, mums derėtų vengti bandymų su jais užmegzti kontaktą.

Viešojoje erdvėje vis drąsiau kalbama, kad pastarosiomis savaitėmis fiksuojamas koronaviruso atvejų augimas reiškia tik vieną – trečioji COVID-19 banga jau įsibėgėjo. Ekspertai dalijasi palyginimais, kaip skirtingos bangos paveikė Lietuvą. Dar sekmadienį mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo savo mintimis. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad trečioji banga Lietuvą paveikė nevienodai. „Įsibėgėjus trečiai bangai galima pradėti lyginti ją su antrąja.

Dar neseniai buvo žinoma apie du skirtingus diabeto tipus. Vis dėlto egzistuoja trečiasis tipas, ir jis yra kur kas labiau paplitęs, nei žmonės žinojo. Nauji tyrimai rodo, kad daugybė žmonių, turinčių naują 3c tipą, buvo neteisingai diagnozuojami kaip turintys 2 tipą, todėl pritaikytas gydymas buvo neteisingas. Remiantis žurnale „Diabetes Care“ atliktu tyrimu, tik 3 proc. 3c tipą turintiems žmonėms buvo teisingai identifikuota liga. Atskirame tyrime padaryta išvada, kad 5–10 proc.

Stephenas Hawkingas yra žinomas kaip mokslininkas, suteikęs pasauliui sudėtingų, bet kartu neįkainojamų įžvalgų apie kosmosą, laiką ir teorinę fiziką. Tačiau 2016 m., skaitydamas vieną paskaitą, nuostabusis fizikas panaudojo savo genialų protą kiek jausmingesniam reikalui. S. Hawkingo graži mintis buvo skirta žmonėms, sergantiems depresija. Mokslininkas poetiškai palygino depresiją su juodąja skyle – nesvarbu, kad ir kokios tamsios jos atrodo, iš abiejų įmanoma ištrūkti.

Trečiadienį nustatyta, kad per parą koronavirusu užsikrėtė virš 750 asmenų. Tai reiškia, kad užsikrėtimo rodikliai šalyje vėl kyla. Vyriausybės nariai jau pamažu kalba apie galimą grįžimą prie griežtesnių ribojimų. Tai, kol kas, kol šalyje nesiformuoja kolektyvinis imunitetas ir kol nepradėta masinė vakcinacija – vienas iš būdų apsisaugoti nuo viruso plitimo. Nepaisant to, trečiadienį per parą antrąja vakcinos doze paskiepyta virš 5,2 tūkst.

Vakcina nuo koronaviruso jau paskiepyta daugiau nei 55 tūkst. lietuvių. Šiuo metu nuo viruso Lietuvoje naudojami trys skiepai – vokiškas „Pfizer“, amerikietiškas „Moderna“ ir Pietų Korėjoje gaminamas „AstraZeneca“. Ateityje greičiausiai sulauksime ir didesnio koronaviruso vakcinos pasirinkimo – mokslininkai net užsimena, kad ji galėtų būti gaminama ir Lietuvoje.

Biologijos mokslų daktaras, profesorius Konstantinas Severinovas papasakojo naujienų portalui „Republic“, koks jausmas būti virusu ir kokios strategijos sėkmingiausios, apie virusų kapines mūsų genome, kodėl SARS-CoV-2 evoliucijos mastais tėra „virusėlis“, kaip virusai gali susigyventi su savo šeimininkais ir tapti naudingais, ir kitas mikrobų pasaulyje vykstančias dramas. Pradėkime nuo pat pradžių. Kas yra virusas? Kuo virusai skiriasi nuo kitų biologinių objektų? Visa gyvybė – ląstelinė.

Koronaviruso situacija pasaulyje vis dar lieka prasta. Nepaisant to, šį savaitgalį prasidėjo vakcinų nuo Covid-19 dalybos, o Lietuvoje žmonės bus pradėti skiepyti jau ankstų sekmadienio rytą. Tuo tarpu specialistai ir toliau analizuoja kasdien kylančius atvejų ir mirčių skaičius. Duomenų mokslininkas, matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius šeštadienį savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo naujausiomis įžvalgomis.

Pavojaus signalas iš Jungtinės Karalystės – nauja koronaviruso atmaina plinta sparčiau, nei dar metų pradžioje atrastas virusas. Spartus naujos koronaviruso atmainos plitimas yra „blogiausia naujiena“ šios pandemijos metu, sako vyriausybėje dirbantis mokslininkas.

Statistikos departamentas paskelbė naujausius demografinių pokyčių duomenis, kurie lyginami su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Šiuo atveju – lapkričio mėnesiu. Grafa, kuri labiausiai krinta į akis – mirtingumas. Lyginant praėjusių ir šių metų žmonių mirtingumą lapkričio mėnesį – jis išaugo daugiau nei 43 procentais. Mokslininkai situaciją vertina paprastai, tai rodo sveikatos apsaugos sistemos būseną.

Iranas palaidojo nužudytą iškiliausią šalies mokslininką, kuris įkūrė branduolinį institutą ir kūrė branduolinę bombą. Iranas žmogžudyste kaltina Izraelį ir žada ne tik atkeršyti, bet ir gerokai padidinti branduolinės programos centro finansavimą. Irano vėliava uždengtame karste, kurį neša kariai, Mohseno Fachrizados palaikai. Šalis iškilmingai atsisveikina su garsiausiu šalies branduolinės programos mokslininku ir šios programos įkūrėju, prisidėjusiu prie branduolinės bombos kūrimo.

Vasara buvo pats prasčiausias laikas populiacijos tyrimui dėl koronaviruso atlikti, portalui LRT.lt sakė jį vykdęs mokslininkas. „Aš, remdamasis 20 metų darbo patirtimi, galiu pasakyti, kad vasara yra pats blogiausias laikas daryti tyrimus. Tokia buvo mano pati pirmoji žinutė. Vasarą žmonės būna išvažiavę, netikrina laiškų. Geriausia tokį tyrimą atlikti rudenį, pavasarį, bet ne vasarą“, – sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas.

Pirmieji preliminarūs populiacijos tyrimo rezultatai turėtų būti paskelbti penktadienį, sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas. „Šiam (populiacijos – BNS) tyrimui duotas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas jį vykdyti iki rugsėjo 10 dienos. Rugsėjo 10 dieną baigiame testuoti žmones, tai yra imti kraujo mėginius ir žiūrėti, ar yra susidarę antikūniai. Po to jau bus duomenų analizė“, – pirmadienį LRT radijui sakė mokslininkas.

Eidama 98–uosius metus Anapilin iškeliavo Elena Stankūnienė – visa Lietuva, ypatingai geografų, Lietuvos edukologijos universiteto alumnų bendruomenės, neteko iškilios mokslininkės, docentės. 2020 m. balandžio 8 dieną, Klaipėdos ligoninėje užgeso Elena Stankūnienė, kaip informavo Lietuvos Geografų draugija (LGD), kurios mirtis bus priskirta prie Covid-19 viruso aukų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino šį mirties nuo koronaviruso (COVID-19) atvejį.

Savo kiemuose tingintys ar nenorintys kovoti su Sosnovskio barščiais bei kitais invaziniais augalais, netrukus sulauks tikrintojų. Vyriausybė inicijuoja įstatymų pataisas, kurios įpareigos žmones imtis priemonių kovojant su invazine augmenija bei gyvūnija. Nepaisančių naujų pakeitimų esą lauks jau ne tik tušti grasinimai, kaip buvo iki šiol, bet ir realios baudos. Mokslininkai tam pritaria, nors sako, kad ne vien baudos žmones įkvėptų gelbėti gamtą.

Sąmokslo teorijos yra vienų suaugusiųjų pasakos kitiems. Šios pasakos pasakojamos tada, kai visuomenę krečia neramumai, sako Vilniaus universiteto doktorantas ir sąmokslo teorijų tyrinėtojas Alfredas Buiko. Pasak mokslininko, sąmokslo teorijos – itin senas reiškinys, kutenantis žmonių fantaziją ir mintantis jų baimėmis nuo neatmenamų laikų.

Užsienio naujienų portalas „The Lad Bible“ praneša, jog buvęs NASA mokslininkas Kevinas Knuthas pagaliau prabilo apie vyriausybių slepiamus įrodymus, jog ateiviai egzistuoja ir apie juos žinoma jau kurį laiką. Kevinas dabar dirba Albanijos universitete ir dėsto fiziką. Jis tikina, jog pasaulyje apstu įrodymu, kurie tik patvirtina jo teiginius. Jis mano, jog žmonės turi išmokti susitaikyti su faktu, kad NSO pastebėjimai yra realus dalykas.

Taip prasideda siaubo filmai. Prionai yra bauginantys baltymai, sukeliantys nemažai žalojančių, užkrečiamų smegenų ligų. Pirmą kartą mokslininkai susintetino dirbtinį žmogaus prioną laboratorijoje. Bet užuot pradėjęs zombių pandemiją, šio tyrimo produktas iš tiesų gali padėti kurti vaistus nuo prioninių ligų. „Šis pasiekimas yra itin svarbus,“ - sako neurologas Jiri G. Safar iš Case Western Reserve medicinos mokyklos. „Lig šiol apie prionus smegenyse žinojome nedaug.

 Vyriausybė trečiadienį pasiūlė nuo kitų metų maždaug 16 proc. padidinti mokslininkų ir dėstytojų atlyginimus. Pagal siūlomas pataisas, maždaug tiek augtų algoms skaičiuoti naudojamų koeficientų apatinės ir viršutinės ribos, vadinamos „šakutėmis“. „Mokslininkų ir dėstytojų atlyginimų kėlimas – nuosekli šios Vyriausybės pastanga.

Neandertaliečiai turėjo dideles atsikišusias nosis, kuriose būdavo sušildomas ir sudrėkinamas šaltas sausas oras, rodo trečiadienį paskelbtos mūsų išnykusių giminaičių nosių tyrimo išvados. Naudodama neandertaliečių (Homo neanderthalensis) – išnykusios žmonių rūšies – ir Heidelbergo žmogaus (Homo heidelbergensis), kuris laikomas bendru mūsų ir neandertaliečių protėviu, trimačius kaukolių modelius, tarptautinė mokslininkų komanda išaiškino labai skirtingas su kvėpavimu susijusias adaptacijas.

 Lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūra – kiekvienam aktuali tema. Ir nors paprastai daugiau informacijos šia tema tenka moterims, vyrams mokslininkai turi naujų žinių. Paskelbta, kad sperma gali būti laikoma tikra virusų veisykla, rašo npr.org. Leidinyje „Emerging Infectious Diseases“, skelbiančiame apie infekcines ligas, mokslininkai paviešino raportą, kad spermoje gali gyventi net 27 išskirtinai pavojingi virusai.

 Prieš 110 mln. metų gyvenęs dinozauras, kurio nepaprastai gerai išsilaikiusios fosilijos buvo rastos viename Kanados karjere, dabar jau turi vardą, o mokslininkams pavyko išsiaiškinti įdomių duomenų apie jo neramų gyvenimą, ketvirtadienį paskelbė tyrėjai. Ištyrę į į drakoną panašaus padaro liekanas, įskaitant suakmenėjusią odą ir jos kaulines plokšteles, mokslininkai padarė išvadą, kad jis priklauso nodozaurinių šeimai, ir pavadino šią rūšį Borealopelta markmitchelli.

Vyriausybė pritaria siūlymui pakelti mokslininkų atlyginimų apatines ribas. Jei pataisos bus priimtos Seime, valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbančių mokslo darbuotojų ir tyrėjų apatinės atlyginimų ribos didės 50 proc. (nuo 468,6 iki 703,4 euro), vyresniųjų mokslo darbuotojų – 27 proc. (nuo 553,8 iki 703,4 euro), mokslinių sekretorių – 8 proc. (nuo 653,2 iki 703,4 euro). Ministerija pažymi, kad projektui įgyvendinti šiemet reikėtų 3,1 mln.

Muitinės pareigūnai Vilniaus universiteto Gyvybės tyrimų centro mokslininkams perdavė 17 butelių su gyvatėmis, kobromis ir skorpionais, kurie per pastarąjį dešimtmetį buvo konfiskuoti iš keleivių Lietuvos oro uostuose. Dažnai egzotiškais ar neįprastai atrodančiais suvenyrais susižavėję keliautojai perka juos kaip lauktuves artimiesiems nesusimąstę ir nepasidomėję, ar jie nepagaminti iš nykstančių gyvūnų.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius, vyriausiasis mokslo darbuotojas Albertas Skurvydas įsitikinęs – geriausiai šalies lengvaatletei Airinei Palšytei dviejų metrų aukštis nėra riba. Išanalizavus šuolininkės motorinę sistemą mokslininkas padarė išvadą – lietuvė kai kuriomis charakteristikomis lenkia sportininkus vyrus. „Gauti rezultatai nustebino.

Rusijos ekspertai „valstybininkai“ (nuo Kremliaus dotacijų priklausomi mokslininkai, jau eilę metų kuriantys ir rašantys tai, kas tuo metu yra paranku valdžiai) svarstė galimo karo su Estija variantus ir pateikė šios šalies Užsienio reikalų ministerijai patarimus bei galimus tokių veiksmų scenarijus, kuriuos skelbia „fontanka.

Dėl nykstančių gyvenimo plotų ir žmogaus veiklos poveikio gepardai greitai artėja prie išnykimo ribos, sakoma šią savaitę paskelbto naujo tyrimo išvadose, kuriose mokslininkai ragina imtis skubių veiksmų greičiausiems planetos gyvūnams išsaugoti. Gepardų skaičius Zimbabvėje per pastaruosius 16 metų sumažėjo daugiau nei 85 proc., o Irane jų liko mažiau nei 50, skelbia Londono zoologų draugija ir Laukinės gamtos išsaugojimo draugija.

Kelių valstybinių mokslo tyrimų institutų darbuotojų iniciatyvinė grupė spalio 28 d. 12–14 val. rengia piketą, kuriuo siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į žeminančią mokslininko padėtį Lietuvoje ir reikalaujama, kad 2017 m. valstybės biudžete būtų numatyta lėšų mokslininkų atlyginimams didinti. Dar 2008 m. Vyriausybė parengė programą, pagal kurią per trejus metus mokslininkų atlyginimai turėjo išaugti 70 proc., bet prasidėjus krizei šie įsipareigojimai nebuvo įgyvendinti.

Uolienų planetą, kuri buvo atrasta „gyventi tinkamoje“ mūsų Saulei artimiausios žvaigždės sistemos zonoje, gali dengti vandenynai, ketvirtadienį paskelbė Prancūzijos tyrimų instituto CNRS mokslininkai. Grupė, kurioje dirbo CNRS astrofizikai, apskaičiavo Proksima b vadinamos planetos dydį ir paviršiaus savybes, ir padarė išvadą, kad ji gali būti „vandenynų planeta“, panaši į Žemę.