marius švaikauskas

Per mėnesį netoli 30 km siekiančioje atnaujinamo kelio atkarpoje jau atlikta 70 proc. visų paruošiamųjų darbų, išardyta 10 km ilgio betoninio kelio atkarpa.  Kovo 7 dieną kelio rekonstrukcijos darbai vienu metu buvo pradėti keliose Molėtai-Utena kelio vietose. Šiuo metu nuo Molėtų miesto pusės jau išardyta apie 6,5 km cementbetonio dangos, nuo Utenos miesto pusės – apie 3,5 km. Iš viso per mėnesį, vykdant rekonstrukcijos darbus, atlikta 70 proc. paruošiamųjų darbų.

Šiandien magistralėje Vilnius-Utena pradėti atkarpos nuo Molėtų iki Utenos kapitalinio remonto darbai. Vienintelio šalyje iš cementbetonio plokščių sudaryto kelio atkarpos, siekiančios beveik 30 km, rekonstrukciją „Via Lietuva“ (anksčiau – LAKD) planuoja baigti dar šiais metais. „Amžiaus statybomis“ praminto kelio rekonstrukcijos darbų nuo Molėtų iki Utenos sutartis Susisiekimo ministerijoje buvo pasirašyta vasario pradžioje.

Lietuvos automobilių kelių direkcija šiais metais skirs daugiau dėmesio pasienio kelių ruožų infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai. Bendrovė pasirašė sutartį dėl kelio atnaujinimo darbų šalia Lazdijų pasienio punkto. Taip pat bus tvarkoma buvusio Lazdijų pasienio kontrolės punkto teritorija. Šiais metais Kelių direkcija ketina pasirašyti ir INTERREG programos finansavimo sutartį, kuri suteiktų galimybę atnaujinti ir dar vieną, 10 km siekiančią atkarpą tarp Lietuvos-Lenkijos.

Lietuvos automobilių kelių direkcija šių metų pavasarį planuoja pradėti tilto per Kruną, kuris užimą pirmąją vietą prasčiausios būklės tiltų šalyje sąraše, tvarkymą. Įmonė paskelbė viešojo pirkimo konkursą tilto rekonstrukcijos ir laikino tilto statybos darbams atlikti. Sprendimą judriausioje šalies automagistralėje pirmiausia pastatyti laikiną tiltą Kelių direkcija priėmė siekiant išvengti nepatogumų vairuotojams ir užtikrinti saugų ir sklandų eismo organizavimą šia kelio atkarpa.

2023-uosius metus Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) baigė atnaujinusi 380 km valstybinės reikšmės kelių, 30 km magistralinių kelių tinklo, sutvarkiusi 18 tiltų ir viadukų, rekonstravusi daugiau nei 13 km ilgio pėsčiųjų ir dviračių tako dalį Smiltynė-Nida, iš sąstingio išjudinusi ne vieną Valstybei ir visuomenei svarbų strateginį kelių infrastruktūros gerinimo projektą.

Šiandien atidaryta jau antroji šiais metais rekonstruojamos magistralės „Via Baltica“ dalis. Užbaigus šią kelio atkarpą, visas nuo Marijampolės iki Lietuvos-Lenkijos sienos atnaujinimo projektas pasiekė pusiaukelę. Eismui šiandien atidaryta nauja 6 km „Via Baltica“ kelio atkarpa rekonstruota į modernią 4 eismo juostų automagistralę, abipus jos ir atskirose vietose skirtinguose lygiuose įrengti jungiamieji ir apjungiamieji keliai, kurių bendras ilgis viršija 15 km.

Siekiant sumažinti nelaimių skaičių šalyje, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) pasižadėjo tęsti momentinių greičio matuoklių ir vidutinio greičio matavimo sistemų diegimą, o iki kitų metų planuojama įrengti 6 momentinio greičio matuoklius ir 54 vidutinio greičio matavimo sistemas. Tuo metu susisiekimo ministras užsimena, kad policija yra pateikusi ir daugiau pasiūlymų, kurie leistų sumažinti nelaimių skaičių keliuose.

Premjerė Ingrida Šimonytė iškilmingai paskelbė apie dar vieno magistralės „Via Baltica'' ruožo statybas. Vienas svarbiausių kelių šalyje kenčia nuo didžiulės mašinų apkrovos, įvyksta daug eismo nelaimių. Vairuotojai pikti: sako, kol kelias nepermirko žuvusių žmonių krauju, Vyriausybė nesiėmė sprendimų. Keliu „Via Baltica“ nuo Kauno link Lenkijos per parą pravažiuoja apie 14 tūkstančių automobilių. Daugiau nei pusė iš jų – vilkikai.

Naujasis Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovas Marius Švaikauskas sako, kad įmonė privalo keisti požiūrį – nustoti dėl visų nesėkmių kaltinti per mažą finansavimą bei liautis prašyti papildomų pinigų iš valstybės biudžeto, kai jų galima rasti kitur. Penkerių metų kadencijai išrinktas M. Švaikauskas sako, kad nebūtų pretendavęs į šias pareigas, jeigu LAKD nebūtų tapusi akcine bendrove.